Tag: Respublikonai

  • Turkijos žiniasklaida: „amerikiečiai nebenori karo“ – tai sieja su respublikonų pralaimėjimu

    Turkijos žiniasklaida, vertindama JAV vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, teigia, kad jie atskleidė paprastą nuotaiką: amerikiečiai nebenori karo. Tokia interpretacija siejama su respublikonų nesėkme ir prezidento Donaldo Trumpo politika.

    Anot turkų dienraščio „Hurriyet“, rinkimų baigtis apvertė politinę situaciją Vašingtone, o perėjusi Senato kontrolė pas demokratus apribojo Baltųjų rūmų manevro laisvę. Leidinys akcentuoja, kad visuomenės nusiteikimas prieš karinius konfliktus tapo reikšmingu veiksniu.

    „Hurriyet“ cituojamas atsargos pulkininkas, buvęs Turkijos žvalgybos pareigūnas Coskunas Basbugas pagrindine Trumpo pralaimėjimo priežastimi įvardijo ekonomiką. Jis taip pat pabrėžė matantis aiškų atotrūkį tarp rinkiminių pažadų ir realių veiksmų.

    Pasak komentatoriaus, Trumpo neįgyvendinti pažadai „užbaigti karus“ prisidėjo prie nusivylimo, o vienu iš jautriausių klausimų tapo pragyvenimo kaina ir naftos brangimas, siejamas su karinėmis įtampomis. Jo vertinimu, dalis rinkėjų ėmė kelti klausimus, kodėl JAV įsitraukia į konfliktus ir ką iš to gauna.

    Naftos kainos ir politika Irano atžvilgiu

    Turkijos dienraštis „Daily Sabah“ demokratų pergalę pavadino visos šalies masto kritika Donaldui Trumpui, kuri, anot leidinio, gali apriboti jo galimybes įgyvendinti darbotvarkę per likusius dvejus kadencijos metus.

    Leidinys taip pat rašė, kad rinkimų rezultatai atspindi pyktį dėl pragyvenimo išlaidų, muitų ir Trumpo „karo su Iranu“, kuris esą prisidėjo prie staigaus degalų kainų augimo JAV ir didino nepasitenkinimą prezidentu.

    Tuo metu televizijos A Haber korespondentas teigė, kad respublikonų pralaimėjimą tiek Atstovų Rūmų, tiek Senato rinkimuose lėmė pats Donaldas Trumpas, ypač jo politika Irano atžvilgiu ir jos sąsajos su degalų kainomis.

    Demokratų sėkmė siejama ir su kritika Izraeliui

    Televizijos TGRT komentatorius Mehmetas Beyhanas savo vertinime ragino rezultatų neatskirti nuo JAV santykių su Izraeliu. Jo teigimu, demokratai pasiekė gerų rezultatų ir dėl šių santykių kritikos.

    Ekspertas tvirtino, kad Izraelis amerikiečių politikams esą neatneša naudos, o priešingai – tampa nuostolių priežastimi. Tokie pasisakymai Turkijos žiniasklaidoje pateikiami kaip viena iš priežasčių, aiškinančių rinkėjų nuotaikų pokyčius.

  • JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose lems Senatas: kelių valstijų kovos spręs Vašingtono kontrolę

    JAV vidurio kadencijos rinkimuose demokratams prognozuojama pergalė Atstovų Rūmuose, tačiau tikroji intriga – kova dėl Senato, nuo kurios priklausys, kas kontroliuos Vašingtoną.

    Kaip skelbia „Euronews“, prieš metus respublikonai tikėjosi išsaugoti tvirtą persvarą Senate, bet dabar tai labiau panašu į viltį – lemiamas taps nedidelis skaičius itin konkurencingų lenktynių.

    Atstovų Rūmuose klausimas, anot apžvalgos, jau nebe „ar“, o „kokiu skirtumu“ laimės demokratai: prognozių rinkos jiems suteikia 95 proc. tikimybę perimti kontrolę.

