CP v2

Tag: Rekuperacija

  • Gaisras AB „Linas“ Panevėžyje: gyventojams pataria likti patalpose ir išjungti vėdinimą

    Panevėžyje kilo gaisras AB „Linas“ teritorijoje, todėl gyventojams rekomenduojama laikinai vengti buvimo lauke ir sandariai uždaryti langus bei orlaides. Panevėžio miesto savivaldybė ragina stebėti situaciją ir laikytis sveikatos specialistų rekomendacijų, kol gaisras bus lokalizuotas.

    Gyventojams, kurie namuose naudoja mechanines vėdinimo sistemas ar rekuperaciją, patariama šias sistemas išjungti, kad į patalpas nepatektų dūmai ar galimi teršalai. Savivaldybė pabrėžia, kad dėl vyraujančių vėjų didesnį dėmesį saugumo priemonėms turėtų skirti pietrytinės Panevėžio miesto dalies gyventojai.

    Ko vengti, kol gaisras nevaldytas?

    Kol dūmai išlieka aplinkoje, patariama neatidaryti langų ir neventiliuoti patalpų, ypač jei lauke matomas tamsus dūmų šleifas arba jaučiamas specifinis kvapas. Jei vis dėlto tenka išeiti, rekomenduojama pasirinkti maršrutą prieš vėją, kad dūmai neplūstų į veidą.

    Gyventojams, gyvenantiems ar dirbantiems arčiau gaisro vietos, patariama laikyti uždarytas duris ir langus, o automobiliais važiuojantiems pro teritoriją sandariai uždaryti automobilio langus. Taip pat rekomenduojama pasirūpinti augintiniais ir nepalikti jų lauke.

    Kada būtina kreiptis į medikus?

    Dūmai ir ore esančios dalelės gali sukelti ūmius simptomus, tarp jų akių, nosies ir gerklės dirginimą, kosulį ar dusulį. Didesnė rizika kyla jautresniems žmonėms, taip pat sergantiems kvėpavimo takų ligomis, nes galimas ligų paūmėjimas.

    Jei pajutote dusulį, stiprėjantį kosulį ar ryškų gleivinių dirginimą, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į medikus. Savivaldybė nurodo, kad informacija apie situaciją bus pildoma, todėl gyventojams patariama sekti oficialius pranešimus.

  • Kanadoje pristatytas visiškai autonominis elektrobusiukas: ledynus veš be įkrovimo stotelių

    Elektrobusas, kuriam nereikia tinklo

    Kanados inžinieriai pristatė elektrinį autobusą, skirtą turistams vežti į ledynus, kuris gali dirbti visiškai autonomiškai – be generatorių, be įkrovimo stotelių ir be nuolatinės prieigos prie elektros tinklo. Projektas orientuotas į maršrutus atokiose vietovėse, kur infrastruktūra ribota, o įprastas įkrovimas būtų sudėtingas ar labai brangus.

    Šis sprendimas kuriamas darbui Jasper nacionalinio parko teritorijoje, o operatoriumi turėtų tapti turizmo paslaugų bendrovė Pursuit. Iki šiol tokiose trasose buvo naudojama apie dešimt specialiai paruoštų dyzelinių autobusų, tačiau nauju projektu siekiama mažinti taršą ir priklausomybę nuo degalų tiekimo.

    Ką pakeitė inžinieriai?

    Komanda Noble Northern, dirbanti su saulės energijos sistemomis ir transporto elektrifikacija, pagrindu pasirinko senesnio dyzelinio sunkvežimio važiuoklę. Ji buvo iš esmės perdirbta: paliktos dvi ašys, išlaikyta visų varančiųjų ratų pavara, o stabilumui ir sukibimui sudėtingame reljefe pritaikyti sudvejinti ratai.

    Elektrinė dalis suprojektuota darbui žemoje temperatūroje. Autobuse įdiegta 528 kilovatvalandžių talpos baterija su termoreguliacija ir papildoma apsauga, kad akumuliatorius būtų atsparesnis smūgiams ir vibracijai važiuojant nelygiais ledyno keliais.

    Saulė ir rekuperacija – pagrindas autonomijai

    Didžiausias projekto akcentas – energijos savarankiškumas. Autobusas naudoja energijos rekuperacijos sistemą: leisdamasis nuo ledynų jis dalį energijos grąžina į bateriją, taip mažindamas sąnaudas ir prailgindamas darbą be išorinės įkrovos.

    Antrasis šaltinis – ant stogo sumontuoti dvipusiai saulės moduliai. Tokia konstrukcija ypač efektyvi ledynuose, nes sniegas ir ledas atspindi daug šviesos, todėl panelės gali generuoti energiją ne tik iš tiesioginės, bet ir iš atspindėtos saulės spinduliuotės.

