CP v2

Tag: REM miegas

  • Mokslininkai aptiko vorų „REM“ miegą: jų naktiniai trūkčiojimai primena žmonių sapnus

    Australijos šokliavoris Portia fimbriata miegodamas elgiasi taip, kad primena žmonių REM miegą – fazę, kuri dažnai siejama su sapnais. Tyrėjai užfiksavo, kad vorui ilsintis juda tinklainės struktūros, trūkčioja kojos ir kinta kūno laikysena.

    Naujame darbe mokslininkų komanda, vadovaujama elgsenos ekologės Danielos Rößler, Portia fimbriata stebėjo infraraudonųjų spindulių kameromis. Jie siekė patikrinti, ar tai tik ramus poilsis, ar tikras miegas, turintis atpažįstamų požymių.

    Paaiškėjo, kad vorų naktinis poilsis nėra vienodas: jie keičia ilgesnius nejudrumo periodus su trumpais „aktyvesniais“ epizodais. Būtent per šiuos epizodus matyti intensyvesni, į REM panašūs judesiai, nors vorų nervų sistema nuo žmogaus evoliuciškai nutolusi per šimtus milijonų metų.

    Dar įdomiau tai, kad sutrikdžius miegą, vorai vėliau jį „atsigriebia“ – daugiau ilsisi ir dažniau patenka į REM panašią būseną. Tai leidžia manyti, kad net ir tokiems mažiems plėšrūnams miegas yra biologiškai svarbus, o ne vien pasyvus buvimas be judesio.

    Kaip atpažino, kad voras tikrai miega

    Tyrėjai stebėjo 10 Portia fimbriata individų ir iš viso užfiksavo 109 REM panašius epizodus. Vabzdžiaėdžiai plėšrūnai didžiąją nakties dalį ilsėjosi jiems būdingoje pozoje – vidutiniškai apie 10,7 valandos, su trumpais prabudimais.

    Per naktį jie maždaug 11 kartų pereidavo į neįprastą, REM primenančią būseną, kuri trukdavo apie 83 sekundes. Tuo metu buvo matyti trūkčiojimai, kojų susirietimai ir akyse esančių judrių tinklainės struktūrų judėjimas.

    Įdomi detalė – vorų paros ritmas išliko net esant beveik pastoviai tamsai. Tai rodo, kad jų aktyvumą gali reguliuoti vidinis biologinis laikrodis.

    Žadino garsu ir tikrino reakciją

    Vien to, kad gyvūnas atrodo nejudrus, nepakanka miegui patvirtinti, todėl komanda matavo pažadinimo slenkstį. Vorams leidžiant vis stiprėjantį garsą, buvo lyginama, kaip greitai jie sureaguoja skirtingose būsenose.

    Kai vorai buvo budrūs, vidutinė reakcija siekė apie 1,7 sekundės. REM panašių epizodų metu sureagavusiems vorams prireikė maždaug 4,3 sekundės, o 4 iš 10 per 10 sekundžių langą apskritai nereagavo – tai būdinga gilesniam miegui.

    Tyrėjai pabrėžia, kad vien judesiai dar neįrodo sapnų: smegenų aktyvumas nebuvo matuojamas, todėl neįmanoma pasakyti, ar vorai patiria vaizdinius kaip žmonės. Vis dėlto elgesio požymiai rodo, kad vorai iš tiesų miega, o jų miegas turi aiškiai atpažįstamą, aktyvesnę fazę.

    Miego „atsigriebimas“ po sutrikdymo

    Norėdami patikrinti, ar vorai kompensuoja miego trūkumą, mokslininkai sąmoningai trikdė jų poilsį: į kiekvieną aptvarą paleido po 25 vaisines museles. 12 valandų skraidantys ir ropojantys vabzdžiai nuolat trikdė vorus, versdami keisti padėtį ir nutraukdami įprastą ritmą.

    Pašalinus museles, vorai vėliau ilsėjosi ilgiau – per kitą dieną ir naktį poilsiui skyrė maždaug viena valanda daugiau. Be to, jie beveik 80 proc. daugiau laiko praleido REM panašioje būsenoje: vidutiniškai nuo 9,4 iki 16,9 minutės per parą.

    Šis šuolis įvyko ne todėl, kad kiekvienas epizodas būtų trukęs ilgiau – vorai į REM panašią fazę tiesiog patekdavo dažniau. Atsigavimo metu vidutiniškai fiksuota apie 10 epizodų, palyginti su maždaug šešiais iki miego sutrikdymo.

