Tag: Resveratrolis

  • Ne serbentų ir ne obuolių: šios vynuogių sultys siejamos su širdies apsauga ir imunitetu

    Vynuogių sulčių lentynose netrūksta, tačiau didelė dalis pramoninių gėrimų turi mažai vaisių ir nemažai pridėtinio cukraus. Mitybos specialistai primena, kad kasdienai geriausia rinktis vandenį ir valgyti vaisius, o sultis laikyti retesniu pasirinkimu. Vis dėlto iš 100 proc. vynuogių pagamintos sultys ar namuose spaustos sultys gali papildyti racioną biologiškai aktyviomis medžiagomis.

    Daugiausia dėmesio mitybos tyrimuose sulaukia tamsios, raudonos ar violetinės vynuogės. Jose gausu polifenolių, įskaitant resveratrolį, katechinus ir kvercetiną, kurie siejami su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu. Tokie junginiai padeda mažinti oksidacinį stresą, o tai svarbu širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Kas naudingo vynuogių sultyse?

    Vynuogių sultyse yra vitaminų ir mineralų, nors jų kiekis priklauso nuo veislės ir gamybos būdo. Dažniausiai minimi kalis, magnis, taip pat vitaminas C ir vitaminas K, o tamsių uogų produktuose daugiau polifenolių. Specialistai pabrėžia, kad lyginant su sveikomis uogomis, sultyse beveik nėra skaidulų, todėl cukrūs pasisavinami greičiau.

    Širdies sveikatos kontekste dažniausiai aptariamas poveikis kraujagyslių funkcijai ir kraujospūdžiui. Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad vynuogių polifenoliai gali būti susiję su geresne endotelio funkcija, o tai svarbu normaliai kraujotakai. Vis dėlto tai nėra vaistas, o efektas priklauso nuo bendros mitybos ir gyvenimo būdo.

    Imunitetas ir infekcijos: ką sako mokslas?

    Antioksidantai padeda organizmui kovoti su uždegiminiais procesais, tačiau vien sultimis imuniteto sustiprinti nepavyks. Imuninę sistemą labiausiai lemia miego kokybė, fizinis aktyvumas, visavertė mityba, lėtinių ligų kontrolė ir skiepai. Vynuogių sultys gali būti tik viena iš raciono detalių, ypač jei jos pakeičia saldžius gazuotus gėrimus.

    Jei tikslas yra mažiau cukraus, verta rinktis 100 proc. sultis be pridėtinio cukraus ir apsiriboti maža porcija. Praktinis orientyras suaugusiajam dažnai laikoma apie 150–200 mililitrų, o geriausia sultis gerti kartu su maistu. Vaikams sulčių kiekį patariama riboti dar griežčiau, nes jos lengvai tampa perteklinių kalorijų šaltiniu.

    Kada vynuogių sulčių geriau vengti?

    Dėl natūraliai didelio cukrų kiekio vynuogių sultys ne visiems tinka kasdien. Sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems insulino rezistenciją jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju ar dietologu ir atidžiai sekti gliukozės rodiklius. Taip pat jautresniems žmonėms sultys gali dirginti virškinimą, ypač jei vargina dirgliosios žarnos sindromas.

    Nėštumo metu gėrimų pasirinkimą verta derinti su gydytoju, ypač jei yra gliukozės tolerancijos sutrikimų rizika. Svarbu prisiminti, kad sultys nėra būtinos, o daugumą naudingų medžiagų patikimiau suteikia sveiki vaisiai ir uogos. Jei norisi vynuogių skonio, dažnai geresnis pasirinkimas yra pačios uogos.

    Renkantis produktą parduotuvėje, verta skaityti sudėtį: geriausia, kai nurodyta 100 proc. vynuogių sultys, be pridėtinio cukraus, sirupų, dažiklių ar konservantų. O namuose spaudžiant sultis, naudinga jų nepervirti, nes kaitinimas mažina dalies vitaminų kiekį. Jei sultys ruošiamos ilgesniam laikymui, saugumas priklauso nuo tinkamos pasterizacijos ir švaros.

