CP v2

Tag: Renault

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiaus automobilių salone – kinų invazija ir elektromobilių bumas: ką tai reiškia Europai

    Paryžiuje – elektromobilių šuolis

    Paryžiaus automobilių salonas, pirmą kartą surengtas 1898 metais Tiuilri soduose, šiemet grįžta su aiškia žinute: Europos rinka vis sparčiau elektrėja. 2026 metais parodoje planuojama pristatyti apie šimtą naujų modelių, o renginys vyks spalio 12–18 dienomis.

    Organizatoriai pabrėžia, kad pirkėjams ypač svarbu automobilius pamatyti gyvai, į juos įsėsti ir išbandyti. Tai aktualu elektromobiliams, kurių pasirinkimas plečiasi, o kainų skirtumai tarp gamintojų tampa vis ryškesni.

    „Žmonėms reikia pamatyti automobilius, juos paliesti, į juos įsėsti ir išbandyti“, – sakė Paryžiaus automobilių salono vadovas Serge Gachot.

    Kinijos gamintojai taikosi į Europą

    Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, 2026 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais vien tik baterijomis varomi elektromobiliai sudarė 21,7 proc. visų naujų automobilių registracijų Europos Sąjungoje. Tuo pačiu laikotarpiu prieš metus jų dalis siekė 15,8 proc., tad augimas – akivaizdus.

    Prancūzija minima kaip viena sparčiausiai augusių rinkų: baterijomis varomų elektromobilių registracijos ten per metus šoktelėjo 74,2 proc. Tokiame fone Kinijos gamintojai Paryžiuje siekia įtvirtinti savo vardus, o parodoje laukiama apie dvidešimt Kinijos prekės ženklų.

    „Perspektyvos tradiciniams Europos gamintojams kelia didelį nerimą: Kinijos automobilių pramonės progresas per pastarąjį dešimtmetį buvo išskirtinis, o per pastaruosius penkerius metus dar labiau paspartėjo“, – sakė „Mobility Global“ automobilių analitikas Tim Urquhart.

    Pereinamasis laikotarpis darosi brangus

    ACEA duomenys rodo, kad iki 2026 metų rugpjūčio mėnesio populiariausi ES išliko hibridai, užėmę 36,6 proc. rinkos. Iš tinklo įkraunami hibridai pasiekė 10 proc., o benzino ir dyzelino automobilių bendra dalis smuko iki 29 proc., kai prieš metus siekė 37,5 proc.

    Rinkos pokyčius skatina keli veiksniai: brangesni degalai, valstybės parama ir išaugęs pigesnių elektromobilių pasirinkimas. Tačiau gamintojams tai reiškia būtinybę vienu metu investuoti į elektrifikaciją, programinę įrangą ir baterijų tiekimo grandines, kartu išlaikant pelningumą.

    Papildomą spaudimą kuria geopolitika ir prekybos įtampa: Europos Sąjunga ir Kinija ginčijasi dėl valstybės paramos, muitų ir Kinijoje pagamintų automobilių srauto į Europą. Tuo pat metu Europos gamintojai jaučia ir silpnesnį vartotojų pasitikėjimą bei griežtėjančius emisijų reikalavimus.

    Europos gamintojai gręžiasi į nostalgiją

    Ieškodami atsako, Europos gamintojai Paryžiuje žada remtis ir emocija, ir technologijomis. Viena ryškiausių parodos temų turėtų tapti retro stiliaus modeliai, kuriuos planuoja akcentuoti tokie prekių ženklai kaip „Renault“, „Citroën“, „Peugeot“, „Opel“, „Lancia“ ir „Fiat“.

    Renginio programa prasidės spaudos diena spalio 12 dieną Paryžiaus parodų centre Paris Expo Porte de Versailles. Lankytojams durys bus atvertos spalio 13–18 dienomis.

  • Zarasai įsigijo du automobilius: paaiškėjo, kam jie skirti ir kiek tai kainavo

    Zarasai įsigijo du automobilius: paaiškėjo, kam jie skirti ir kiek tai kainavo

    Zarasų rajono savivaldybė 2026 metais atnaujino dviejų savo įstaigų transportą ir perdavė joms po automobilį. Savivaldybė teigia, kad sprendimas susijęs su kasdienėmis paslaugomis gyventojams ir praktiniais įstaigų poreikiais.