    Bendra saulės elektrinės galia siekia 6 kilovatus, o per dieną ji gali pagaminti apie 40 kilovatvalandžių elektros energijos. Skaičiai nėra milžiniški, tačiau kartu su rekuperacija jie sudaro reikšmingą dalį kasdienio energijos balanso ir leidžia ilgiau išsiversti be infrastruktūros.

    Kiek reisų ir kur kompromisai?

    Pasak projekto kūrėjų, pilnai įkrauta baterija leidžia atlikti maždaug 32–35 reisus į aukštesnę ledynų dalį ir atgal. Autonomiją didina būtent energijos grąžinimas nusileidimuose ir saulės moduliai, kurie nuolat papildo bateriją eksploatacijos metu.

    Vis dėlto sistema nėra visiškai be kompromisų. Po kelių intensyvaus darbo dienų autobusui reikia ilgesnės pauzės pilnam įkrovimui, o vien tik saulės moduliais tai gali užtrukti iki beveik dviejų savaičių, todėl tuo metu maršrutus aptarnauja kitos transporto priemonės.

    Inžinieriai sąmoningai atsisakė dyzelinio generatoriaus, nors toks variantas buvo svarstytas kaip atsarginis. Sprendimas pasirinktas siekiant parodyti, kad specifinėse, saulėtose ir aukštikalnių sąlygose elektrinis transportas gali veikti ir be tradicinės energetinės „pagalvės“.

    „Tai pirmasis pasaulyje ledynų tyrinėjimui ir turizmui skirtas elektrinis autobusas, galintis dirbti visiškai autonomiškai, be elektros stotelių, pasikliaujant tik stipria saulės šviesa dideliame aukštyje“, – rašoma publikacijoje.

  • Ketvirtas pedalas automobilyje glumina vairuotojus: kam jis buvo skirtas ir kodėl dingo

    Ketvirtas pedalas automobilyje glumina vairuotojus: kam jis buvo skirtas ir kodėl dingo

    Dauguma vairuotojų įpratę prie dviejų ar trijų pedalų: akseleratoriaus, stabdžio ir sankabos. Vis dėlto dalyje senesnių modelių galima rasti ir ketvirtą pedalą, kuris šiandien daugeliui sukelia klausimų.

    Papildomas pedalas buvo skirtas stovėjimo stabdžiui, dar vadinamam avariniu stabdžiu. Kitaip tariant, tai tas pats rankinis stabdis, tik įjungiamas ne svirtimi, o koja, todėl pavadinimas skamba paradoksaliai.

    Kaip veikė ketvirtas pedalas

    Paspaudus ketvirtą pedalą, suveikdavo mechanizmas, kuris užfiksuodavo stovėjimo stabdį ir blokuodavo ratus. Atleidimo principas priklausė nuo konkretaus modelio: vienur reikėdavo dar kartą nuspausti pedalą, kitur buvo numatytas atskiras atleidimo mygtukas ar svirtelė.

    Toks sprendimas dažniau sutinkamas senesniuose automobiliuose, o jį mėgo taikyti kai kurie gamintojai, tarp jų ir „Mercedes-Benz“. Viena priežasčių buvo praktiška: atsisakius didelės rankinio stabdžio svirties, tarp priekinių sėdynių atsirasdavo daugiau vietos daiktadėžėms ar porankiui.

    Kodėl sprendimas neprigijo

    Nors idėja atrodė logiška, ketvirtas pedalas nebuvo patogus visiems vairuotojams. Jį paspausti neretai reikėdavo didesnės jėgos, o ergonomika skyrėsi priklausomai nuo automobilio konstrukcijos, todėl sprendimas plačiai neišpopuliarėjo.

    Didžiausią pokytį atnešė elektrinis stovėjimo stabdis, kuris mechaninę svirtį ar pedalą pakeitė nedideliu jungikliu. Šiuolaikiniuose automobiliuose tokia sistema dažnai pati įsijungia išjungus variklį, taip sumažindama riziką palikti automobilį neužfiksuotą.

    Nuo elektrinio stabdžio iki vieno pedalo

    Elektrinis stovėjimo stabdis tapo ir pagalbinių funkcijų dalimi, pavyzdžiui, pajudėjimo įkalnėje asistentu. Tokiu atveju automobilis trumpam sulaiko stabdžius, o vairuotojui pradėjus greitėti sistema juos atleidžia, todėl sumažėja nuriedėjimo atgal tikimybė.

    Elektromobiliuose, kur nėra įprastos pavarų dėžės logikos, dažniausiai lieka tik du pedalai. Tačiau dalis modelių siūlo vadinamąjį važiavimą vienu pedalu, kai stipresnė energijos rekuperacija leidžia automobiliui ryškiai lėtėti atleidus akseleratorių, o stabdžio pedalas dažniau paliekamas tik avarinėms situacijoms.