    Toks reiškinys moksle vadinamas „miego atoveiksmiu“ (sleep rebound) ir dažnai laikomas svarbiu įrodymu, kad organizmas reguliuoja miego poreikį. Tyrimas publikuotas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

  • Demonai prie lovos ar smegenų triukas? Mokslininkai paaiškino, kas yra miego paralyžius

    Pabundate naktį, suprantate, kad esate savo kambaryje, tačiau negalite pajudėti, o krūtinę tarsi spaudžia nematomas svoris. Dalis žmonių tokiu metu dar ir mato šešėlines figūras ar jaučia svetimą buvimą. Šis reiškinys vadinamas miego paralyžiumi, o mokslas aiškina, kodėl jis gali atrodyti itin bauginamai.

    Klinikiniai tyrimai rodo, kad miego paralyžius dažniausiai susijęs su REM miego faze, kai sapnai būna ryškiausi. Šioje fazėje smegenys natūraliai „išjungia“ daugumą raumenų, kad žmogus fiziškai nekartotų sapnuose atliekamų judesių. Problema atsiranda tada, kai sąmonė pabunda greičiau nei išnyksta šis laikinas raumenų slopinimas.

    Tuomet žmogus būna budrus, bet dar kelias ar keliasdešimt sekundžių negali kalbėti ar pajudėti. Kadangi patirtis netikėta, organizme suaktyvėja streso reakcija: padažnėja širdies plakimas, sustiprėja baimė, atsiranda įspūdis, kad gresia pavojus. Daliai žmonių prisideda spaudimo krūtinėje pojūtis, kurį gali sustiprinti paviršutiniškas kvėpavimas ir įtampa.

    Mokslininkai pabrėžia, kad miego paralyžiaus metu dažnos haliucinacijos nebūtinai reiškia psichikos sutrikimą. Jos aiškinamos kaip sapno vaizdinių ir budraus suvokimo „susikirtimas“, kai smegenys dar išlaiko REM fazės elementus. Dėl to gali pasirodyti šešėliai, girdėtis žingsniai ar balsai, o „svetimo buvimo“ jausmą gali stiprinti smegenų grėsmių atpažinimo mechanizmai.

    Kodėl skirtingose kultūrose mato „tą patį“?

    Tyrėjai yra fiksavę, kad įvairiose šalyse miego paralyžius turi daugybę pavadinimų, tačiau pasakojimai stebėtinai panašūs. Folklore jis aiškintas antgamtinėmis būtybėmis, raganomis ar dvasiomis, o šiuolaikinėje popkultūroje kartais siejamas su ateiviais. Bendras vardiklis paprastas: žmogus negali judėti, jaučia baimę ir interpretuoja neįprastus pojūčius pagal jam pažįstamus kultūrinius vaizdinius.

    Pasak miego medicinos specialistų, dažnesnes epizodų rizikas sieja miego trūkumas ir nereguliarus režimas, ypač dirbant pamainomis ar dažnai keičiant užmigimo laiką. Taip pat svarbūs veiksniai gali būti padidėjęs nerimas, ilgalaikis stresas, potrauminiai išgyvenimai, kai kurie miego sutrikimai bei narcolepsija. Alkoholis ar kitos medžiagos gali pabloginti miego kokybę ir padidinti epizodų tikimybę.

    Ką daryti, kad epizodai retėtų?

    Pagrindinė rekomendacija yra nuoseklus miego grafikas: panašus užmigimo ir kėlimosi laikas kiekvieną dieną. Taip pat verta pasirūpinti miego higiena, sumažinti ekranų šviesą vakare, riboti alkoholį prieš miegą ir siekti pakankamos miego trukmės. Kai kuriems žmonėms padeda miegojimas ant šono, nes gulint ant nugaros epizodai pasitaiko dažniau.

    Jei miego paralyžius kartojasi dažnai, sukelia stiprią baimę, atsiranda nuolatinis mieguistumas dieną ar kiti nerimą keliantys simptomai, rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba miego medicinos specialistu. Įvertinus situaciją, gali būti pasiūlyti streso valdymo būdai, psichologinė pagalba ar tikslesni tyrimai, ypač jei įtariami kiti miego sutrikimai.

  • Mokslininkai nustebę: vorai turi REM miegą ir net „skolą“ – atsigriebia beveik 80 proc.

    Mokslininkai nustebę: vorai turi REM miegą ir net „skolą“ – atsigriebia beveik 80 proc.

