Tag: Religija

  • Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Tyrimas: islamas gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035-aisiais

    Islamas, remiantis naujausiomis demografinėmis prognozėmis, gali tapti didžiausia pasaulio religija jau 2035 metais – tuomet musulmonų skaičius turėtų aplenkti krikščionis maždaug 50 mln. žmonių.

    Tokią išvadą pateikia „Pew Research Center“ projekcijos, apimančios didžiųjų pasaulio religijų pokyčius 2020–2070 metais.

    Prognozuojama, kad musulmonų dalis pasaulio gyventojų augs greičiau nei bendra planetos populiacija. Per laikotarpį nuo 2020 iki 2070 metų musulmonų skaičius, skaičiuojama, išaugs daugiau kaip 80 proc.

    Tuo pačiu numatoma, kad krikščionių skaičius pasaulyje taip pat didės, nors Europoje ir JAV jų gali mažėti. Didžiausia krikščionybės plėtra prognozuojama Afrikoje į pietus nuo Sacharos.

    Kur augs musulmonų dalis

    Skaičiuojama, kad iki 2070 metų musulmonų pasaulyje gali būti daugiau nei 3,6 mlrd., o jų dalis globalioje populiacijoje išaugtų nuo 26 proc. iki 36 proc.

    Azija turėtų išlikti regionu, kuriame gyvens daugiausia musulmonų, tačiau sparčiau augsianti populiacija Afrikoje į pietus nuo Sacharos reikšmingai padidins šio žemyno svarbą. Prognozuojama, kad žemyno dalis tarp pasaulio musulmonų gali kilti nuo 18 proc. 2020 metais iki 27 proc. 2070 metais.

    Tuo metu Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalis, nors absoliutus skaičius ir augs, turėtų mažėti – nuo 59 proc. iki 50 proc.

    Pagal atskirų valstybių prognozes, Pakistanas iki 2070 metų gali aplenkti Indoneziją ir tapti šalimi su didžiausia musulmonų populiacija – apie 461 mln. gyventojų. Antroje vietoje numatoma Indija (apie 334 mln.), po jos – Nigerija.

    Europoje musulmonų dalis, prognozuojama, didės dėl gyventojų augimo: nuo 6 proc. 2020 metais iki 13 proc. 2070 metais. Tarp šalių, kuriose laukiami ryškesni pokyčiai, minimos Švedija ir Prancūzija.

    Šiaurės Amerikoje musulmonų skaičius, skaičiuojama, per tą patį laikotarpį gali augti nuo maždaug 6 mln. iki 20 mln.

    Krikščionybė augs, bet geografija keisis

    Nors Europoje ir JAV krikščionių skaičius, kaip teigiama prognozėse, turėtų mažėti, globaliai krikščionybė vis tiek gali augti.

    Iki 2070 metų pasaulyje prognozuojama beveik 3 mlrd. krikščionių – tai būtų apie 30 proc. daugiau nei 2020 metais. Vis dėlto jų dalis pasaulio populiacijoje, skaičiuojama, išliktų panaši – apie 29 proc.

    Didžiausias augimo variklis turėtų būti Afrika į pietus nuo Sacharos – prognozuojama, kad iki 2070 metų daugiau nei pusė pasaulio krikščionių gali gyventi būtent šiame regione.

    Taip pat numatoma, kad Kongo Demokratinė Respublika gali aplenkti JAV ir tapti šalimi, kurioje bus daugiausia krikščionių – apie 299 mln.

    Europoje krikščionių skaičius, prognozuojama, mažės dėl gyventojų skaičiaus traukimosi ir religingumo mažėjimo: nuo 505 mln. 2020 metais iki 324 mln. 2070 metais.

    JAV prognozuojamas sumažėjimas nuo 217 mln. iki 174 mln., o krikščionys, skaičiuojama, gali tapti mažuma (nukristi žemiau pusės populiacijos) iki 2065 metų. Kanadoje ši riba, kaip teigiama projekcijose, gali būti pasiekta jau apie 2030 metus.

    Žydų populiacijos centras gali persikelti į Izraelį

    Prognozėse teigiama, kad iki 2070 metų Izraelyje gali gyventi didžioji dalis pasaulio žydų, nes jų skaičius JAV ir Europoje mažės.

