CP v2

Tag: Resocializacija

  • Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Italijos Volteros kalėjime – teatras, keičiantis nuteistuosius: tai trunka jau beveik 40 metų

    Teatras už grotų

    Italijos Volteros kalėjime, viename seniausių šalies įkalinimo įstaigų, jau beveik keturis dešimtmečius veikia neįprastas projektas: nuteistieji kuria spektaklius kartu su profesionaliais teatro kūrėjais. Iniciatyva, vadinama „Compagnia della Fortezza“, kelia klausimų apie bausmės prasmę, resocializaciją ir meno vaidmenį uždarose institucijose.

    Projektą įkūrė režisierius Armando Punzo, į kalėjimą iš pradžių atėjęs ieškoti aktorių kitokiai trupei. Vietoje profesionalų jis rado įvairių šalių ir patirčių žmones, dažnai neturėjusius jokio ryšio su teatru, tačiau pasirengusius išbandyti tai, kas jiems buvo visiškai nauja.

    „Norėjau išbandyti teatrą situacijoje, kurioje, atrodė, menas ir kultūra neturi jokios vietos. Būtent tai pasirodė įdomiausia ir sudėtingiausia“, – sakė Armando Punzo.

    Kaip gimsta spektakliai

    Volteroje kasmet sukuriamas naujas pastatymas, o ankstesni darbai neretai grąžinami į sceną ir perdirbami kaip tęstinio kūrybinio tyrimo dalis. Nuteistieji įtraukiami ne tik kaip atlikėjai, bet ir į repeticijas, dramaturgines paieškas bei kitus kūrybos procesus, dirbdami petys į petį su teatro profesionalais.

    Vienas projekto dalyvių Giacomo į Volterą atvyko 2024 metais iš kitos įkalinimo įstaigos. Jis prašė perkelti būtent čia, nes buvo girdėjęs apie teatre vykstantį darbą ir nuo pirmųjų dienų buvo įtrauktas į trupę.

    „Paradoksas tas, kad prarasdamas laisvę visiško suvaržymo sąlygomis čia randu didesnį atvirumą“, – sakė Giacomo.

    Resocializacija, o ne vien bausmė

    Kalėjimo vadovybė teatro programą sieja su platesniu požiūriu į resocializaciją, kuriame nuteistieji vertinami kaip žmonės, o ne tik bylos ar numeriai. Tokie projektai, kaip pabrėžia pataisos sistemų tyrėjai Europoje, dažniau siejami su prasmingos veiklos suteikimu, socialinių įgūdžių ugdymu ir motyvacijos keistis stiprinimu.

    Ypatingas projekto momentas ateina tada, kai spektakliai atveria kalėjimą visuomenei. Vidinis kiemas virsta scena, o tvirtovės sienos tampa dekoracijomis, į kurias žiūrovai patenka per įprastai uždaras vartų kontrolės procedūras.

    Kultūros lauko stebėtojai pabrėžia, kad tokios iniciatyvos veikia dviem kryptimis: jos kuria erdvę nuteistųjų savirefleksijai ir kartu keičia visuomenės požiūrį į tai, kas vyksta už grotų. Volteros atvejis rodo, kad menas gali tapti ne tik laisvalaikio forma, bet ir ilgalaike mokymosi bei atsakomybės praktika.

  • Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliai kelia klausimą Teisingumo ministerijai: kodėl deleguotoms teisinėms funkcijoms trūksta lėšų?

    Šiauliuose apsilankiusi Teisingumo ministerijos vadovybė su miesto meru Artūru Visocku aptarė savivaldybėms tenkančių teisinių funkcijų finansavimą ir praktinius iššūkius. Susitikime akcentuota, kad deleguotų valstybės funkcijų apimtis didėja, tačiau skiriamos lėšos ne visada atitinka realias sąnaudas.