    Senate situacija kur kas trapesnė: respublikonai turi 53 iš 100 vietų, o demokratams, kad perimtų daugumą, reikia keturių vietų grynojo prieaugio.

    Senato „magiškas skaičius“ ir 50–50 scenarijus

    Jei vietų pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamą balsą turėtų viceprezidentas JD Vance. Todėl demokratai siekia ne trijų, o keturių papildomų vietų, kad išvengtų priklausomybės nuo lygiųjų.

    Apžvalgoje teigiama, kad prognozių rinkos šiuo metu demokratams suteikia maždaug trijų iš keturių tikimybę laimėti Senato kontrolę. „Cook Political Report“ šešias kovas vertina kaip visiškai neprognozuojamas – ir visos jos yra respublikonų ginamos.

    Iš viso mūšio lauku laikoma 12 vietų. Demokratai gina tris (Mičiganą, Minesotą ir Naująjį Hampšyrą), o respublikonai – devynias (Aliaską, Ajovą, Kanzasą, Meiną, Nebraską, Šiaurės Karoliną, Ohają, Pietų Karoliną ir Teksasą).

    Šiaurės Karolina, Ohajas ir Teksasas – didžiausi taikiniai

    Šiaurės Karolina apžvalgoje įvardijama kaip valstija, kur respublikonams situacija suprastėjo labiausiai. Po senatoriaus Thomo Tilliso sprendimo trauktis kova turėjo būti lygi, tačiau nacionaliniai respublikonai, anot teksto, iš esmės sumažino paramą savo kandidatui Michaelui Whatley.

    Ohajuje demokratai stato ant Sherrodo Browno sugrįžimo: jis kandidatuoja prieš respublikoną Joną Hustedą, paskirtą į JD Vance’o buvusią vietą. „RealClearPolitics“ vidurkis rodo Browno pranašumą, nors tai valstija, kur Donaldas Trumpas anksčiau laimėjo dviženkliu skirtumu.

    Teksasas apžvalgoje vadinamas dar didesniu potencialiu netikėtumu: valstija demokratų į Senatą nėra išrinkusi nuo 1988 metų. Vis dėlto naujausioje „Texas Southern University“ apklausoje demokratas Jamesas Talarico pirmauja prieš respublikoną Keną Paxtoną 49 proc. prieš 47 proc., nors šis skirtumas telpa į paklaidą.

    Teksase taip pat išskiriamas vadinamasis „bilietų skaldymas“, kai rinkėjai gali remti respublikonus kitose valstijos lenktynėse, bet Senate pasirinkti demokratą. Paxtono reitingams nepadeda ir jo reputacija: primenama, kad 2023 metais jis buvo apkaltintas savo partijos kontroliuojamuose valstijos Atstovų Rūmuose, nors vėliau valstijos Senate buvo išteisintas.

    Aliaska ir Mičiganas – papildomi netikėtumų židiniai

    Aliaska tradiciškai balsuoja už respublikonus prezidento rinkimuose, bet turi stiprią nepriklausomumo tradiciją. Šįkart demokratė Mary Peltola meta iššūkį senatoriui Danui Sullivanui ir, pagal „New York Times/Siena“ apklausą, turi nedidelį pranašumą, kuris taip pat telpa į paklaidą.

    Tačiau Aliaskos kova apsunkinta skandalo: „New York Times“ pranešė, kad demokratų operatyvininkai esą padėjo į rinkimus įtraukti Danielį J. Sullivaną – pensininką mokytoją – kaip galimą „spoilerį“ rinkėjams suklaidinti. Peltola neigia buvusi susijusi, o Aliaskos gubernatorius Mike’as Dunleavy nurodė pradėti kriminalinį tyrimą.