  • NAD+, NMN ir resveratrolis žada jaunystę: mokslas aiškina, kiek tiesos papilduose

    NAD+, NMN ir resveratrolis žada jaunystę: mokslas aiškina, kiek tiesos papilduose

    Maisto papildų rinka vis dažniau siūlo ne tik grožio, bet ir tariamai senėjimą lėtinančius sprendimus. Tarp agresyviausiai reklamuojamų medžiagų išsiskiria NAD+, jo pirmtakai NMN ir NR, taip pat resveratrolis, dažnai siejami su ląstelių energija ir atsinaujinimu.

    Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad reklaminiai pažadai dažnai aplenkia įrodymus. Nors šios medžiagos susijusios su realiais biologiniais procesais, tai dar nereiškia, kad jos patikimai lėtina žmogaus senėjimą ar ilgina gyvenimą.

    Ką iš tiesų reiškia NAD+

    NAD+ yra kofermentas, randamas visose gyvose ląstelėse, padedantis vykti svarbioms cheminėms reakcijoms. Jis svarbus energijos apykaitai, DNR taisymui, uždegimo reguliavui ir ląstelių atsakui į stresą.

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad su amžiumi NAD+ kiekis audiniuose gali mažėti, nors šis procesas nėra vienodas visame organizme. Būtent dėl to atsirado idėja, kad NAD+ didinimas galėtų prisidėti prie sveikesnio senėjimo, tačiau klinikiniai įrodymai dar riboti.

    Kartais NAD+ pradėtas dėti ir į kosmetikos priemones, tokias kaip serumai ar kremai. Tačiau iki šiol neaišku, ar įprastinėmis sąlygomis NAD+ pakankamai prasiskverbia per odą, kad sukeltų reikšmingą poveikį.

    NMN ir NR: daugiau duomenų, bet mažiau pažadų

    Kadangi pats NAD+ prastai pasisavinamas vartojant per burną, tyrimuose dažniau nagrinėjami jo pirmtakai, kuriuos organizmas gali paversti NAD+. Dažniausiai minimi nikotinamido mononukleotidas (NMN) ir nikotinamido ribozidas (NR).

    Gyvūnų tyrimuose šios medžiagos kai kuriais atvejais siejamos su geresne energijos apykaita ar medžiagų apykaitos rodikliais. Vis dėlto rezultatai, gauti su pelėmis ar laboratoriniais modeliais, ne visada persikelia į žmogaus organizmą.

    Žmonių klinikiniai tyrimai rodo, kad NMN ir NR gali didinti su NAD+ susijusius žymenis kraujyje, o kai kuriais atvejais ir kituose audiniuose. Tačiau patikimų įrodymų, kad tai reikšmingai gerina jėgą, pažinimo funkcijas, mažina trapumą ar lėtina biologinį senėjimą, kol kas trūksta.

    Viena iš priežasčių paprasta: senėjimas yra daugiamečiais procesais paremtas reiškinys, o didelė dalis papildų tyrimų trunka savaites ar kelis mėnesius. Dėl to sudėtinga įvertinti tiek ilgalaikę naudą, tiek galimas rizikas.

    Resveratrolis: populiarus, bet sunkiai pasisavinamas

    Resveratrolis dažnai pristatomas kaip senėjimą lėtinanti medžiaga, nors jis nėra NAD+ pirmtakas. Tai polifenolis, randamas, pavyzdžiui, raudonosiose vynuogėse, uogose ir žemės riešutuose, o laboratoriniuose tyrimuose siejamas su uždegimo mažėjimu ir mitochondrijų funkcijos pokyčiais.

    Pagrindinė problema ta, kad resveratrolis pasižymi prastu biologiniu prieinamumu, todėl dalis suvartotos medžiagos pakinta dar nepasiekusi audinių tokia forma ir koncentracija, kokia naudojama laboratorijose. Dėl to klinikiniai tyrimai iki šiol neparodė įtikinamų įrodymų, kad resveratrolio papildai patikimai lėtina senėjimą, o širdies ir kraujagyslių naudą apibendrinantys rezultatai išlieka nevienareikšmiai.

    Taip pat nurodoma, kad resveratrolis gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, ypač kraujo krešėjimą veikiančiais preparatais. Didelės dozės kai kuriems žmonėms gali sukelti virškinimo sistemos šalutinių reiškinių, todėl vartojantiems vaistus, turintiems lėtinių ligų, taip pat nėščiosioms ar žindančioms patariama pasitarti su gydytoju.