    Pirmasis pirkinys skirtas Zarasų rajono socialinių paslaugų centrui. Gegužės 27 dieną centrui perduotas elektromobilis „Citroën ë-SpaceTourer“, kurio kaina siekė 81 554 eurus.

    Šis automobilis bus naudojamas socialinių dirbtuvių veikloms, vežant projekto dalyvius ir užtikrinant mobilumą žmonėms su negalia. Praktikoje tokio tipo transportas ypač svarbus regionuose, kur viešasis susisiekimas ne visuomet leidžia patikimai pasiekti užsiėmimų vietas.

    Antrasis automobilis atiteko Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrui. Spalio 6 dieną įstaigai perduotas aštuonių vietų „Renault Trafic“, kainavęs 39 339 eurus.

    Savivaldybės teigimu, šis mikroautobusas bus naudojamas mažesnių meno kolektyvų išvykoms ir kasdienei įstaigos veiklai. Kultūros įstaigoms toks transportas dažnai reikalingas ne tik koncertams ar renginiams, bet ir repeticijų, edukacijų bei logistikos darbams užtikrinti.

    Pastaraisiais metais savivaldybės vis dažniau renkasi universalius mikroautobusus ir, kur leidžia biudžetas bei infrastruktūra, dalį parko elektrifikuoja. Tai siejama su mažesnėmis eksploatacijos sąnaudomis ir poreikiu modernizuoti viešųjų paslaugų teikimą.

  • Prancūzijos elektromobilių bumas: „Renault“ planuoja virš 10 mlrd. eurų investicijas ir didins gamybą

    Investicijos į pigesnius elektromobilius

    Prancūzijos automobilių gamintojų grupė „Renault“ skelbia artimiausiais penkeriais metais ketinanti investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų į elektromobilių programą, daugiausia dėmesio skirdama mažesniems ir pirkėjams prieinamesniems modeliams. Bendrovė akcentuoja, kad tikslas yra ne tik elektrifikacija, bet ir kainos mažinimas masinei rinkai.

    „Renault“ vadovų teigimu, per pastaruosius penkerius metus į veiklos ir gamyklų pertvarką Prancūzijoje jau buvo investuota apie 13 mlrd. eurų. Naujas investicijų etapas, jei tam netrukdys socialinė ir politinė aplinka, turėtų dar labiau paspartinti perėjimą prie elektromobilių.

    „Per artimiausius penkerius metus planuojame investuoti daugiau kaip 10 mlrd. eurų, kad dar sparčiau vystytume elektromobilių segmentą ir padarytume automobilius pirkėjams prieinamesnius“, – sakė „Renault“ atstovas François Provost.

    Registracijų šuolis ir gamybos didinimas

    Prancūzijoje elektromobilių paklausa pastaruoju metu pastebimai auga, o naujų automobilių registracijose elektrinės pavaros dalis kai kuriais mėnesiais pasiekė rekordinius lygius. Tokios tendencijos skatina gamintojus peržiūrėti gamybos planus ir didinti pajėgumus Europoje.

    „Renault“ nurodo, kad 2025 metais Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 500 000 automobilių. 2026 metais grupė planuoja, jog vidaus gamyba, reaguojant į augantį susidomėjimą elektromobiliais, didės maždaug 25 proc.

    Gamybos grįžimas į Europą

    Elektromobilių gamybos geografiją keičia ir Europos prekybos politika: didėjant dėmesiui tiekimo grandinių saugumui bei taikant griežtesnes priemones importui, dalis gamintojų siekia gaminti arčiau pagrindinių pirkėjų. Tai ypač aktualu mažesniems, jautresniems kainai modeliams, kurių galutinę kainą smarkiai veikia logistika ir muitinės kaštai.

    „Renault“ grupės valdoma „Dacia“ taip pat koreguoja planus ir dalį elektromobilių gamybos orientuoja į Europą. Skelbiama, kad „Dacia Spring“ įpėdinis turėtų būti gaminamas Slovėnijoje, Novos Mesto gamykloje, taip mažinant rizikas, susijusias su importo apribojimais ir kaštų svyravimais.

