CP v2

Tag: Retosios žemės

  • ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    ES siunčia derybininkus į Kiniją: artėja spalio terminas, o prekybos konfliktas kaista

    Europos Sąjungos pareigūnų grupė artimiausiomis dienomis vyks į Kiniją tęsti techninių derybų dėl prekybos, kai Briuselis siekia sumažinti rekordiškai didelį prekybos disbalansą. Šaltinių teigimu, tikslas – iki spalio pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir išvengti dar aštresnio konflikto.

    Derybų fonas įtemptas: Kinija neseniai apribojo savo įmonių bendradarbiavimą su Europos Komisija antimonopoliniuose tyrimuose ir bylose, susijusiose su užsienio subsidijų rizikomis. Briuselis tai vertina kaip bandymą apsunkinti informacijos rinkimą, reikalingą vykdant tyrimus pagal ES užsienio subsidijų reglamentą.

    „Jokia organizacija ar asmuo negali vykdyti ar padėti vykdyti netinkamų eksteritorialios jurisdikcijos priemonių“, – pareiškė Kinijos Teisingumo ministerija.

    Tuo pat metu Europos Komisija nesustabdo pradėtų tyrimų ir vasarą inicijavo daugiau prekybos gynybos bylų dėl įtariamo dempingo bei nesąžiningų subsidijų. ES institucijos ir dalis valstybių narių argumentuoja, kad Europos pramonę vis labiau spaudžia pigių importo srautų augimas, ypač sektoriuose, kur kainą stipriai veikia valstybės parama.

    Spalis – neatsitiktinis terminas

    Europos Komisija sieja derybų grafiką su politiniu terminu: spalį į Kiniją turėtų vykti ES prekybos komisaras Marošas Šefčovičius. Iki to laiko tikimasi suderinti konkrečius sprendimus dėl rinkos prieigos, skaidrumo ir ginčų suvaldymo mechanizmų.

    Abi pusės anksčiau susitarė kurti bendrą stebėsenos mechanizmą, kuris leistų keistis duomenimis ir sekti prekybos srautus. Briuselis tai pristato kaip įrankį didinti skaidrumą ir iš anksto identifikuoti trinties taškus, kol jie nevirsta tarifais ar plataus masto apribojimais.

    Kova dėl rinkos prieigos ir žaliavų

    Vienas jautriausių klausimų – abipusė rinkos prieiga. Kinija kritikuoja ES reguliavimą, kuris, Pekino vertinimu, riboja Kinijos įmonių galimybes dalyvauti Europos rinkoje, o ES šalys reikalauja daugiau realių galimybių europietiškam verslui Kinijoje.

    Spalio terminas svarbus ir dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, tiekimo stabilumo. Šios žaliavos reikšmingos Europos žaliajai transformacijai, automobilių sektoriui ir gynybos pramonei, todėl bet koks eksporto ribojimas ar tiekimo sutrikimai gali greitai tapti sistemine rizika.

    ES pozicija šiose derybose dviguba: viena vertus, išlaikyti dialogą ir sumažinti prekybos įtampą, kita vertus, tęsti tyrimus ir taikyti prekybos gynybos priemones, jei nustatomi nesąžiningos konkurencijos požymiai. Artimiausi mėnesiai parodys, ar pavyks susitarti dėl praktinių sprendimų, ar konfliktas tik gilės.

  • Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Laikas senka: kokių nuolaidų ES dar gali išsireikalauti iš Kinijos iki spalio?

    Prekybos konfliktas artėja

    Europos Sąjungos ir Kinijos santykiai sparčiai slenka į naują prekybos įtampos etapą, o Briuselis iki spalio yra nusibrėžęs terminą pasiekti apčiuopiamų rezultatų. ES pareigūnai akcentuoja, kad be realių nuolaidų dabartinis ekonominių santykių disbalansas tampa vis sunkiau pateisinamas.

    Didžiausias spaudimo šaltinis – milžiniškas prekybos deficitas, kuris, ES skaičiavimais, 2025 metais pasiekė maždaug 1 mlrd. eurų per dieną. Tai didina politinį spaudimą Europos Komisijai greitinti prekybos gynybos priemones ir riboti rinkos iškraipymus.

    Kodėl susitarti taip sunku?

    Šią vasarą prekybos komisaras Marošas Šefčovičius Briuselyje su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao bandė gesinti augančią įtampą ir sutarta siekti stabilesnių, labiau subalansuotų santykių. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad tokį balansą pasiekti sudėtinga, nes disbalansas kyla iš pačios Kinijos ekonomikos modelio.