    Skaičiuojama, kad Izraelio dalis pasaulio žydų populiacijoje galėtų išaugti nuo 46 proc. 2020 metais iki 62 proc. 2070 metais. Žydų skaičius šalyje, prognozuojama, augtų nuo 6,8 mln. iki 11,1 mln., daugiausia dėl didesnio gimstamumo.

    JAV dalis pasaulio žydų populiacijoje gali kristi nuo 39 proc. iki 26 proc., o Europoje – nuo 9 proc. iki 5 proc.

    Globaliai žydų skaičius, prognozuojama, didės nuo 15 mln. iki 18 mln., tačiau lėčiau nei pasaulio gyventojų skaičius, todėl jų dalis pasaulio populiacijoje gali nežymiai mažėti – nuo 0,19 proc. iki 0,17 proc.

    Ataskaitoje pažymima, kad skaičiavimai paremti religine tapatybe ir paprastai neapima žmonių, kurie žydais save laiko dėl kultūrinių ar šeimos priežasčių, bet religijos nepraktikuoja.

    Kas lemia šiuos pokyčius

    Skirtingus religinių grupių augimo tempus labiausiai lemia gyventojų amžiaus struktūra ir gimstamumas: bendruomenės, kuriose daugiau jaunų žmonių, paprastai auga sparčiau.

    2020 metais musulmonų vidutinis amžius siekė 24 metus, kai ne musulmonų – 33. Tai reiškia, kad musulmonų bendruomenėse didesnė dalis žmonių yra vaisingo amžiaus arba jam artėja.

    2020–2025 metais, skaičiuojama, musulmonėms gimė apie 252 mln. vaikų, o krikščionėms – apie 208 mln.

    Skiriasi ir žydų bendruomenių demografiniai rodikliai: Izraelyje žydų moterų gimstamumas vidutiniškai siekia tris vaikus, o JAV – apie 1,5, be to, JAV žydų populiacija yra vyresnė.

    Prognozėse atkreipiamas dėmesys ir į religijos atsisakymą kai kuriose Vakarų šalyse – tai prisideda prie krikščionių skaičiaus mažėjimo atskiruose regionuose. Tuo metu tarp musulmonų tikėjimo keitimas, vertinama, yra gerokai retesnis: skaičiuojama, kad 99 proc. musulmonų, taip užaugusių, ir suaugę toliau taip save identifikuoja.

    Taip pat pabrėžiama, kad šių projekcijų nereikėtų traktuoti kaip religijų „varžybų“: vienos religijos dalies mažėjimas nebūtinai reiškia, kad mažės ir jos išpažinėjų skaičius.

  • Blanka prisipažino bijojusi atstūmimo: dėl tikėjimo nesijaučiau priimta – kas pasikeitė?

    Dainininkei Blankai dvasiniai klausimai užima svarbią vietą kasdienybėje. Naujausiame pokalbyje ji atvirai papasakojo apie savo santykį su Dievu ir pripažino, kad anksčiau bijojo, jog žmonės ją atstums dėl tikėjimo. Pasak atlikėjos, laikui bėgant ji išmoko mažiau taikytis prie aplinkinių lūkesčių ir drąsiau kalbėti apie tai, kas jai svarbu.

    Blanka pabrėžė, kad malda jai nėra susieta vien su apsilankymu bažnyčioje ar konkrečiomis apeigomis. Ji teigė tikinti, kad nuoširdus ryšys su Dievu gali būti puoselėjamas bet kur, o svarbiausia yra vidinis nusiteikimas ir asmeninė atsakomybė už savo sprendimus.

    Atlikėja priminė ir vaikystės laikotarpį, kai, jos žodžiais, dvasiniai dalykai traukė labiau nei įprasti bendraamžių užsiėmimai. Ji pasakojo, kad kartais rinkdavosi laiką bažnyčioje vietoje žaidimų, o tai aplinkiniams atrodė neįprasta ir keldavo papildomų klausimų.

    Kas skatina atvirumą dabar?

    Blanka aiškino, kad baimė būti nesuprastai ilgą laiką vertė ją atsargiai rinktis žodžius. Vis dėlto, anot jos, visuomenėje daugėja erdvės skirtingoms patirtims ir tapatybėms, o atvirumas apie vertybes neretai padeda rasti bendraminčių, o ne vien sulaukti kritikos.