    Galiausiai esminė riba yra tarp biologinio tikėtinumo ir įrodyto efekto. Šios medžiagos veikia su senėjimu susijusius kelius, tačiau tai dar nereiškia, kad papildai užtikrintai išlaikys jaunystę.

    Kol kas patikimiausi sveiko senėjimo veiksniai išlieka mažiau skambūs, bet gerai pagrįsti: reguliarus fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas, subalansuota mityba, nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas ir lėtinių būklių kontrolė.

  • Mokslininkai įvardijo netikėtą raudono vyno naudą: svarbi viena taisyklė

    Nors gydytojai dažnai pabrėžia, kad alkoholis kelia riziką sveikatai, apie raudoną vyną diskusijų netrūksta iki šiol. Kai kurie tyrimai rodo, kad nedidelis kiekis, vartojamas su maistu, gali būti siejamas su tam tikrais palankiais rodikliais, tačiau specialistai akcentuoja saiką ir individualias kontraindikacijas.

    Didžiausias dėmesys raudonam vynui tenka dėl jame esančių polifenolių, ypač resveratrolio, kuris aptinkamas vynuogių odelėse. Šios medžiagos siejamos su antioksidaciniu poveikiu ir galimu ryšiu su širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, pavyzdžiui, palankesniu gerojo cholesterolio balansu.

    Ką rodo tyrimai?

    Mokslinėje literatūroje aprašoma, kad saikingas raudono vyno vartojimas kai kuriems žmonėms gali būti susijęs su geresniu jautrumu insulinui ir mažesne antro tipo diabeto rizika, tačiau priežastinis ryšys ne visuomet aiškus. Dalis darbų remiasi stebimaisiais duomenimis, todėl rezultatams įtaką gali daryti ir gyvenimo būdas, mityba bei fizinis aktyvumas.

    Taip pat yra tyrimų, kuriuose vertintas ilgalaikis saikingo vartojimo poveikis, kai raudonas vynas buvo lyginamas su kitais gėrimais vakarienės metu. Kai kuriose analizėse raudoną vyną vartojusių dalyvių grupė išsiskyrė palankesniais cholesterolio rodikliais, o kai kur minima ir geresnė miego kokybė, tačiau tai nėra universalus ar visiems tinkantis efektas.

    „Net jei kai kuriuose tyrimuose matomas potencialus ryšys su širdies rodikliais, alkoholis nėra priemonė sveikatai gerinti, o nauda, jei ji pasireiškia, siejama tik su labai saikingu vartojimu“, – pabrėžia gydytojai, aptardami šios temos ribotumus.

    Svarbiausia taisyklė ir rizikos

    Specialistai kartoja, kad lemiama yra dozė: didesni kiekiai greitai panaikina bet kokius teorinius privalumus ir didina kepenų ligų, kai kurių vėžio formų, priklausomybės bei traumų riziką. Praktikoje dažniausiai akcentuojama, kad jei žmogus apskritai renkasi vartoti alkoholį, tai turėtų būti nedideli kiekiai ir su maistu, o ne tuščiu skrandžiu.

    Medikai taip pat primena, kad yra grupių, kurioms alkoholis nerekomenduojamas net mažais kiekiais. Tai nėščiosios, nepilnamečiai, žmonės, turintys priklausomybės riziką, sergantys kepenų ligomis, taip pat vartojantys su alkoholiu nesuderinamus vaistus.

    Ką verta įsidėmėti?

    Raudoname vyne esantys polifenoliai yra viena priežasčių, kodėl jis dažnai minimas sveikatos kontekste, tačiau tai nereiškia, kad vynas turėtų tapti profilaktikos priemone. Jei norisi gauti panašių antioksidantų, jų galima rasti ir nealkoholiniuose šaltiniuose, pavyzdžiui, vynuogėse, uogose, ankštinėse kultūrose ar kakavoje.

    Galutinis patarimas paprastas: jei alkoholio nevartojate, pradėti dėl galimos naudos neverta, o jei vartojate, saugiausia strategija yra kuo mažiau ir kuo rečiau. Dėl individualių rizikų ir suderinamumo su vaistais patikimiausia pasitarti su šeimos gydytoju.