    Mičiganas apžvalgoje įvardijamas kaip potenciali respublikonų „gelbėjimosi virvė“: tai vienintelė demokratų ginama vieta, kuri kai kuriuose vertinimuose laikoma visiškai neprognozuojama. Kadangi ilgametis senatorius Gary Peters traukiasi, respublikonų pergalė čia demokratams reikštų dar didesnį spaudimą ieškoti papildomų pergalių kitose valstijose.

    Demokratų kandidatas Mičigane – Abdul El-Sayed, progresyvus buvęs visuomenės sveikatos pareigūnas. Tekste pažymima ir vidinė įtampa: kongresmenė Haley Stevens, pralaimėjusi jam pirminius rinkimus, vėliau parėmė respublikoną Mike’ą Rogersą, o tai sulaukė griežtos demokratų lyderių kritikos.

    Viskas priklausys nuo rinkėjų aktyvumo

    Apžvalga reziumuoja, kad nors respublikonai turėjo pagrindą tikėtis išlaikyti Senatą, nepasitenkinimas Vašingtonu, ekonomika ir Donaldu Trumpu pavertė šiuos rinkimus itin įtemptais.

    Demokratams priskiriamas didesnis rinkėjų entuziazmas, tačiau pabrėžiama, kad vien apklausų nepakanka: ankstesniais metais apklausos klydo skirtingomis kryptimis.

    Galutinis atsakymas, kas valdys Senatą, galiausiai gali priklausyti nuo to, ar rinkėjų nuotaikos virs balsais – ir kuriose valstijose aktyvumas bus didžiausias.

  • JAV rinkimai ant peilio ašmenų: 6 valstijos, kurios nulems Senato kontrolę Vašingtone

    JAV vidurio kadencijos rinkimai šiemet žada itin įtemptą finalą, o daugiausia dėmesio krypsta į Senatą. Nors Atstovų Rūmų dauguma dažnai kinta pagal bendrą rinkėjų nuotaiką, būtent 100 vietų Senate lemia, kas tvirtins teisėjus, stabdys ar stums prezidento darbotvarkę ir formuos užsienio politikos kryptį.

    Senate kas dvejus metus perrenkama maždaug trečdalis narių, o likusieji tęsia šešerių metų kadencijas, todėl net kelių valstijų rezultatai gali iš esmės pakeisti jėgų pusiausvyrą. Jei pasiskirstymas būtų 50 prieš 50, lemiamas balsas atitektų viceprezidentui, todėl kiekvienas mandatas tampa kritinis.

    Šešios valstijos, kurios spręs

    Rinkimų analitikai išskiria šešias valstijas, kuriose kova laikoma visiškai atvira ir kur nedidelės apklausų paklaidos gali apversti prognozes. Tokiose vietose svarbiausi tampa ne tik kandidatų debatai, bet ir ankstyvasis balsavimas, rinkėjų mobilizacija bei nepriklausomų rinkėjų elgsena.

    Dažniausiai prie lemtingų priskiriamos Pietų Karolina, Kanzasas, Teksasas, Mičiganas, Aliaska ir Meinas. Šios valstijos skiriasi demografija ir politinėmis tradicijomis, tačiau jas vienija tai, kad kampanijų pinigai ir nacionalinių partijų dėmesys čia suteka kaip į pagrindinius mūšio taškus.

    Mičiganas išsiskiria tuo, kad dažnai tampa lakmuso popierėliu pramoninių regionų nuotaikoms, o Aliasko ir Meino rezultatus gali lemti specifinės vietinės temos, nuo energetikos iki žvejybos sektoriaus. Teksase ir Kanzase svarbų vaidmenį neretai suvaidina priemiesčių rinkėjai, jautriai reaguojantys į ekonomikos perspektyvas.

    Ekonomika ir karai keičia nuotaikas

    Rinkimų dinamikoje tradiciškai dominuoja ekonomika: infliacija, degalų kainos, būsto įperkamumas ir darbo rinkos stabilumas. Apklausose amerikiečiai šiuos klausimus nuosekliai įvardija kaip svarbiausius, o partijos stengiasi parodyti, kuri geriau suvaldys kainų spaudimą ir mokesčių naštą.

