Tag: Religinis turizmas

  • Šiluva tampa tarptautiniu traukos centru: pirmasis religinio turizmo forumas Lietuvoje

    Raseiniuose ir Šiluvoje spalio 1–2 dienomis surengtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys subūrė turizmo paslaugų teikėjus, kelionių organizatorius, piligrimystės centrų, Bažnyčios, savivaldybių ir valstybės institucijų atstovus.

    Forumo tikslas buvo praktiškas: Lietuvos sakralinio paveldo vietas, tokias kaip Šiluva, Kryžių kalnas, Žemaičių Kalvarija ir Tytuvėnai, aiškiau ir patraukliau pristatyti užsienio rinkoms. Nors šios vietovės gerai žinomos Lietuvos keliautojams, tarptautiniams turistams jos dažnai dar nėra įtrauktos į įprastus maršrutus.

    Į renginį užsiregistravo per 100 dalyvių, vyko konferencija, diskusijos, turizmo pasiūlymų pristatymai ir verslo susitikimai. Antrąją dieną svečiai dalyvavo pažintiniame ture po svarbiausias sakralines vietas, kad galėtų įvertinti maršrutų logistiką ir patirtis realiomis sąlygomis.

    Religinis turizmas vis dažniau vertinamas kaip platesnė kelionių kryptis, apjungianti piligrimystę, istorijos, architektūros, meno ir tradicijų pažinimą. Praktikoje tai reiškia, kad atvykę lankytojai naudojasi gidų paslaugomis, renkasi nakvynę, lankosi muziejuose ir palieka pajamas vietos verslams, todėl savivaldybėms svarbus tampa ne tik srautas, bet ir lankytojų patirties kokybė.

    Renginio dalyvius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas, Raseinių rajono savivaldybės meras Arvydas Nekrošius ir ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Artūras Pekauskas. Forume akcentuota, kad tarptautinei auditorijai svarbiausia aiški informacija, patogus susisiekimas, patikimi vietos partneriai ir paslaugų prieinamumas skirtingoms keliautojų grupėms.

    „Šiluva mums yra ypatinga vieta, kuria norime pasidalyti su atvykstančiais į Lietuvą. Tikiuosi, kad pažintys ir pokalbiai virs konkrečiomis kelionėmis, o svečiai mūsų krašte ras priežasčių pasilikti ilgiau ir sugrįžti“, – sakė meras Arvydas Nekrošius.

    Organizatorių teigimu, kelias iki forumo buvo nuoseklus: Raseinių rajono atstovai jau ne vienus metus bendradarbiauja su Europos piligrimystės centrais ir kartu su kaimyninėmis savivaldybėmis plėtoja „Malonių kelią“. Tarptautiniai ryšiai užmegzti dalyvaujant religinio turizmo dirbtuvėse Fatimoje, o tai atvėrė galimybę į Lietuvą pakviesti užsienio partnerius.

    Forume apie tendencijas ir keliautojų lūkesčius kalbėjo ir užsienio pranešėjai, pabrėžę, kad religinė kelionė šiandien dažnai planuojama kaip kultūrinė patirtis. Tai reiškia didesnį poreikį profesionaliai interpretacijai, daugiakalbei informacijai, iš anksto rezervuojamoms paslaugoms ir aiškiai suformuotiems maršrutams.

    Diskusijoje apie tikėjimo kelius Europoje dėmesys sutelktas į tvarumą ir pusiausvyrą tarp lankytojų srautų ir šventovių ramybės. Akcentuota, kad svarbu atliepti skirtingų keliautojų poreikius, išlaikant pagarbą vietai ir vietos bendruomenių kasdienybei.

    Po konferencijos surengti 98 verslas verslui susitikimai, kuriuose kelionių organizatoriai ir paslaugų teikėjai aptarė konkrečius maršrutus, grupių poreikius, nakvynę, transportą ir gidų paslaugas. Organizatorių vertinimu, būtent tokie tiesioginiai susitarimai dažniausiai ir lemia, ar vietovė atsiras tarptautinėse kelionių programose.

    Forumas baigtas pažintiniu turu į Šiluvos šventovę, Kryžių kalną, Žemaičių Kalvariją ir Tytuvėnų bernardinų vienuolyną. Daliai svečių programa pratęsta ir Vilniuje, siekiant parodyti, kaip religinis paveldas gali būti pristatomas kaip vientisas pasakojimas, jungiantis skirtingas Lietuvos vietas.

