CP v2

Tag: Repatriacija

  • Oksfordo Pitt Rivers muziejus grąžins 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei Indijoje

    Oksfordo Pitt Rivers muziejus grąžins 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei Indijoje

    Sprendimas po ilgų derybų

    Oksfordo universiteto Pitt Rivers muziejus Jungtinėje Karalystėje sutiko grąžinti 39 žmonių palaikus Naga bendruomenei, gyvenančiai šiaurės rytų Indijoje. Muziejus teigia, kad sprendimas priimtas po kelerius metus trukusių konsultacijų ir derybų su Naga atstovais.

    Pasak muziejaus, šiuo metu derinama oficiali perdavimo ceremonijos data. Po jos Naga delegacija turėtų palydėti palaikus į Indiją, kur bendruomenė juos ketina perlaidoti pagal savo tradicijas.

    Ką muziejus grąžina ir kodėl ne viską

    Repatriacijos prašymas Oksfordo universitetą pasiekė 2026 metų vasarį, kai bendruomenės atstovai pareiškė pretenziją į 40 protėvių palaikų rinkinių. 2026 metų liepą universitetas patvirtino, kad grąžins 39, o vieno rinkinio kilmė, kaip teigiama, nėra pakankamai aiškiai susiejama su Naga.

    Muziejus nurodo, kad jo rinkiniuose iš viso yra 219 įrašų, susijusių su Naga žmonių palaikais: 39 protėvių palaikai, daugiausia kaukolės, ir 178 objektai, kuriuose yra arba gali būti žmogaus plaukų. Dabartinis susitarimas apima tik 39 protėvių palaikus.

    Kolonijinės kolekcijos klausimas

    Muziejus turi vieną didžiausių pasaulyje Naga materialinės kultūros rinkinių, o dalis eksponatų ir palaikų į Jungtinę Karalystę pateko Britanijos kolonijiniu laikotarpiu. Muziejaus pateikiamoje istorinėje apžvalgoje teigiama, kad reikšmingą rinkinio dalį XX amžiaus pradžioje ir viduryje surinko kolonijiniai administratoriai bei antropologai, tarp jų Johnas Henry Huttonas ir Jamesas Philipas Millsas.

    Pitt Rivers muziejus pabrėžia, kad toks rinkimas ne visada buvo neutralus akademinis procesas: dalis objektų ir palaikų, kaip nurodoma, buvo konfiskuojami per baudžiamąsias karines ekspedicijas. Muziejus taip pat skelbia, kad 2020 metais iš ekspozicijų pašalino visus žmonių palaikus.

    „Man buvo didelė garbė eiti šiuo keliu kartu su partneriais ir rasti sprendimą, kad 39 Naga protėviai grįžtų namo po pernelyg ilgo laiko“, – sakė Pitt Rivers muziejaus direktorė profesorė Laura Van Broekhoven.

    Susitarimą palankiai įvertino ir Naga organizacijos, tarp jų Forum for Naga Reconciliation. Bendruomenės atstovai pabrėžia, kad repatriacija jiems reiškia ne tik fizinį palaikų sugrąžinimą, bet ir atminties, orumo bei istorinės teisybės atkūrimą.

    Pastaraisiais metais panašūs repatriacijos procesai vis dažniau atsiduria Europos muziejų darbotvarkėse: institucijos peržiūri kolonijiniu laikotarpiu sukauptus rinkinius, tikslina kilmės dokumentaciją ir ieško bendradarbiavimo modelių su kilmės bendruomenėmis. Pitt Rivers sprendimas dėl Naga protėvių palaikų yra vienas iš atvejų, kai muziejus repatriaciją sieja su ilgalaikėmis konsultacijomis ir konkrečiomis kilmės įrodymų procedūromis.

  • Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Malaizija rugsėjį pradės Mianmaro piliečių repatriaciją: kas grįš ir kodėl kyla nerimas

    Pirmasis etapas – rugsėjo 29 dieną

    Malaizijos vyriausybė paskelbė užbaigusi pirmąjį savanoriškos repatriacijos programos etapą, pagal kurį beveik 1 500 Mianmaro piliečių turėtų būti grąžinti į kilmės šalį rugsėjo 29 dieną. Tai vienas retesnių bandymų Pietryčių Azijoje organizuotai grąžinti migrantus ir pabėgėlius, dėl kurio jau kilo žmogaus teisių gynėjų klausimų.

    Malaizijos vidaus reikalų ministerija nurodė, kad į pirmąjį etapą atrinkti 1 476 asmenys, kuriuos Mianmaro institucijos identifikavo per diplomatinį procesą. Planuojama, kad repatriacijos logistikoje bus naudojami du Mianmaro karinių jūrų pajėgų laivai ir ligoninės laivas.