    Psichologijos specialistai viešojoje erdvėje dažnai pabrėžia, kad priklausymo grupei jausmas ir baimė būti atstumtam yra vieni stipriausių socialinių veiksnių. Dėl to žmonės neretai slepia religines ar pasaulėžiūrines nuostatas, ypač kai bijo pašaipų ar stereotipų.

    Religija viešumoje: jautri tema

    Religijos tema populiariojoje kultūroje dažnai tampa jautri, nes dalis auditorijos tikėjimą laiko privačiu reikalu, o kitiems tai yra tapatybės dalis. Blanka pabrėžė, kad jai svarbu kalbėti ne apie kitų vertinimą, o apie asmeninę patirtį ir vidinę ramybę.

    Ji pridūrė, kad tikėjimas jai nereiškia tobulumo ar teisumo demonstravimo. Atlikėja teigė labiau akcentuojanti kasdienius pasirinkimus, dėkingumą ir bandymą išlikti sąžiningai sau, net kai dėl to tenka susidurti su kritika.

    Pasak Blankos, šiandien ji nori būti atviresnė, nes tai padeda ne tik jai pačiai, bet ir žmonėms, kurie panašius dalykus išgyvena tyliai. Ji teigė tikinti, kad pagarbus pokalbis apie tikėjimą gali sumažinti susipriešinimą ir suteikti daugiau supratimo.

  • DI kaip asmeninis guru: mokslininkai įspėja, kodėl žmonės vis dažniau atiduoda jam savo sprendimus

    DI kaip asmeninis guru: mokslininkai įspėja, kodėl žmonės vis dažniau atiduoda jam savo sprendimus

    DI nuo eksperimentinės technologijos sparčiai tapo kasdieniu įrankiu, tačiau kartu keičiasi ir žmonių santykis su ja. Mokslininkai pastebi naują reiškinį: dalis vartotojų pradeda traktuoti pokalbių robotus ne kaip programą, o kaip autoritetą, kuriuo galima besąlygiškai pasikliauti priimant sprendimus.

    Toks pasitikėjimas dažnai kyla ne iš sistemos patikimumo, o iš jos elgsenos: DI atsako akimirksniu, prisitaiko prie žmogaus tono, atsimena kontekstą ir sukuria įspūdį, kad „supranta“. Dėl to jis neretai imamas suvokti kaip partneris, patarėjas ar net dvasinis vedlys, ypač kai kalba pasisuka apie prasmę, moralę, netektį ar mirtį.

    Kas vyksta, kai įrankis virsta autoritetu?

    Tyrėjai pabrėžia paradoksą: nors viešojoje erdvėje netrūksta perspėjimų apie DI klaidas ir nenuspėjamą elgesį, dalis žmonių vis tiek perduoda jam vis daugiau kasdienės kontrolės. DI atsakymai ima veikti ne tik smulkius pasirinkimus, bet ir pasaulėžiūrą, santykius bei savivertę.

    Ši dinamika ypač ryški, kai vartotojas ieško ne informacijos, o užtikrintumo. Tokiais atvejais personalizuoti atsakymai gali sukurti „neklystančio patarėjo“ iliuziją, nors DI iš esmės remiasi tik tikėtinų žodžių sekomis ir mokymo duomenimis, o ne moraline atsakomybe ar gyvenimiška patirtimi.

    „Žmogus gali išgyventi tikrą ryšį su sistema, kurios iš tiesų nekontroliuoja, o tarp šių dviejų visada yra trečiasis veikėjas – technologijos savininkas“, – sakė dr. Konrad Maj.

    DI religijos lauke: nuo patarimų iki ritualų

    Religijotyros ir sociologijos autoriai atkreipia dėmesį, kad DI jau naudojamas ir su religine praktika susijusiose situacijose. Skirtingose šalyse kuriamos programos, kurios pateikia individualizuotus atsakymus apie šventus tekstus, maldos praktiką ar etines dilemas, o kai kur bandoma automatizuoti ir ritualinę veiklą.

    Publikacijose aptariami pavyzdžiai, kai kuriami specializuoti pokalbių robotai, pristatomi kaip dvasiniai patarėjai, o generuojami avatarai pasitelkiami gedėjimo procesuose. Tyrėjų vertinimu, tai ne tik skaitmeninė paslauga: tokios priemonės kai kuriems žmonėms tampa nauja autoriteto forma, kurią stiprina nuolatinis prieinamumas ir asmeniškumo pojūtis.