    Bendra kryptis rodo, kad Europos gamintojai siekia suderinti du tikslus: greitą elektrifikaciją ir kainų konkurencingumą. Artimiausiais metais tai reikš daugiau investicijų į gamybos automatizavimą, baterijų tiekimo stabilumą ir naujas platformas, leidžiančias pigiau kurti mažus elektromobilius.

  • „Renault“ ir „Geely“ Brazilijoje skiria dar 319 mln eurų: kada pasirodys nauji elektromobiliai

    Papildoma investicija į gamybą

    Prancūzų automobilių gamintojos „Renault“ Brazilijos padalinys „Renault Geely do Brasil“, kuriame Kinijos grupė „Geely“ turi 26,4 proc. akcijų, paskelbė apie papildomą 319 mln eurų investiciją į vietinę gamybą.

    Šios lėšos bus nukreiptos į gamyklą netoli Kuritibos, Paranos valstijoje. Įmonė siekia išplėsti modelių gamą ir sustiprinti pozicijas didžiausioje Lotynų Amerikos automobilių rinkoje.

    Kokie modeliai planuojami

    Nuo 2027 metų vidurio gamykloje turėtų būti pradėtas montuoti naujas elektrifikuotas „Renault“ modelis bei elektrinis sedanas „Geely“ EX2. Bendrovė nurodo, kad automobiliai bus skirti Brazilijos rinkai, o vėliau planuojamas platesnis pardavimų augimas Pietų Amerikoje.

    Elektromobilių ir hibridinių modelių gamybos plėtra Brazilijoje atspindi platesnę tendenciją: gamintojai vis dažniau renkasi lokalizuoti gamybą arčiau pagrindinių pirkėjų, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau prisitaikytų prie vietos reguliavimo bei vartotojų poreikių.

    „Be naujų modelių pristatymo, ruošiame veiklą ateičiai, sujungdami „Renault“ ir „Geely“ stipriąsias puses, kad Brazilijos klientams pasiūlytume pažangiausias technologijas ir vietoje pagamintus automobilius“, – sakė „Renault Geely do Brasil“ vadovas Arielis Montenegro.

    Bendra investicijų suma ir rinkos kontekstas

    Bendrovė skelbia, kad iki šiol „Renault“ veiklai Brazilijoje jau buvo skirta apie 580 mln eurų, o dabartinis sprendimas didina bendrą investicijų mastą ir rodo ilgalaikį įsipareigojimą regionui.

    Partnerystės pagrindas buvo sustiprintas 2025 metų gruodį pasirašius susitarimą dėl bendradarbiavimo ir surinkimo linijų naudojimo Brazilijoje. Toks modelis leidžia greičiau į rinką įvesti naujus produktus ir dalintis technologijomis bei tiekimo grandinėmis.

    Brazilijoje 2024 metais buvo parduota apie 2,55 mln naujų automobilių, iš jų „Renault“ teko maždaug 130 000 vienetų. Tai atitinka apie 5 proc. rinkos dalį, todėl nauji elektrifikuoti modeliai gali tapti svarbiu svertu kovojant dėl didesnio matomumo sparčiai besikeičiančioje rinkoje.

  • Dujos grįžta į madą: 100 km už 2,50 euro ir iki 1 500 km nuvažiuojantys nauji modeliai

    Dujos grįžta į madą: 100 km už 2,50 euro ir iki 1 500 km nuvažiuojantys nauji modeliai

    Europoje suskystintų naftos dujų (LPG) automobiliai vėl sulaukia dėmesio: 2025 metais jų pardavimai, lyginant su ankstesniais metais, augo beveik 10 proc. ir priartėjo prie 348 000 vienetų. Ryškiausiu lyderiu tapo „Renault“ grupė, kuri, remiantis rinkos skaičiavimais, užėmė didžiąją dalį segmento, daugiausia dėl „Dacia“ modelių pasiūlos.

    Pirkėjams LPG dažniausiai reiškia paprastesnę matematiką degalinėje, ypač daug važinėjant mieste ar užmiestyje. Gamintojams tai ir būdas mažinti vidutines CO2 emisijas, nes dujomis varomi varikliai dažnai „popieriuje“ išmeta mažiau, o tai svarbu griežtėjant Europos Sąjungos reikalavimams.

