CP v2

Tag: Reitingų agentūros

  • „Fitch“: Lenkijos biudžeto deficitas ilgiau išliks aukštas, 2027–2028 metais lėtės ekonomikos augimas

    Reitingų agentūra „Fitch“ atnaujino Lenkijos viešųjų finansų prognozes ir įspėja, kad artimiausiais metais biudžeto deficitas išliks neįprastai aukštas. Agentūra vertina, kad 2026 metais deficitas gali siekti 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais sumažėti tik nežymiai iki 7,1 proc.

    „Fitch“ skaičiavimais, 2028 metais deficitas vis dar gali sudaryti apie 6,5 proc. BVP. Toks lygis reikštų, kad fiskalinė padėtis normalizuosis lėčiau, nei tikėtasi anksčiau, o valdžiai tektų ieškoti papildomų sprendimų, kaip stabilizuoti finansus neauginant ekonomikos rizikų.

    Kas didina riziką viešiesiems finansams?

    Agentūra pažymi, kad prieš rinkimus dažnai stiprėja spaudimas didinti išlaidas arba įgyvendinti papildomas lengvatas, o tai gali dar labiau apsunkinti konsolidaciją. „Fitch“ taip pat atkreipia dėmesį, kad galimybės kompensuoti deficitą papildomomis priemonėmis gali būti ribotos dėl politinių nesutarimų ir galimo prezidento veto rizikos.

    „Fitch“ vertinimu, ribota valdžios institucijų darna gali apsunkinti nuoseklios ekonominės politikos ir reformų įgyvendinimą. Pasak agentūros, tai mažina tikimybę, kad fiskalinė disciplina bus griežtinama greitai, nes mokesčių didinimas ar socialinių išlaidų mažinimas prieš rinkimus paprastai yra nepopuliarūs sprendimai.

    Skola ir jos aptarnavimo kaina

    „Fitch“ prognozėse peržiūrėtas ir valdžios sektoriaus skolos kelias. Agentūra nurodo, kad 2028 metais valdžios sektoriaus skola gali siekti apie 73,4 proc. BVP, o augimą lemtų užsitęsusios pirminės deficito būklės ir papildomo skolinimosi poreikis finansuoti išlaidas už centrinio biudžeto ribų.

    Didėjant skolai, auga ir jos aptarnavimo našta. Agentūra prognozuoja, kad skolos aptarnavimo išlaidų santykis su valdžios pajamomis iki 2028 metų gali pakilti iki 6,8 proc., palyginti su 5,8 proc. 2025 metais, o tai reikštų mažiau erdvės kitoms biudžeto reikmėms.

    Augimo prognozės ir išorės balansas

    Ekonomikos augimo perspektyvos, „Fitch“ vertinimu, taip pat tampa nuosaikesnės. Agentūra prognozuoja, kad realus BVP augimas 2026 metais gali siekti 3,5 proc., tačiau 2027–2028 metais sulėtėti iki 3 proc.

    „Fitch“ pabrėžia, kad pastaruoju metu virš vidurkio buvusius Lenkijos rezultatus iš dalies rėmė laisvesnė fiskalinė politika. Tuo pat metu agentūra tikisi, kad einamosios sąskaitos deficitas palaipsniui didės iki 1,4 proc. BVP 2028 metais, nes stipri vidaus paklausa ir investicijos, įskaitant gynybos poreikius, palaikys didesnį importą.

    Agentūra mano, kad šį išorės disbalansą turėtų padengti kapitalo pervedimai ir stabilus tiesioginių užsienio investicijų srautas. Vis dėlto, esant aukštam biudžeto deficitui ir brangstančiam skolinimuisi, pagrindiniu iššūkiu išlieka patikimas planas, kaip grįžti prie tvaresnės fiskalinės trajektorijos.

  • Lenkijos 2027 metų biudžetas kelia įtampą rinkose: 7,1 proc. BVP deficitas ir reitingų rizika

    Lenkijos Vyriausybė rugpjūčio 28 dieną pritarė 2027 metų biudžeto projektui, kuriame numatytas 7,1 proc. bendrojo vidaus produkto deficitas. Toks rodiklis iškart atsidūrė investuotojų ir reitingų agentūrų dėmesio centre, nes signalizuoja apie užsitęsusį didelį valstybės skolinimosi poreikį.

    Pagal projektą planuojama apie 162 mlrd. eurų pajamų, apie 228 mlrd. eurų išlaidų ir maždaug 66 mlrd. eurų deficitą. Šie skaičiai rodo, kad biudžetas remiasi plačiomis viešojo sektoriaus programomis, o kartu didina spaudimą finansavimo kainai, ypač jei rinkos pradės reikalauti didesnės rizikos premijos.

    Rinkų reakcija jau matoma: Lenkijos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumai pakilo iki aukščiausių lygių per kelis mėnesius ir laikėsi apie 6 proc. Augantis pajamingumas reiškia, kad naujas skolinimasis biudžetui gali brangti, o tai ilgainiui apsunkina deficitą mažinančias pastangas.

    Didžiausios numatytos išlaidų kryptys yra gynyba ir sveikatos apsauga. Projektas numato apie 46 mlrd. eurų gynybai ir apie 64 mlrd. eurų sveikatos sričiai, o grynasis skolinimosi poreikis gali siekti iki maždaug 74 mlrd. eurų, todėl biudžetas tampa itin jautrus palūkanų normų pokyčiams.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį į politinio ciklo įtaką: 2027 metų rudenį Lenkijoje turėtų vykti parlamento rinkimai, todėl konsolidacijos priemonės dažnai atidedamos. Tai paaiškina, kodėl projekte nematyti aiškių planų reikšmingai kelti mokesčius ar ryžtingai mažinti išlaidas.

    „Tai, kad vyriausybė nenumatė jokios fiskalinės konsolidacijos, yra šiek tiek neigiamas signalas, bet politiškai nestebina“, – sakė pagrindinis ekonomistas Ernestas Pytlarczykas.

    Reitingų agentūroms svarbiausia tampa ne vien pats 2027 metų deficito skaičius, o patikimas kelių metų planas, kaip jis bus mažinamas. Jei tokio plano nepakaks, gali didėti rizika, kad Lenkijos kredito reitingų perspektyva bus peržiūrėta nepalankiai, o tai dar labiau pabrangintų skolinimąsi.

    Vienas dažniausiai minimų scenarijų yra vadinamasis Rumunijos pavyzdys, kai ilgą laiką dideli deficitai buvo toleruojami augimo metu, tačiau vėliau prireikė skausmingesnio išlaidų karpymo ir pajamų didinimo. Ekspertai pabrėžia, kad kol ekonomika išlieka stabili, valdžia turi laiko suvaldyti rizikas, tačiau delsimas gali sumažinti manevro laisvę.

    „Viešieji finansai šiandien yra didžiausia grėsmė ekonomikai“, – sakė ekonomistas Sławomiras Dudek.

    Artimiausi mėnesiai bus svarbūs dėl vieno klausimo: ar Varšuva pateiks įtikinamą deficitą mažinantį planą, suderinamą su didelėmis gynybos ir socialinėmis išlaidomis. Nuo to priklausys, ar rinkų nervingumas išliks laikinas, ar virs ilgalaike tendencija, kurią pajustų ir įmonės, ir gyventojai per skolinimosi kainą.