    Mokslininkai pirmą kartą pateikė įrodymų, kad bestuburiai gali patirti vadinamąjį REM atšokimą, kai po sutrikdyto poilsio organizmas vėliau kompensuoja prarastą aktyvaus miego dalį. Toks reiškinys iki šiol buvo patikimai aprašomas daugiausia stuburiniams, o dabar jis užfiksuotas šokinėjančių vorų tyrimuose.

    Tyrėjai stebėjo rūšį Portia fimbriata, garsėjančią išskirtiniais medžioklės įgūdžiais ir problemų sprendimu. Nakties metu vorai ilsėdavosi būdinga poza, į dirgiklius reaguodavo silpniau, o ramybės periodus reguliariai pertraukdavo trūkčiojančios galūnės, virpantys burnos aparatai ir judančios tinklainės.

    Kas yra REM atšokimas?

    REM fazė siejama su smegenų aktyvumu miego metu, nors kūnas išlieka atsipalaidavęs ir mažiau reaguoja į aplinką. Žmonėms ir kitiems stuburiniams žinoma, kad sumažinus REM miego dalį vėliau dažnai pasireiškia atšokimas, kai REM epizodų padaugėja, tarsi organizmas grąžintų susikaupusią skolą.

    Šiame tyrime vorų miegas buvo sutrikdytas naktį, o kitą naktį jiems leista ilsėtis įprastai. Tuomet fiksuota, kad REM primenančio aktyvaus miego epizodų trukmė bendroje sumoje išaugo beveik 80 proc., daugiausia dėl dažnesnių, o ne ilgesnių epizodų.

    Kodėl tai svarbu biologijai?

    Toks kompensacijos mechanizmas laikomas svarbiu argumentu, kad stebimi epizodai nėra atsitiktinis judėjimas ar poilsio imitacija, o tikra miego būsena su reguliuojama struktūra. Tai sustiprina hipotezę, kad skirtingos miego stadijos, įskaitant REM primenančią fazę, gali turėti labai senas evoliucines šaknis.

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad panašūs aktyvaus miego požymiai pastaraisiais metais aprašyti ir kitose evoliuciškai tolimose grupėse, pavyzdžiui, galvakojuose moliuskuose. Tai rodo, kad sudėtingesnis miegas gali būti labiau paplitęs gyvūnų karalystėje, nei manyta anksčiau.

    Ar vorai sapnuoja?

    Patys autoriai pabrėžia, kad tyrimas tiesiogiai neatsako, kokią funkciją atlieka REM primenanti fazė vorams, ir tuo labiau neįrodo sapnavimo. Vis dėlto keliama prielaida, kad aktyvus miegas gali būti susijęs su informacijos apdorojimu, mokymusi ir atminties konsolidacija, kaip tai siejama su REM miegu stuburiniams.

    Ateities darbai galėtų patikrinti, kurie vorų nervų sistemos centrai suaktyvėja aktyvaus miego metu ir ar jų aktyvumo raštai primena būdravimo elgseną. Tokie tyrimai padėtų atsakyti, ar trūkčiojantys judesiai ir „sekiojanti“ tinklainė gali būti elgesio atkartojimas, kai organizmas viduje „peržaidžia“ dienos patirtis.

    „Pamatyti, kad vorai aiškiai kompensuoja prarastą REM primenantį miegą, rodo, jog ši fazė turi svarbią biologinę funkciją, o ne yra atsitiktinis poilsio bruožas“, – sakė tyrėjai.

    Tyrimo rezultatai papildo didėjantį mokslinį vaizdą, kad miegas nėra vien paprastas poilsis, o griežtai reguliuojama būsena net ir gyvūnams, kurių nervų sistemos sandara labai skiriasi nuo žinduolių. Tai taip pat skatina iš naujo vertinti, kiek dar „nematomo“ sudėtingo elgesio gali vykti mažų bestuburių gyvenime.

  • Net 67 proc. suaugusių lenkų neišsimiega: ekspertai paaiškino, koks judėjimas labiausiai padeda

    Nemiga ir prastas miegas vis dažniau vadinami šiuolaikinio gyvenimo kaina. Ilgos valandos prie ekranų, sėdimas darbas, nuolatinis stresas ir nereguliarus dienos ritmas išbalansuoja organizmo atsigavimo mechanizmus, todėl miegas trumpėja ir tampa fragmentiškas.

