Kodėl moterys rečiau kreipiasi?
Nors priklausomybių gydymo įstaigose moterų vis dar mažiau nei vyrų, specialistai pabrėžia, kad tai nebūtinai reiškia mažesnį problemos mastą. Dažnai moterys ilgiau slepia vartojimą, o pagalbos kreipiasi tik tuomet, kai žala sveikatai ir santykiams jau būna didelė.
Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, pernai moterys sudarė 29 proc. gydytis atėjusių pacientų. Medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė sako, kad viena svarbiausių priežasčių yra gėda ir baimė būti nuteistai aplinkinių.
„Baimė netekti vaikų globos ar būti pasmerkta kaip bloga mama gali tapti neįveikiama kliūtimi ieškoti gydymo“, – sakė Kotryna Šulskė.
Prie tylėjimo prisideda ir praktiniai barjerai: vaikų priežiūra, finansinė priklausomybė nuo partnerio, smurto situacijos šeimoje, ribotos galimybės suderinti darbą su gydymu. Dėl to pagalba atidedama arba jos visai atsisakoma, net kai problemą jau mato artimieji.
Vėliau pradeda, greičiau įklimpsta
Specialistai atkreipia dėmesį į vadinamąjį teleskopo efektą: moterys žalingai vartoti neretai pradeda vėliau nei vyrai, tačiau priklausomybė joms gali išsivystyti per trumpesnį laiką. Šis dėsningumas aprašomas ne tik alkoholio, bet ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejais.
Priklausomybės eigą gali spartinti biologiniai veiksniai, įskaitant hormonų įtaką smegenų atlygio sistemai. Dėl to daliai moterų pakanka trumpesnio vartojimo laikotarpio, kad išryškėtų nekontroliuojamas potraukis ir kasdienybę griaunantys padariniai.
Ta pati alkoholio dozė moters organizmui dažnai sukelia didesnę koncentraciją kraujyje nei panašaus svorio vyrui. Tai siejama su fiziologiniais skirtumais, įskaitant mažesnį organizmo vandens kiekį, todėl žala kepenims, širdžiai ir nervų sistemai gali atsirasti greičiau.
Emocijos, trauma ir atkryčio rizika
Anot specialistų, moterų vartojimas dažniau susijęs su emociniu skausmu ir bandymu susireguliuoti savijautą. Tarp moterų, turinčių priklausomybę, dažniau nustatomi nerimo ir depresijos simptomai, valgymo sutrikimai, potrauminio streso požymiai.
„Alkoholis neretai pasirenkamas kaip priemonė bent laikinai sumažinti nerimą, vienišumą ar emocinį skausmą, o vartojimas dažniau persipina su santykiais ir partnerio įtaka“, – sakė Kotryna Šulskė.
Skiriasi ir atkryčio „trigeriai“: moteris, pasak tyrimų apžvalgų, dažniau paveikia konfliktai, įtampa ir neigiamos emocijos, o vyrus dažniau išprovokuoja socialinės situacijos, kuriose alkoholis įprastai vartojamas. Dėl to gydyme vis daugiau dėmesio skiriama emocijų reguliavimui ir trauminių patirčių atpažinimui.
Kai pagalba pritaikyta moterims
Respublikinis priklausomybės ligų centras yra organizavęs užsiėmimų ciklą, skirtą tik moterims, ir dalyvės nurodė, kad tokioje aplinkoje lengviau kalbėti apie jautrias patirtis. Pasak specialistų, saugi ir nevertinanti erdvė ypač svarbi toms, kurios patyrė smurtą ar ilgą laiką gyveno nuolatinėje gėdoje.
Lyčiai jautrus gydymas, anot K. Šulskės, apima ne tik priklausomybės simptomų mažinimą, bet ir gretutinių psichikos sveikatos sunkumų gydymą. Taip pat svarbus paslaugų lankstumas, kad moterys realiai galėtų derinti gydymą su vaikų priežiūra ir darbu.
„Priklausomybė yra išgydoma liga, o kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnė žala moters fizinei ir emocinei sveikatai bei jos santykiams su šeima“, – sakė Kotryna Šulskė.
Atskirą riziką kelia ir ilgas raminamųjų bei migdomųjų vartojimas. Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau skelbti duomenys rodo, kad benzodiazepinai Lietuvoje vartojami ilgai, nors jie paprastai rekomenduojami trumpalaikiam taikymui, o ilgesnis vartojimas didina priklausomybės ir nutraukimo simptomų tikimybę.
Medikai pabrėžia, kad bandant nutraukti šiuos vaistus gali sustiprėti nerimas, grįžti nemiga, pasireikšti kiti abstinencijos požymiai. Vyresniame amžiuje ilgalaikis vartojimas siejamas ir su didesne griuvimų, kaulų lūžių bei atminties sutrikimų rizika.
Pagalbos kreipimasis, pabrėžia specialistai, nėra silpnumo ženklas. Kuo anksčiau pradedamas gydymas ir psichologinė pagalba, tuo daugiau galimybių sustabdyti žalą ir grįžti į stabilesnį gyvenimą.
Autorė: Rasa Kasperavičiūtė-Martusevičienė