    Skaičiavimai rodo, kad važiuojant su dujomis 100 kilometrų gali kainuoti apie 2,50 euro, jei LPG litro kaina siekia maždaug 0,70 euro, o sąnaudos yra apie 8 litrus 100 kilometrų. Papildomas privalumas yra nuvažiuojamas atstumas, nes dujų balionas ir benzino bakas kartu kai kuriuose modeliuose leidžia priartėti prie 1 500 kilometrų ribos be papildomo sustojimo degalinėje.

    Vis dėlto rinkos perspektyva nėra vienareikšmė. Pramonės atstovai įspėja, kad po 2030 metų gamintojams gali būti vis sunkiau pagrįsti tokių versijų plėtrą, nes didesnis spaudimas bus nukreiptas į elektrifikaciją, o investicijos į alternatyvias vidaus degimo variacijas gali mažėti.

    „Dacia“ ir „Renault“ siūlo gamyklines versijas

    Vienas pigiausių kelių į naują automobilį su gamykline LPG sistema dažniausiai siejamas su „Dacia“ ir modeliu Sandero. Gamyklinė įranga paprastai reiškia pilną integraciją: borto kompiuteris rodo dujų sąnaudas bei likutį, o perjungimas tarp benzino ir dujų atliekamas standartiniu mygtuku salone.

    „Dacia“ pasiūlo ir didesnį modelį Jogger, kuris taip pat turi gamyklinę Eco-G versiją. Tokie sprendimai patrauklūs šeimoms ar aktyviau keliaujantiems, nes didesnis kėbulas ir praktiškumas derinamas su galimybe važiuoti pigiau.

    Tarp populiaresnių krypčių minimas ir „Renault“ trejetas su gamykline LPG įranga: Clio, Captur ir Symbioz. Šiuose modeliuose naudojamas 1,2 litro trijų cilindrų variklis, o gamintojas akcentuoja, kad reali dinamika su dujomis kai kuriais atvejais būna ne prastesnė nei su benzinu.

    Kai kur LPG montuoja atstovai

    Kita rinkos dalis remiasi ne gamyklinėmis, o atstovybių montuojamomis sistemomis. Tai aktualu daliai prekių ženklų, kurie naujuose automobiliuose dujų įrangą siūlo kaip papildomą sprendimą, dažniausiai su atskira garantija ir aiškiai apibrėžtomis sąlygomis.

    Pavyzdžiui, „Hyundai“ mažajam i10 dujų įranga siūloma kaip priemoka, tačiau verta įvertinti, kad tokia komplektacija dažniausiai orientuota į ramesnį naudojimą mieste. Tuo metu KGM (anksčiau „SsangYong“) kai kuriems modeliams taip pat siūlo atstovų montuojamas sistemas, o pirkėjams svarbu pasitikslinti garantijos apimtį ir aptarnavimo tvarką.

    Į LPG nišą taikosi ir mažiau įprasti prekių ženklai, tarp jų DR Automobiles, o dalis kiniškų modelių dujų įrangą sieja su papildomais paketais. Tokiu atveju galutinę kainą lemia ne tik pati įranga, bet ir tai, ar pirkėjas nepraranda kitų akcijų, todėl prieš pasirašant sutartį verta palyginti galutinius pasiūlymus.

    Ką būtina įvertinti prieš perkant?

    Renkantis naują automobilį su LPG svarbiausia atskirti gamyklinę sistemą nuo montuojamos atstovybėje ir įvertinti garantijos detales. Gamyklinė įranga dažniausiai užtikrina geresnę integraciją, o montuojama vėliau gali skirtis pagal komponentus, aptarnavimo intervalus ir dokumentaciją.

    Taip pat verta blaiviai pasiskaičiuoti realias sąnaudas, nes jos priklauso nuo maršrutų, važiavimo stiliaus ir automobilio masės. LPG dažnai ypač atsiperka tiems, kurie kasmet nuvažiuoja daug kilometrų, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje svarbūs ir būsimi emisijų reikalavimai bei gamintojų strategijos po 2030 metų.

  • Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Šie varikliai su LPG gali nustebinti: patvarūs, pigūs ir tinka net senesniems modeliams

    Dujos vis dar vilioja vairuotojus

    Nors automobilių su dujų įranga keliuose daugelyje šalių mažėja, LPG vis dar laikomas vienu pigiausių būdų sumažinti kasdienes išlaidas kurui. Pagrindinė priežastis paprasta: net ir esant didesnėms sąnaudoms, galutinė vieno kilometro kaina dažnai būna mažesnė nei važiuojant benzinu.