    Kas grįžta ir kiek žmonių tai palies

    Premjeras Anwaras Ibrahimas dar liepos mėnesį viešai sakė, kad Mianmaras sutiko priimti 5 000 persekiojamos rohinjų mažumos atstovų. Tačiau repatriacijos planas apima platesnę grupę Mianmaro piliečių, o ne vien rohinjus, todėl svarbiausiu klausimu tampa atrankos kriterijai ir realios saugumo garantijos grįžtantiems.

    Ministerijos teigimu, dar 4 008 žmonės bus nukreipti į programą, susijusią su registruotais pabėgėliais, o atskirai numatyta ir 5 000 asmenų savanoriškos repatriacijos linija, dėl kurios sutarta su Mianmaru. Iki rugpjūčio vidurio imigracijos sulaikymo centruose buvo laikoma 10 388 Mianmaro piliečiai, tačiau ne visi jų laikomi pabėgėliais.

    Kodėl kyla kritika ir kokia yra Malaizijos politika

    Malaizija yra viena didžiausių prieglobsčio ieškančių žmonių traukos šalių regione, tačiau ji nėra pasirašiusi 1951 metų Pabėgėlių konvencijos ir formaliai nepripažįsta pabėgėlio statuso nacionalinėje teisėje. Praktikoje tai reiškia, kad žmonių apsauga dažnai remiasi Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros dokumentais, o ne valstybės suteikiamomis teisinėmis garantijomis.

    Malaizijoje, pagal Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros registrą, yra daugiau nei 215 000 pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, iš jų per 126 000 yra rohinjai iš Mianmaro. Vidaus reikalų ministerija taip pat nurodo, kad daugiau nei 95 proc. registruotų pabėgėlių šalyje yra kilę iš Mianmaro, įskaitant rohinjus, činų, karenų ir monų bendruomenes.

    „Deramės su Mianmaru, kad repatriacija vyktų tvarkingai ir oriai“, – teigiama Malaizijos vidaus reikalų ministerijos pranešime.

    Įtampą papildė nesenas incidentas, kai pareigūnai sulaikė daugiau nei 100 rohinjų, susirinkusių prie Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Kvala Lumpūre. Jie skundėsi patiriantys spaudimą dėl galimo iškeldinimo iš neformalios gyvenvietės Penango valstijoje, vėliau žmonės buvo paleisti patvirtinus, kad turi galiojančius Jungtinių Tautų dokumentus.

    Pagrindinė rohinjų teisių organizacija Malaizijoje ragino stabdyti planą, argumentuodama, kad grąžinamų žmonių gyvybėms gali kilti rizika. Žmogaus teisių gynėjai pabrėžia, kad Mianmare politinė ir saugumo situacija išlieka įtempta, todėl būtina aiškiai įvertinti, ar grįžimas iš tiesų yra savanoriškas ir ar grįžtantieji nebus persekiojami.

    Dezinformacija ir visuomenės nuotaikos

    Problemos kontekste minimos ir informacinės atakos: faktų tikrintojai yra fiksavę, kad rohinjai Malaizijoje tampa internetinių dezinformacijos kampanijų taikiniais, o tai, teisių gynėjų vertinimu, gali kurstyti ksenofobiją ir didinti spaudimą bendruomenėms. Tokios tendencijos dažnai sustiprina politinį norą griežtinti migracijos kontrolę, net kai kalbama apie tarptautinės apsaugos poreikį.

    Dalis rohinjų į Malaiziją atvyko po 2017 metais Mianmare vykusio karinio susidorojimo, kai šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti. Todėl bet kokie repatriacijos sprendimai regione paprastai vertinami per saugumo, tarptautinės teisės principų ir realių grįžimo sąlygų prizmę.

  • Zendaya auskarai su 3 000 metų Irano auksu sukėlė diskusiją: ar tai legalūs artefaktai?

    Zendaya auskarai su 3 000 metų Irano auksu sukėlė diskusiją: ar tai legalūs artefaktai?

    Holivudo žvaigždė Zendaya sulaukė kritikos po pasirodymo Londone, kur reklamuodama Christopherio Nolano filmą The Odyssey vilkėjo auskarus, sukomplektuotus iš senovinių Irano aukso dirbinių. Dalis archeologų ir kultūros paveldo tyrėjų teigia, kad tokie objektai galėjo būti išgabenti iš šalies nelegaliai, o jų demonstravimas ant raudonojo kilimo kelia etikos klausimų.