    Renginį organizavo Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriais tapo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“, Užsienio reikalų ministerija ir „Malonių kelias“. Organizatoriai teigia, kad užmegzti ryšiai turėtų virsti naujomis programomis ir ilgesne keliautojų viešnage regione.

  • Užsienio kelionių organizatoriai atvyksta į Raseinius: kas iš to uždirbs Lietuvos turizmas?

    Spalio 1–2 dienomis Raseiniuose ir Šiluvoje planuojamas pirmasis Lietuvoje tarptautinis religinio turizmo forumas „Tikėjimas, paveldas ir turizmas“. Renginys orientuotas ne tik į pranešimus, bet ir į praktinius verslo susitikimus su užsienio kelionių organizatoriais.

    Organizatoriai skelbia, kad išankstinėje registracijoje pirkėjo kategoriją jau pasirinko 21 dalyvis iš 13 šalių. Tarp jų numatomi kelionių organizatoriai ir agentūrų vadovai, dirbantys su piligriminėmis, kultūrinėmis ir teminėmis kelionėmis.

    Turizmo rinkoje tokie B2B susitikimai dažnai tampa greičiausiu keliu regionams patekti į tarptautinius maršrutus. Užsienio partneriai paprastai ieško ne pavienių objektų, o sukomplektuotų programų su apgyvendinimu, maitinimu, transportu, gidais ir aiškiai suplanuota logistika.

    Religinis turizmas keičiasi

    Religinės kelionės vis dažniau persipina su kultūriniu turizmu: lankomi sakraliniai objektai, tačiau kartu ieškoma architektūros, istorijos, vietos tradicijų ir gastronominių patirčių. Dėl to nauda pasiskirsto plačiau, nes keliautojai regionuose ne tik aplanko šventoves, bet ir nakvoja, naudojasi paslaugomis bei lanko muziejus.

    Lietuvai tai aktualu ir dėl sezoniškumo: teminiai maršrutai gali padėti pritraukti lankytojus ne vien vasarą. Regionams svarbiausia sukurti aiškų, parduodamą produktą, kurį kelionių organizatorius galėtų įtraukti į grupines programas.

    Ką gaus Lietuvos paslaugų teikėjai

    Forume numatomi tiesioginiai susitikimai, kuriuose tvarkaraščiai sudaromi pagal abiejų pusių interesus. Tokia praktika leidžia greičiau pereiti nuo pažinties prie konkrečių klausimų: kainodaros, grupių dydžių, paslaugų prieinamumo ir garantijų.

    Taip pat planuojama parodomoji erdvė, kurioje kviečiami dalyvauti apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjai, gidai, vežėjai, turizmo informacijos centrai, savivaldybės, muziejai ir paveldo objektų atstovai. Tikslas paprastas: kad užsienio pirkėjai vienoje vietoje matytų visą grandinę, reikalingą kelionei sukurti.

    Pažintinis turas ir organizatoriai

    Antrąją dieną numatytas pažintinis turas po „Malonių kelio“ ir kitas Žemaitijos sakralines bei kultūros paveldo vietas. Tokie vizitai dažnai yra lemiami, nes pirkėjai vertina ne tik patį objektą, bet ir infrastruktūrą, susisiekimą bei aptarnavimo kokybę.

    Forumą organizuoja Raseinių rajono savivaldybė, Šiluvos šventovė ir VšĮ „Atrask Raseinius“, partneriai yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija bei „Keliauk Lietuvoje“. Dalyvavimas numatomas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija iki rugsėjo 1 dienos.

  • Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    Lenkijos kaime iškilo aukščiausia Europoje Mergelės Marijos statula: ką tikimasi pakeisti?

    55 metrų paminklas Konotopėje

    Lenkijos kaime Konotopėje iškilo 55 metrų aukščio Mergelės Marijos statula. Tai aukščiausias Marijinis paminklas Europoje ir vienas didžiausių pasaulyje, nusileidžiantis tik Filipinuose esančiai skulptūrai.