    Pasak savivaldybės, vien pirminės teisinės pagalbos užtikrinimui ir civilinės metrikacijos paslaugoms per metus prireikia apie 200 000 eurų. Tuo metu iš valstybės skiriama dotacija, kaip teigta susitikime, siekia apie 60 000 eurų, todėl susidaro reikšmingas finansinis atotrūkis.

    „Funkcijų savivaldybėms nuolat daugėja, tačiau pinigų tam skiriama minimaliai. Tai principinis klausimas – deleguotos funkcijos turi būti finansuojamos tinkamai, kad teisė realiai veiktų, o ne liktų tik popieriuje“, – sakė Artūras Visockas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad finansavimo trūkumas veikia ne tik biudžeto balansą, bet ir paslaugų prieinamumą gyventojams. Pirminė teisinė pagalba dažnai yra pirmasis žingsnis sprendžiant šeimos, paveldėjimo, skolų ar socialinių klausimų problemas, todėl savivaldybei tenkanti našta tiesiogiai susijusi su žmonių galimybėmis greitai gauti konsultaciją.

    Susitikimo metu taip pat aptartas Šiaulių miesto savivaldybės ir Lietuvos kalėjimų tarnybos bendradarbiavimas. Teisingumo ministerijos atstovai pažymėjo, kad miestas prisideda prie nuteistųjų resocializacijos ir palaiko pusiaukelės namų veiklą, kuri laikoma svarbia priemone mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką.

    Šiauliai tikisi, kad klausimas dėl deleguotų funkcijų finansavimo bus sprendžiamas sistemiškai, aiškiai įvertinant realius savivaldybių kaštus ir valstybės skiriamų dotacijų pakankamumą. Savivaldybės teigimu, tvarus finansavimo modelis leistų užtikrinti stabilesnį paslaugų teikimą ir išvengti situacijų, kai trūkstamos lėšos dengiamos kitų miesto prioritetų sąskaita.

  • Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Marijampolės Pusiaukelės namams – 10 metų: kaip ši vieta padeda nuteistiesiems grįžti į visuomenę

    Dešimtmetis, paremtas antra galimybe

    Marijampolėje veiklą dešimtmetį skaičiuojantys Pusiaukelės namai mini sukaktį, kuri jų bendruomenei reiškia daugiau nei datą kalendoriuje. Per 10 metų čia suformuota praktika, kai bausmės pabaiga tampa ne formaliu išėjimu pro vartus, o kryptingu pasirengimu gyvenimui laisvėje.

    Pusiaukelės namai Lietuvoje veikia kaip tarpinė grandis tarp įkalinimo įstaigos ir savarankiško gyvenimo. Pagrindinis tikslas – mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką, stiprinant kasdienius įgūdžius, atsakomybę ir ryšius su bendruomene.

    Kas yra pusiaukelės namai ir kaip jie veikia?

    Pusiaukelės namuose gyvena bausmę baigiantys atlikti žmonės, kurie yra motyvuoti keistis ir sutinka su aiškiomis taisyklėmis. Kasdienybė čia struktūruota: siekiama, kad gyventojai dirbtų arba mokytųsi, laikytųsi nustatyto režimo ir nuosekliai ruoštųsi grįžimui į visuomenę.

    Šis modelis paremtas principu, kad resocializacija yra procesas, o ne vienkartinis sprendimas. Nuo elementarių finansų, dokumentų ir darbo paieškos įgūdžių iki konfliktų valdymo ar priklausomybių rizikos atpažinimo – realūs kasdieniai iššūkiai čia sprendžiami dar prieš grįžtant į įprastą aplinką.

    Renginyje – vadovai, partneriai ir asmeninės istorijos

    Jubiliejaus proga Pusiaukelės namų bendruomenę pasveikino įstaigų vadovai, partneriai ir bičiuliai. Taip pat renginyje dalyvavo Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis ir Seimo narys Karolis Podolskis.