    Lenkijoje atlikta darbuotojų sveikatos elgsenos analizė parodė, kad net 67 proc. suaugusiųjų neišsimiega, o dalis žmonių su miego sunkumais susiduria kone kasnakt. Specialistai pabrėžia, kad miego problemos dažnai yra ankstyvas signalas apie ilgiau besitęsiantį pervargimą, padidėjusį stresą ar išsiderinusį paros ritmą.

    „Užmigimas neveikia kaip jungiklis įjungta ir išjungta, tai labiau primena pasiruošimą nusileidimui“, – sakė kognityvinės elgesio terapijos psichoterapeutas Mateuszas Majchrzakas.

    Pasak jo, tai, kaip lengvai užmigsime ir kaip giliai miegosime, priklauso nuo visos dienos konteksto: patiriamos įtampos, fizinio aktyvumo, mitybos, šviesos poveikio ir to, ar laikomės panašaus režimo. Prasta savijauta dieną dažnai persikelia į naktį, o ryte žmogus atsibunda dar labiau išsekęs.

    Miego ciklai ir kodėl jie svarbūs

    Suaugusiųjų miegas paprastai sudarytas iš pasikartojančių ciklų, trunkančių apie 90–110 minučių. Cikle keičiasi NREM miegas, apimantis kelias stadijas, ir REM miegas, siejamas su intensyvesne smegenų veikla bei sapnais.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad nėra vienos geros ar blogos fazės, tačiau svarbios jų proporcijos ir laikas. Pavyzdžiui, REM miegas dažniau dominuoja antroje nakties pusėje, todėl ankstyvas kėlimasis gali labiau „nukirpti“ būtent šią dalį, svarbią emocijų reguliacijai ir atminčiai.

    Blogai miegant dažnėja prabudimai, o tai ardo miego vientisumą. Nors po miego trūkumo kartais gali padaugėti gilaus miego, jis vis tiek būna lengviau pertraukiamas, todėl organizmas ne visuomet gauna tiek atsigavimo, kiek tikisi.

    Judėjimas gali pagerinti miego struktūrą

    Ekspertai akcentuoja, kad fizinis aktyvumas yra viena praktiškiausių priemonių, galinčių pagerinti miego kokybę. Paradoksas tas, kad pavargę žmonės dažnai renkasi nejudrumą, manydami, jog taip geriausiai pailsės, tačiau ilgainiui tai tik sustiprina įtampą ir miego sunkumus.

    „Judėjimas paradoksaliai mažina nuovargį ir yra vienas geriausių būdų tvarkytis su stresu bei prastesne nuotaika“, – sakė Mateuszas Majchrzakas.

    Moksliniai duomenys rodo, kad svarbu ne tik sportuoti, bet ir sukaupti pakankamą dienos judėjimo kiekį. 2024 metais žurnale Scientific Reports publikuotas tyrimas, kuriame kelis mėnesius stebėti 82 savanoriai, siejo bent 60 minučių bendro fizinio aktyvumo per dieną su lengvesniu užmigimu ir palankesniais miego rodikliais, įskaitant gilesnį NREM miegą.

    Tyrimo rezultatai taip pat rodė, kad fizinis aktyvumas gali būti susijęs su palankesniu REM miego pasiskirstymu ryto link, o tai kai kuriems žmonėms padeda lengviau atsikelti ir patirti mažiau streso prabudus. Tokie pokyčiai siejami su didesniu energingumu dieną ir geresniu subjektyviu išsimiegojimu.

    Ką daryti, kad efektas būtų realus

    Specialistai pabrėžia, kad didesnis fizinis nuovargis ne visuomet automatiškai reiškia geresnį miegą. Svarbiausia yra reguliarumas ir pasirinktas laikas: labai intensyvi treniruotė vėlai vakare kai kuriems žmonėms gali per daug suaktyvinti nervų sistemą.

    Praktiškai dažniausiai siūloma pradėti nuo paprastų sprendimų: spartesnio ėjimo lauke, lengvos mankštos namuose ar kasdienių įpročių, didinančių judėjimą. Net keliolika minučių aktyvumo gali pagerinti kraujotaką, sumažinti raumenų įtampą po sėdimos dienos ir padėti „nuleisti garą“ prieš naktį.

    Jei miego sutrikimai užsitęsia, žmogus nuolat pabunda naktimis, knarkia su užspringimo epizodais ar dieną jaučia nevaldomą mieguistumą, ekspertai pataria neatidėlioti ir pasitarti su gydytoju. Kai kuriais atvejais prastą miegą lemia ne tik gyvenimo būdas, bet ir medicininės būklės, pavyzdžiui, miego apnėja ar nerimo sutrikimai.

  • Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Mokslininkai įspėja: ne tik miego trukmė – ši fazė siejama su net 83 ligų rizika

    Ką parodė UK Biobank analizė

    Apie miego svarbą sveikatai kalbama seniai, tačiau daugelis tyrimų daugiausia vertino miego trukmę. Naujesnės analizės vis dažniau rodo, kad reikšmę gali turėti ir miego struktūra, tai yra, kaip per naktį pasiskirsto skirtingos miego fazės.

    Didelio masto tyrime buvo analizuojami 95 559 UK Biobank dalyvių duomenys. Savaitę jie ant riešo nešiojo aktyvumą fiksuojantį įrenginį, o vėliau beveik devynerius metus buvo stebima jų sveikatos būklė ir naujai diagnozuojamos ligos.

    Remiantis surinktais rodmenimis ir algoritmu, buvo įvertintas miego fazių pasiskirstymas, miego reguliarumas ir naktinių prabudimų trukmė. Tyrimo rezultatai 2026 metų rugsėjo 17 dieną paskelbti moksliniame žurnale PLOS Medicine.

    REM fazė ir ryšys su ligų rizika

    Ryškiausios sąsajos nustatytos vertinant REM fazę, kuri pasižymi greitais akių judesiais ir didesniu smegenų aktyvumu. Ši miego dalis siejama su emocijų apdorojimu ir atminties įtvirtinimu, o intensyviausi sapnai dažniausiai pasireiškia būtent tada.

    Tyrėjai pastebėjo, kad ilgesnis laikas REM fazėje statistiškai siejosi su mažesne net 83 ligų rizika. Pabrėžiama, kad tai yra asociacija, o ne įrodymas, kad ilgesnė REM fazė tiesiogiai apsaugo nuo ligų.

    Analizėje nurodoma, jog maždaug 47,6 minutės skirtumas REM fazėje tarp lyginamų grupių siejosi su 26 proc. mažesne širdies nepakankamumo rizika, 46 proc. mažesne demencijos rizika ir iki 80 proc. mažesne parkinsonizmo rizika.

    Parkinsonizmas reiškia judesių simptomų rinkinį, kuris gali pasireikšti dėl įvairių priežasčių, įskaitant Parkinsono ligą. Mokslininkai pabrėžia, kad iš šių duomenų negalima daryti išvados, jog pakanka prailginti REM miegą ir rizika automatiškai sumažės.

    Gilus miegas, reguliarumas ir praktiški signalai

    Nors daugiausia dėmesio sulaukė REM fazė, tyrime reikšmingas buvo ir gilus miegas, per kurį organizmas intensyviai atsistato. Didesnė gilaus miego dalis siejosi su mažesne kelių ligų, įskaitant 2 tipo diabetą, depresiją ir Parkinsono ligą, rizika.

    Ne mažiau svarbus pasirodė miego reguliarumas. Žmonės, kurių miego trukmė ryškiai svyravo skirtingomis naktimis, vėliau dažniau susidurdavo su sveikatos problemomis, tarp jų ir nerimo bei depresijos simptomais.

    Vertinant bendrą miego trukmę, mažiausia rizika daugeliui stebėtų būklių dažniau fiksuota miegantiems apie 6–8 valandas. Ypač nepalankiai išsiskyrė miegas trumpesnis nei 5 valandos, siejęsis su didesne 37 ligų rizika.

    Vis dėlto šešios valandos nėra universali norma. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai daugumai suaugusiųjų rekomenduoja miegoti bent 7 valandas, nes individualus poreikis gali skirtis dėl amžiaus, sveikatos ir gyvenimo būdo.

    Tyrimo autoriai atkreipia dėmesį į ribotumus: miego fazės buvo vertinamos pagal ant riešo nešiojamus įrenginius, o ne pagal išsamų polisomnografijos tyrimą. Dėl to rezultatus reikėtų vertinti kaip svarbų signalą, kad sveikatai reikšminga ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė bei reguliarumas.

    Praktikoje specialistai dažniausiai pataria laikytis pastovaus užmigimo ir kėlimosi ritmo, vakare riboti kofeiną ir alkoholį bei pasirūpinti vėsiu, tamsiu ir tyliu miegamuoju. Jei vargina nuolatinis mieguistumas dieną, garsus knarkimas ar dažni prabudimai, verta pasitarti su gydytoju.