    Didžiausia rizika – ne „sąmonė“, o mūsų įpročiai

    Ekspertai pabrėžia, kad problema dažnai slypi ne fantazijose apie „savarankiškas mašinas“, o realiame vartotojų elgesyje. Kuo daugiau žmonės DI patiki jautrius klausimus, tuo daugiau jie jam atiduoda asmeninių duomenų, emocinių silpnybių ir sprendimų logikos.

    Primename ir kitą praktinį aspektą: už daugumos pokalbių sistemų stovi konkrečios bendrovės, kurios nustato taisykles, renka naudojimo informaciją ir sprendžia, kaip veiks paslauga. Todėl augantis DI vaidmuo kasdienybėje vis dažniau kelia klausimą ne tik apie technologijos galimybes, bet ir apie tai, kiek sprendimų esame pasirengę deleguoti sistemoms, kurios nėra nei neutralios, nei visada patikimos.

    „Verta klausti ne vien to, ar DI gali tapti nekontroliuojamas, bet ir to, ar patys nepradedame jam suteikti per daug galios savo gyvenime“, – pabrėžia tyrėjai, nagrinėjantys šį reiškinį.

  • Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Kataras ir moterų lyderystė: kaip Al Mujadilah centras keičia tikėjimo ir bendruomenės vaidmenį

    Al Mujadilah: daugiau nei mečetė

    Katare vis dažniau kalbama apie erdves, kurios vienu metu atliepia tikėjimo, švietimo ir bendruomenės poreikius. Viena ryškiausių tokių iniciatyvų – Al Mujadilah centras ir mečetė moterims, tapę vieta ne tik maldai, bet ir dialogui bei lyderystei.

    Šią kryptį išryškina ir „Qatar in Motion“ pasakojimas, nukreipiantis dėmesį į tai, kaip tikslingai kuriama infrastruktūra gali keisti kasdienį moterų dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tokios erdvės pristatomos kaip tiltas tarp dvasinės praktikos ir aktyvaus vaidmens bendruomenėje.

    Švietimas, dialogas ir įgalinimas

    Al Mujadilah veikia kaip platforma, kurioje greta religinių praktikų atsiranda vietos mokymuisi ir diskusijoms. Panašūs centrai regione dažnai siekia ne tik užtikrinti saugią aplinką, bet ir sudaryti sąlygas augti kompetencijoms, kurios praverčia tiek šeimoje, tiek profesinėje veikloje.

    Tokio tipo erdvės paprastai orientuotos į ilgalaikį poveikį: stipresnius ryšius bendruomenėje, didesnį savanorystės mastą ir aiškesnį moterų balsą sprendžiant socialinius klausimus. Praktikoje tai reiškia daugiau renginių, paskaitų, konsultacijų ir susitikimų, kurie padeda telkti bendruomenę.

    Kas keičiasi Katare?

    Kataras pastaraisiais metais kryptingai investuoja į socialinę infrastruktūrą ir švietimą, o moterų vaidmuo šiose diskusijose tampa vis labiau matomas. Nors pokyčiai nevyksta vienodai visose srityse, akcentuojama, kad įgalinimas prasideda nuo galimybės dalyvauti ir būti išgirstai.

    „Qatar in Motion“ epizode vedėja Laila kalbina moteris, kurios savo veikla rodo, kaip tikėjimas gali virsti kasdieniais sprendimais, bendruomeninėmis iniciatyvomis ir lyderyste. Pasakojimo ašis – mintis, kad reprezentacija tampa realia jėga tada, kai jai suteikiama erdvė veikti.

    „Al Mujadilah mums yra vieta, kur tikėjimas, mokymasis ir lyderystė susitinka vienoje bendruomenėje“, – sakė viena iš pašnekovių.

    Šis pavyzdys iš Kataro atskleidžia platesnę tendenciją: religinės ir bendruomeninės erdvės vis dažniau kuriamos taip, kad atlieptų ne tik tradicines funkcijas, bet ir šiuolaikinį poreikį kalbėtis, mokytis bei prisidėti prie visuomenės pokyčių.