    Praktikoje automobilis su LPG dažniausiai sunaudoja maždaug 10–20 proc. daugiau degalų nei važiuodamas benzinu. Vis dėlto finansinė nauda priklauso ne tik nuo kainų degalinėje, bet ir nuo to, ar variklis „draugauja“ su dujomis, o įranga parinkta ir sureguliuota teisingai.

    Didžiausią reikšmę turi variklio konstrukcija: paprastesnis įpurškimas, atsparūs vožtuvai ir aiški, patikima mechanika. Dujoms dažniausiai geriausiai tinka benzininiai varikliai su netiesioginiu įpurškimu, nes jų dujų įrangos sprendimai paprastai pigesni, o eksploatacija kelia mažiau rizikų.

    Kokie sprendimai laikomi saugiausiais

    Dažnai išskiriami varikliai, kurie turi netiesioginį įpurškimą ir hidraulinę vožtuvų tarpelių kompensaciją. Tokia konstrukcija mažina priežiūros kaštus, nes paprastai nereikia dažnai reguliuoti vožtuvų, o dujų sistema gali būti sukonfigūruota stabiliau.

    Vienu iš gerai žinomų pavyzdžių laikomas „Volkswagen“ koncerno 1.6 MPI. Nors naujuose automobiliuose šis variklis seniai nebediegiamas, antrinėje rinkoje jo dar daug, o dalys paprastai lengvai randamos ir nėra brangios.

    Šio tipo varikliams būdinga paprasta konstrukcija ir pakankamai nuspėjamas darbas su ketvirtos kartos LPG įranga. Visgi ir jie nėra „amžini“: pasitaiko tepalo prasisunkimų, užsiteršusios droselinės sklendės ar uždegimo sistemos gedimų, kurie važiuojant dujomis gali pasijusti greičiau.

    Prieš montuojant LPG svarbu įsitikinti, kad variklis techniškai tvarkingas: patikrinti uždegimą, žvakes, kompresiją, kuro korekcijas, atlikti išmetamųjų dujų analizę. Tipinė tokios įrangos montavimo kaina šiandien dažnai sukasi apie 800–1 000 eurų, tačiau galutinė suma priklauso nuo komplektacijos ir darbų apimties.

    Japonų ir kitų gamintojų alternatyvos

    Tarp dujoms tinkamų variklių dažnai minimi ir japoniški sprendimai, ypač „Toyota“ Valvematic šeimos 1.6, 1.8 ir 2.0 litro benzininiai varikliai. Jie vertinami dėl konstrukcinių sprendimų, kurie gali palengvinti eksploataciją su LPG, jei įranga parinkta ir sureguliuota profesionaliai.

    Vis dėlto svarbu neskubėti visų „Toyota“ benzininių variklių vertinti vienodai. Kai kuriuose sprendimuose vožtuvų tarpeliai reguliuojami plokštelėmis, o tai važiuojant dujomis gali reikšti sudėtingesnę ir brangesnę periodinę priežiūrą.

    Dar vienas pasirinkimas – „Subaru“ opoziciniai varikliai, kurie dėl savo konstrukcijos kai kuriais atvejais sėkmingai dirba su LPG. Dažniausiai minimi 2.0 ir 2.5 litro sprendimai, tačiau čia ypač svarbi montuotojų kompetencija ir teisingas sistemos sureguliavimas, nes net smulkios klaidos gali virsti brangiais remontais.

    Tarp naujesnių mažatūrių variklių minimas „Renault“ 1.0 TCe, kuris kai kuriose versijose buvo siūlomas ir su gamykline dujų įranga. Tokie automobiliai dažnai patrauklūs tuo, kad gamintojas jau būna numatęs suderinamumą ir kalibracijas, o vairuotojui lieka laikytis aptarnavimo grafiko.

    Vis dėlto šis variklis turi ir savo taisykles: kai kuriuose variantuose nėra hidraulinės vožtuvų kompensacijos, todėl rekomenduojama periodiškai tikrinti vožtuvų tarpelius. Praktikoje tai daroma maždaug kas 30 000–40 000 kilometrų, kad sumažėtų vožtuvų lizdų dėvėjimosi rizika.