    Ne mažiau svarbi ir užsienio politika, ypač kai tarptautinės krizės tiesiogiai veikia energijos kainas bei saugumo jausmą. Tokiais laikotarpiais rinkėjų nuomonė gali staigiai keistis, todėl net ir anksčiau saugiomis laikytos valstijos kartais atsiduria tarp svyruojančių.

    Kodėl Senatas svarbesnis nei atrodo

    Senatas tvirtina aukščiausio lygio pareigūnus ir teisėjus, ratifikuoja tarptautines sutartis ir turi reikšmingą įtaką gynybos bei pagalbos užsieniui paketams. Dėl to net vieno mandato persvara gali nulemti, ar Vašingtonas rinksis kompromisą, ar konfrontaciją tarp prezidento administracijos ir Kongreso.

    Artėjant balsavimui, kampanijos vis dažniau remiasi mikrotikslinimu ir duomenų analize, siekiant pasiekti nedideles, bet lemiamas rinkėjų grupes. Galutinį rezultatą šiose šešiose valstijose gali nulemti keli procentiniai punktai ir tai, kuri pusė geriau mobilizuos savo rėmėjus rinkimų dieną.

  • Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    Elmo pareiškė palaikantis JAV rinktinę: Respublikonų reakcija X priminė seną ginčą dėl PBS finansavimo

    „Sesame Street“ personažas Elmo vėl atsidūrė audros centre, šįkart dėl futbolo. Socialiniame tinkle X išplitęs vaizdo įrašas, kuriame Elmo aiškiai palaiko JAV rinktinę FIFA pasaulio čempionate, sulaukė ne tik gerbėjų, bet ir politikų dėmesio.

    Įraše Elmo, vilkėdamas JAV rinktinės marškinėlius, bando iš anksto užbėgti už akių dramai ir pabrėžia, kad tiesiog nori aiškaus rezultato. Kartu jis priduria, kad „myli visus“ ir prašo „nedaryti iš to reikalo“.

    „Kad būtų aišku, Elmo nori, kad laimėtų JAV rinktinė. Gerai? Bet Elmo myli visus. Tik prašau, nedarykite iš to reikalo“, – sakė Elmo.

    Vis dėlto „reikalu“ tai tapo labai greitai, kai oficiali Atstovų Rūmų respublikonų paskyra X sureagavo į vaizdo įrašą ir pavadino Elmo patvirtintu patriotu. Toks politinis prisijungimas prie vaikiško personažo žinutės iškart išprovokavo atsakomąją reakciją.

    Kritikai priminė, kad dalis respublikonų anksčiau rėmė sprendimus, susijusius su viešojo transliuotojo PBS finansavimo mažinimu. Būtent PBS ilgą laiką buvo viena svarbiausių platformų, per kurią JAV auditorija matė „Sesame Street“ turinį, todėl politinis komplimentas Elmo buvo sutiktas kaip prieštaringas.

    Diskusiją dar labiau pakurstė ir platesnis JAV politinis fonas, kuriame viešųjų transliuotojų PBS ir NPR finansavimas ne kartą tapo politinių ginčų objektu. Respublikonų atsakas į Elmo įrašą daliai vartotojų pasirodė kaip bandymas pasinaudoti popkultūros simboliu, nepaisant ankstesnių sprendimų dėl viešosios žiniasklaidos.

    Tuo pat metu sportinė istorijos dalis nesustojo: JAV rinktinė turnyre startavo sėkmingai, laimėdama pirmąsias rungtynes. Elmo žinutė, kuri turėjo būti paprastas palaikymas, virto dar vienu pavyzdžiu, kaip greitai socialiniuose tinkluose pramoga susikerta su politika.