    Renginio metu pristatytas per dešimtmetį nueitas kelias, aptarta Pusiaukelės namų veikla ir kasdieniai praktiniai sprendimai, kuriais remiamasi dirbant su gyventojais. Akcentuota, kad sėkmingas žmogaus sugrįžimas į visuomenę paprastai priklauso nuo nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir aiškios atsakomybės sistemos.

    „Pusiaukelės namai yra apie antrą galimybę. Apie žmogų, kuris po klaidų mokosi iš naujo gyventi atsakingai, dirbti, kurti santykį su aplinka ir pačiu savimi. Labai svarbu, kad šiame kelyje jis nebūtų paliktas vienas“, – sakė Nerijus Mašalaitis.

    Ypatingą renginio dalį sudarė asmeniniai liudijimai. Buvęs Pusiaukelės namų gyventojas Pavelas pasidalijo patirtimi, kaip gyvenimas tarpinėje sistemoje padėjo ramiau pereiti į savarankišką etapą ir grįžti į įprastą ritmą be staigaus lūžio.

    Vėliau svečiai apžiūrėjo Pusiaukelės namus, susipažino su gyvenimo sąlygomis, tvarka ir kasdieniais reikalavimais. Bendruomenei pristatyta ir dabartinių gyventojų patirtis – vienas jų, Tomas, papasakojo, kaip struktūruota rutina ir aiškūs lūkesčiai padeda susidėlioti planus po išėjimo į laisvę.

    Per 10 metų Marijampolės Pusiaukelės namai įtvirtino kryptį, kurioje kontrolė derinama su pagalba, o reikalavimai – su realiomis priemonėmis keistis. Bendras siekis išlieka tas pats: kad pusiaukelė vestų į priekį ir žmogus turėtų realią galimybę pradėti iš naujo.

  • Probacijos programos Druskininkuose: ką savivaldybei pristatė Lietuvos probacijos tarnybos komanda

    Probacijos programos Druskininkuose: ką savivaldybei pristatė Lietuvos probacijos tarnybos komanda

    Druskininkų savivaldybės vadovai ir specialistai susitiko su Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyriaus atstovais. Vizito metu pristatyta probacijos tarnybos veikla, pagrindinės funkcijos ir programos, skirtos nuteistųjų resocializacijai.

    Susitikime aptarta, kaip individualus darbas su prižiūrimais asmenimis padeda mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką. Probacijos pareigūnai pabrėžė, kad svarbu ne tik kontrolė, bet ir nuosekli pagalba sprendžiant priklausomybių, užimtumo ir socialinių įgūdžių problemas.

    Bendradarbiavimas su savivalda

    Pasak tarnybos atstovų, viena esminių veiklos krypčių yra partnerystė su savivaldybe, socialinėmis įstaigomis, sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriais. Tokia sąveika leidžia greičiau nukreipti asmenis į reikalingas paslaugas ir užtikrinti tęstinę pagalbą bendruomenėje.

    Akcentuota, kad probacijos sėkmė dažnai priklauso nuo savivaldybėje veikiančių paslaugų prieinamumo: socialinių darbuotojų įsitraukimo, psichologinės pagalbos, užimtumo programų ir būsto sprendimų. Kuo tvirtesnis vietos institucijų tinklas, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus sėkmingai grįš į visuomenę.

    Prevencija ir visuomenės saugumas

    Susitikimo metu aptartos ir prevencinės bei socialinės iniciatyvos, orientuotos į rizikos veiksnių mažinimą dar iki pakartotinių nusikaltimų. Probacijos tarnyba primena, kad darbas su prižiūrimais asmenimis apima ir elgesio keitimo priemones, ir atsakomybės ugdymą.

    Druskininkų savivaldybė ir probacijos tarnybos komanda sutarė stiprinti praktinį bendradarbiavimą, kad sprendimai būtų greitesni ir labiau pritaikyti konkrečioms situacijoms. Tikslas išlieka aiškus: mažesnė recidyvo rizika, daugiau saugumo bendruomenei ir sklandesnė integracija grįžtant į įprastą gyvenimą.