Ukraina daugelį metų buvo minima kaip viena svarbiausių komercinės surogatinės motinystės krypčių Europoje, o prasidėjęs plataus masto Rusijos karas šią industriją pastūmėjo į dar jautresnę zoną. Dalis moterų, netekusių namų ar stabilaus darbo, surogatinę motinystę ėmė svarstyti kaip vieną iš nedaugelio realių būdų užsidirbti.
Tuo pat metu Ukrainos parlamente svarstomi teisės aktų pakeitimai, kurie galėtų kardinaliai pakeisti dabartinę praktiką. Pagal viešai aptariamas kryptis, siekiama sugriežtinti kontrolę ir apriboti arba iš esmės užverti kelią užsieniečiams, kurie sudaro didžiąją dalį šios paslaugos užsakovų.
Kodėl surogatinė motinystė tapo tokia paklausi?
Iki karo Ukraina buvo vertinama kaip vieta, kur surogatinės motinystės programos dažnai kainuodavo mažiau nei Vakarų Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, o teisinės procedūros kai kuriais atvejais atrodė paprastesnės. Dėl to į šalį vykdavo poros iš įvairių regionų, ieškančios medicininės pagalbos ir aiškaus kelio į tėvystę.
Karas dalį šios veiklos pristabdė, tačiau rinkai prisitaikant, programų skaičius, kaip teigiama tarptautinėje žiniasklaidoje, palaipsniui artėjo prie ankstesnių apimčių. Kartu augo ir rizikos: nuo saugumo bei sveikatos priežiūros neapibrėžtumo iki didesnio moterų ekonominio pažeidžiamumo.
Ką gali pakeisti planuojamas reguliavimas?
Politikų ir žmogaus teisių aktyvistų argumentai dažniausiai sukasi apie skaidrumą, etikos ribas ir išnaudojimo riziką. Kritikai pabrėžia, kad didelė finansinė nelygybė tarp užsakovų ir surogatinių motinų, ypač karo metu, gali sudaryti prielaidas spaudimui ir ne visada sąžiningoms sutartinėms sąlygoms.
„Dėl karo daugėja į neviltį patekusių moterų, o klinikos joms siūlo šią galimybę, nes Vakarų poros ieško pigesnio kelio į tėvystę“, – sakė moterų teisių aktyvistė Marija Dmitrijeva.
Jeigu būtų pasirinktas griežtesnis kelias, rinka galėtų persiorientuoti į vidaus užsakovus arba į kitokį modelį, kuriame dalyvautų tik tam tikrus kriterijus atitinkančios šeimos. Taip pat tikėtina didesnė klinikų veiklos priežiūra, aiškesnės taisyklės dėl tarpininkavimo ir griežtesnė atsakomybė už pažeidimus.
Kur dažniausiai kyla problemos?
Surogatinė motinystė tarptautiniu mastu kelia sudėtingų klausimų dėl vaiko teisinio statuso, pilietybės, dokumentų sutvarkymo ir atsakomybės ribų, jei nėštumas ar gimdymas baigiasi komplikacijomis. Tokiose situacijose svarbus tampa ne tik medicininis, bet ir aiškus teisinis mechanizmas, kad vaiko interesai būtų apsaugoti nuo pat gimimo.
Žiniasklaidoje aprašomi atvejai, kai biologiniai tėvai atsisakydavo kūdikio dėl sveikatos būklės, išryškina sistemos spragas. Tai sustiprina raginimus kurti taisykles, kurios užtikrintų, kad vaikas neliktų teisinėje ir socialinėje „pilkojoje zonoje“, o atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta.
Kita vertus, sugriežtinus ar uždraudus tarptautines programas, gali augti šešėlinės rinkos rizika, o paslaugos persikelti į mažiau reguliuojamas jurisdikcijas. Dėl to dalis ekspertų pabrėžia, kad svarbiausia ne vien draudimai, o nuoseklus licencijavimas, skaidrūs standartai ir reali kontrolė.
Kas toliau?
Kol įstatymų pakeitimai nėra galutinai priimti, tiek klinikos, tiek šeimos, planuojančios programas, gyvena didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Sprendimai, kuriuos priims parlamentas, gali paveikti ne tik rinkos mastą, bet ir tai, ar Ukraina išlaikys tarptautinio centro statusą, ar pasirinks labiau ribotą ir griežtai prižiūrimą modelį.
Artimiausiu metu lemiamas bus klausimas, kaip reguliavime bus suderintos trys interesų grupės: vaiko teisės, moterų apsauga nuo išnaudojimo ir teisėtas šeimų siekis susilaukti vaikų. Būtent šių principų pusiausvyra nulems, ar pokyčiai sumažins problemas, ar tik perkels jas kitur.