    Kalbama apie aukso disko formos medalionus, datuojamus maždaug pirmuoju tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Jie siejami su vadinamuoju Ziwiyeh lobiu, kuris, kaip nurodo moksliniai tyrimai, buvo aptiktas 1947 metais šiaurės vakarų Irane, o vėliau jo dalys pateko į tarptautinę antikvarinių vertybių rinką.

    Auskarus, pasak pranešimų, perdarė Londono juvelyras Glennas Spiro, senovinius elementus įkomponavęs į šiuolaikinę kompoziciją su deimantais ir 18 karatų auksu. Šiuo atveju daliai kritikų labiausiai kliūva ne pats dizainas, o tai, kad papuošalo pagrindas yra originalūs archeologiniai dirbiniai, o ne replika.

    „Juodoji antikvarinių vertybių rinka nėra stilinga“, – sakė socialiniuose tinkluose pasisakanti archeologė, pabrėžusi, kad žinomų žmonių pasirinkimai gali netiesiogiai didinti paklausą objektams, kurių kilmė neaiški.

    Diskusijoje nuolat kartojamas vienas žodis – proveniensija, tai yra daikto kilmės ir nuosavybės istorija. Paveldo apsaugos praktikoje būtent aiškiai dokumentuota proveniensija dažnai tampa riba tarp legalaus kolekcionavimo ir galimo plėšikavimo bei neteisėtos prekybos, ypač kai kalbama apie radinius iš archeologinių vietovių.

    Papuošalų savininkais įvardijama Londono galerija Barron London teigė, kad dirbiniai yra prižiūrimi atsakingai, laikantis dokumentuotos proveniensijos ir galiojančių teisinių reikalavimų. Taip pat akcentuota, kad skolinimas esą nebuvo komercinis, o tikslas – pagerbti senovės Irano auksakalių meistrystę.

    Ziwiyeh lobio istorija ilgus dešimtmečius kelia ginčų mokslininkams ir muziejininkams, nes dalis radinių išplito po pasaulį, atsidurdami tiek viešose institucijose, tiek privačiose kolekcijose. Tyrėjai pabrėžia, kad tokie atvejai iliustruoja platesnę problemą: kai artefaktai praranda aiškų radimo kontekstą, nukenčia ir jų mokslinė vertė, ir visuomenės pasitikėjimas rinka.

    Iranas ir grąžinimo pastangos

    Iranas pastaraisiais metais siekė susigrąžinti dalį į užsienį patekusių objektų, tačiau rezultatai dažniau būna fragmentiški nei sisteminiai. Viešojoje erdvėje minimi atvejai, kai į Teheraną grįžo Persepolio molinės lentelės ir konfiskuoti senoviniai statybiniai dirbiniai, tačiau didžioji dalis Irano kilmės kolekcijų tebėra išskaidyta.

    Ekspertai pabrėžia, kad repatriacijos procesus apsunkina geopolitika, teisinių sistemų skirtumai ir tai, jog dalis objektų į rinką pateko seniai, kai tarptautiniai standartai buvo mažiau griežti. Dėl to net ir tais atvejais, kai visuomenėje kyla stipri moralinė reakcija, teisiniai instrumentai ne visada leidžia greitai išspręsti ginčą.

    Dar vienas ginčas dėl persiškos simbolikos

    Atskirai aptarinėtas ir kitas epizodas: JAV turinio kūrėjas IShowSpeed 2026 metų pasaulio futbolo čempionato finalo renginyje pasirodė vilkėdamas švarką su ženkliuku, kurį dalis žiūrovų atpažino kaip faravahar simbolį. Tai sparnuotas diskas su žmogaus figūra, siejamas su Achemenidų laikų Persija ir zoroastrizmu.

    Šiuolaikinėje kultūroje faravahar dažnai naudojamas kaip priešislamiškos persiškos tapatybės ženklas, ypač diasporoje, todėl jo pasirodymas masinio žiūrimumo renginyje sukėlė skirtingas reakcijas. Vieni tai vertino kaip matomumo momentą, kiti klausė, ar simbolis naudotas suprantant jo prasmę ir politinį jautrumą.

    Nei dėl Zendaya papuošalų, nei dėl IShowSpeed ženkliuko istorijų kol kas nėra vieno atsakymo, kuris uždarytų diskusiją. Tačiau abi situacijos išryškino tą patį lūkestį: kai kultūros paveldas ir istoriniai simboliai tampa popkultūros dalimi, visuomenė vis dažniau reikalauja aiškumo, kilmės skaidrumo ir pagarbos kontekstui.