  • Nemiga naktimis? Mokslininkai parodė, kokie produktai dažniausiai siejami su geresniu miegu

    Nemiga naktimis? Mokslininkai parodė, kokie produktai dažniausiai siejami su geresniu miegu

    Ką atskleidė miego ir mitybos duomenys

    Ar tai, ką valgome dieną, gali pakeisti nakties miegą jau po kelių valandų? Izraelio Weizmann mokslo instituto tyrėjai išanalizavo kasdienius mitybos pasirinkimus ir su jais susijusius miego rodiklius, stebėtus realiomis gyvenimo sąlygomis.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Health“. Mokslininkai įvertino beveik 4 800 naktų duomenis: dalyviai fiksavo suvalgytą maistą, o miegas buvo sekamas dėvimais įrenginiais, leidusiais palyginti tą pačią dieną su tuo pačiu nakties miegu.

    Daugiau skaidulų – daugiau gilaus miego

    Ryškiausias ryšys išryškėjo kalbant apie skaidulas. Didesnis skaidulų kiekis racione buvo siejamas su palankesne miego struktūra: gilaus miego dalis vidutiniškai didėjo 0,59 procentinio punkto, o REM miegas – 0,76 procentinio punkto.

    Tuo pačiu paviršinio miego dalis mažėjo 1,35 procentinio punkto. Tyrėjai taip pat fiksavo, kad didesnis skaidulų kiekis siejosi su mažesniu naktiniu širdies ritmu: vidutiniškai jis buvo 1,14 dūžio per minutę žemesnis.

    Praktiškai skaidulų daugiau gaunama valgant ankštines daržoves, pilno grūdo produktus, daržoves, uogas, vaisius, riešutus ir sėklas. Šie produktai dažniausiai didina sotumą, lėtina gliukozės šuolius ir palaiko žarnyno mikrobiotos įvairovę, o tai vis dažniau siejama ir su miego kokybe.

    Augalinė įvairovė ir valgymo laikas

    Tyrime vertintas ir kasdienės augalinės įvairovės rodiklis, apibrėžtas kaip skirtingų augalinės kilmės produktų skaičius per dieną. Didesnė augalinė įvairovė bei didesnis augalinio maisto kiekis taip pat buvo siejami su žemesniu naktiniu širdies ritmu.

    Mokslininkai nagrinėjo ir valgymo laiką, ypač tai, kiek dienos energijos suvartojama per šešias valandas iki miego. Paaiškėjo, kad daugiau kalorijų per šį laiką suvalgę dalyviai vidutiniškai miegojo apie 8 minutėmis ilgiau, tačiau jų naktinis širdies ritmas buvo šiek tiek aukštesnis.

    Taip pat naudotas fitocheminių medžiagų indeksas, parodantis, kokia dalis energijos gaunama iš fitocheminių junginių turinčių produktų. Didesnė šio indekso reikšmė buvo siejama su didesne REM miego dalimi 0,62 procentinio punkto, mažesne paviršinio miego dalimi 1 procentiniu punktu ir mažesniu širdies ritmu naktį 0,93 dūžio per minutę.

    Ką tai reiškia tiems, kurie prabunda naktį

    Autoriai pabrėžia, kad tai nėra įrodymas, jog vienas konkretus produktas išsprendžia prastą miegą ar naktinius prabudimus. Tyrimas parodo ryšius tarp kasdienių pasirinkimų ir miego fiziologijos, ypač skaidulų, augalinio maisto ir valgymo laiko kontekste.

    Miegas yra aktyvus organizmo atsistatymo laikotarpis: jo metu smegenys apdoroja informaciją, o organizme vyksta regeneracijos procesai. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir glimfatinei sistemai, kuri miego metu padeda šalinti medžiagų apykaitos produktus iš smegenų.

    Miego trūkumas siejamas su prastesne koncentracija, atmintimi ir kasdieniu darbingumu, taip pat su nepalankiais širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiais. Dėl to mitybos kryptys, kurios palaiko stabilesnę energijos apykaitą ir širdies ritmą naktį, tampa vis aktualesnės kaip dalis bendros miego higienos.

    Jei naktiniai prabudimai kartojasi ilgai, juos lydi garsus knarkimas, dusulys, ryškus mieguistumas dieną ar padidėjęs kraujospūdis, verta pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais vien mitybos korekcijos gali būti nepakankamos, nes priežastis kartais būna miego apnėja, nerimo sutrikimai ar kitos sveikatos problemos.