    Gelžbetonio ir plieno konstrukcija tapo nauju vietovės akcentu, matomu iš toli. Nors objektas jau traukia smalsuolius, aplinka dar nebaigta sutvarkyti, o dalis infrastruktūros primena statybvietę.

    Palaiminimas ir lūkesčiai regionui

    Statulos palaiminimas numatytas rugpjūčio 15 dieną, per katalikų švenčiamą Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmę. Ši data Lenkijoje tradiciškai sutraukia tikinčiuosius į piligrimines vietas, todėl savivaldybė tikisi didesnio lankytojų srauto.

    Netoliese esančios Kikolio valdžia viliasi, kad paminklas paskatins religinį turizmą, atsiras daugiau sezoninių ir nuolatinių darbo vietų, o vietos verslams bus lengviau išsilaikyti. Pasak vietos darbuotojų, autobusai su atvykstančiaisiais pasirodė dar iki galutinių darbų pabaigos.

    Kaina, mecenatas ir kritika

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad projektą finansavo milijardierius Romanas Karkosikas, o bendra suma siekė apie 100 milijonų zlotų. Pagal pastarųjų metų valiutų kursų santykį tai sudarytų maždaug 23 milijonus eurų.

    Ne visi gyventojai dėl tokios investicijos džiaugiasi. Kai kurie pabrėžia, kad tokio masto lėšos, jų manymu, būtų labiau pasiteisinusios sveikatos apsaugai ar socialinei paramai, pavyzdžiui, ligoninei ar vaikų globos įstaigai.

    „Gerai, kad atsiras daugiau žmonių ir darbo, bet tokie pinigai galėjo padėti spręsti kasdienes problemas“, – sakė vienas vietos gyventojas.

    Religija Lenkijoje sparčiai kinta

    Lenkija ilgą laiką laikyta viena tvirčiausių katalikybės atramų Europoje, tačiau visuomenės sekuliarėjimas spartėja. 2021 metais surašymo duomenimis, 71 proc. šalies gyventojų nurodė esantys Romos katalikai, kai maždaug prieš dešimtmetį šis rodiklis siekė 88 proc.

    Dėl šios tendencijos tokie simboliniai projektai vertinami dvejopai: vieniems tai tikėjimo ir tapatybės ženklas, kitiems labiau primena bandymą išlaikyti įtaką visuomenei, kuri keičia santykį su Bažnyčia. Konotopėje iškilusi statula tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip religija, ekonominiai lūkesčiai ir viešosios diskusijos susikerta vienoje vietoje.

  • Kaišiadorių vyskupijos šimtmetis: birželio 13 dieną duris atvers 68 bažnyčios septyniuose dekanatuose

    Švenčiant Kaišiadorių vyskupijos šimtmetį, birželio 13 dieną visoje vyskupijoje vyks renginys Atviros bažnyčios. Tądien lankytojams bus sudaryta proga ne tik užeiti į maldos namus, bet ir iš arčiau pažinti jų istoriją bei bendruomenių gyvenimą.

    Skelbiama, kad duris atvers 68 bažnyčios Alytaus, Birštono, Elektrėnų, Kaišiadorių, Merkinės, Molėtų ir Širvintų dekanatuose. Organizatoriai kviečia keliauti po skirtingas vietoves ir sakralinį paveldą pamatyti kaip Lietuvos kultūros ir tapatybės dalį.

    Daugumos bažnyčių lankymo laikas numatytas nuo 9.00 iki 13.00 valandos, tačiau dalis jų lankytojų lauks ilgiau. Kai kuriose vietose durys bus atviros nuo 9.00 iki 22.00 valandos, todėl norintieji galės susiplanuoti maršrutą ir vakare.

    Renginio metu žadama galimybė apžiūrėti bažnyčias, išgirsti pasakojimus apie jų architektūrą, sakralinį meną, istorinę raidą ir vietos tradicijas. Tokie atvirų durų formatai pastaraisiais metais vis dažniau pasitelkiami siekiant priartinti paveldą prie lankytojų ir paskatinti turizmą regionuose.

    Kaišiadorių vyskupijai šis renginys tampa šimtmečio minėjimo akcentu, įtraukiant tiek tikinčiuosius, tiek kultūra besidominčius žmones. Planuojant kelionę verta iš anksto pasitikrinti konkrečių parapijų priėmimo laikus, nes jie gali skirtis.