    LPG turi aukštesnį oktaninį skaičių nei benzinas ir degimo procesas gali vykti aukštesnėje temperatūroje, todėl prasta uždegimo sistema ar netikslus mišinio sureguliavimas greitai išryškėja. Dėl to realios sutaupytos sumos priklauso ne tik nuo variklio pasirinkimo, bet ir nuo montavimo kokybės bei reguliaraus aptarnavimo.

    Jei dujų sistema sumontuota profesionaliai, o variklis prižiūrimas laiku, LPG gali tapti racionaliu sprendimu ilgoms kelionėms ir kasdieniam važiavimui. Tačiau perkant automobilį su jau sumontuota įranga verta reikalauti serviso istorijos ir diagnostikos, nes klaidos čia dažnai kainuoja daugiau nei pati įranga.

  • „Ford“ iki 2029 metų Europoje žada 7 naujus modelius: kas bus gaminama ir kur ieškos partnerių

    JAV automobilių gamintojas „Ford“ siekia sustiprinti pozicijas Europoje ir iki 2029 metų pabaigos planuoja pristatyti septynis naujus modelius. Skelbiama, kad numatomi penki lengvieji automobiliai ir du komerciniai, orientuoti į skirtingus poreikius – nuo miestų iki profesionalaus naudojimo.

    Bendrovė pabrėžia, kad naujų automobilių kūrimas ir gamybos parengimas bus glaudžiai susieti su Europa. Kaip nurodoma, dalis projektų bus įgyvendinama pasitelkiant „Ford“ gamyklas Krajovoje Rumunijoje ir Valensijoje Ispanijoje.

    Nauji modeliai ir gamybos planai

    Vienas iš svarbiausių žingsnių – bendradarbiavimas su partneriais, leidžiantis sutaupyti kuriant platformas ir greičiau išleisti naujus modelius. 2025 metų pabaigoje „Ford“ buvo paskelbusi apie susitarimą naudotis „Renault“ platforma, ant kurios planuojama surinkti du elektrinius modelius Prancūzijoje.

    Pagal viešai aptartą planą tai turėtų būti mažas miesto automobilis ir vidutinio dydžio visureigis, kurių startas numatomas 2028 metais. Tokia kryptis rodo, kad gamintojas siekia išlaikyti elektrifikacijos tempą, bet kartu mažinti riziką, remdamasis jau parengtais techniniais sprendimais.

    Komercinis transportas ir pick-up kryptis

    Didelė dalis dėmesio tenka komerciniam segmentui, kur Europoje auga konkurencija ir iš tradicinių gamintojų, ir iš naujų rinkos dalyvių. „Ford“ planuoja dvi naujas „Ranger Super Duty“ modifikacijas, skirtas verslui ir viešosioms tarnyboms.

    „Verslui pristatysime dvi naujas „Ranger Super Duty“ versijas: vieną su benzininiu varikliu gelbėjimo tarnyboms, miškininkystei, kasybai, policijai ir kariuomenei, o kitą – elektrinę, skirtą intensyviam judėjimui miestuose“, – sakė „Ford Europe“ vadovas Jim Baumbick.

    Taip pat pabrėžiama, kad europiniams poreikiams gali būti pritaikomas ir pikapas, gaminamas „Ford“ padalinyje netoli Pretorijos Pietų Afrikoje. Tokie sprendimai leidžia greičiau pasiūlyti produktą rinkai, ypač kai daliai klientų svarbiausia yra darbinės savybės, o ne vien naujausios technologijos.

    Kodėl „Ford“ keičia toną Europoje

    „Ford“ tikslas – konkuruoti su sparčiai į Europą ateinančiais Kinijos automobilių gamintojais, tačiau tai daryti taupiau ir racionaliau. Įmonė akcentuoja, kad naujų klientų sieks ne vien didelėmis investicijomis, bet ir partnerystėmis, leidžiančiomis sumažinti kūrimo bei gamybos sąnaudas.

    Tokį kursą skatina ir rinkos realybė: Europoje griežtėja reikalavimai taršai, tačiau pirkėjų lūkesčiai dėl kainos išlieka aukšti, o elektromobilių paklausa skirtingose šalyse auga nevienodai. Todėl „Ford“ strategija, apimanti ir elektrinius, ir praktinius komercinius modelius, leidžia išskaidyti riziką iki 2029 metų.