    Kinijos augimas daug metų rėmėsi eksportu ir plačiu valstybės vaidmeniu, todėl bet kokios Pekino nuolaidos dažniau būtų susijusios su Europos įmonių patekimu į Kinijos rinką, o ne su kinų eksporto į Europą mažinimu. Reikšmingas pokytis reikštų didesnį vidaus vartojimą Kinijoje, tačiau tam trukdo nekilnojamojo turto sektoriaus problemos ir socialinės apsaugos sistemos ypatumai.

    „Kinijos vidaus ekonominiai pokyčiai greičiausiai neįvyks“, – sakė Europos užsienio santykių tarybos ekspertas Tobias Gehrke.

    ES svertai ir rizikos

    Briuselis vis aktyviau taiko priemones prieš, kaip teigiama, nesąžiningą konkurenciją: tiria subsidijas, neteisėtų ar standartų neatitinkančių produktų srautus, vertina užsienio investicijų rizikas. Pekinas į tokius veiksmus jau dabar atsako grasinimais ir tikslinėmis priemonėmis, todėl ES turi spręsti, kiek ekonominio skausmo yra pasirengusi atlaikyti.

    Vienas didžiausių ES pranašumų – pati Europos rinka, kuri Kinijai yra itin patraukli, ypač kai kitur taikomi griežtesni tarifai, eksporto kontrolė ir kitos ribojančios priemonės. Tačiau tuo pat metu Europa išlieka pažeidžiama dėl kritinių žaliavų, ypač retųjų žemių elementų, kurių tiekimo grandinėse Kinija turi dominuojančią poziciją.

    Ekspertai perspėja, kad galimi atsakomieji Pekino eksporto ribojimai galėtų smogti Europos pramonei, ypač sektoriams, kuriems būtini kritiniai mineralai, chemijos žaliavos ar aukštos pridėtinės vertės komponentai. Dėl to bet kokios derybos virsta ne tik ekonominiu, bet ir strateginiu testu, kiek ES yra pasirengusi griežtinti poziciją.

    Terminas spaudžia, bet laikas dirba Kinijai

    ES prekybos deficitas su Kinija per penkerius metus, remiantis viešai skelbtais duomenimis, išaugo nuo maždaug 182 mlrd. eurų 2020 metais iki apie 360 mlrd. eurų 2025 metais. Tai reiškia, kad net didžiausios Europos eksportuotojos nebesugeba kompensuoti importo apimčių, o kai kuriuose sektoriuose auga baimė dėl gamybos išstūmimo.

    Briuselis taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėms prekėms, tačiau tokie instrumentai paprastai kuriami ir įgyvendinami ne mėnesiais, o metais. Dėl to spalio terminas tampa labiau politiniu spaudimo tašku, o ne garantu, kad iki jo bus pasiektas didelis proveržis.

    „Pjausime tai, ką pasėjome“, – sakė vienas ES pareigūnas.

    Galiausiai derybų rezultatas, tikėtina, priklausys nuo to, ar ES sugebės išlaikyti vieningą poziciją ir tuo pačiu sumažinti pažeidžiamumą dėl kritinių žaliavų. Jei vienybės stigs, Kinija gali išnaudoti skirtumus tarp valstybių narių, o tai silpnintų Briuselio galimybes išsireikalauti realesnių prekybos nuolaidų.

  • ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES įspėja: Kinija tapo ilgalaikiu strateginiu iššūkiu, o jos ryšiai su Rusija kelia grėsmes

    ES ministrų įspėjimas dėl Kinijos

    Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai bendrame vertinime Kiniją įvardijo kaip kritinį ilgalaikį strateginį iššūkį. Pasak jų, Pekinas turi asimetrinių pranašumų prieš ES dėl ekonominės ir technologinės galios, kuri gali būti naudojama spaudimui.

    Dokumente akcentuojama, kad rizikos apima ne tik prekybą, bet ir saugumą bei ekonominį atsparumą. Ministro lygmens vertinimas susijęs su pastaraisiais mėnesiais paaštrėjusia ES ir Kinijos įtampa dėl rinkos apsaugos priemonių ir atsakomųjų grasinimų.

    „Kinijos asimetriniai pranašumai, nuo prekybos disbalanso iki kritinių žaliavų ir technologinių pasiekimų, kartu su noru tai naudoti kaip svertą, daro ją ilgalaikiu strateginiu iššūkiu“, – teigiama ministrų vertinime.

    Prekyba, žaliavos ir spaudimo svertai

    ES siekia per dialogą perbalansuoti prekybos santykius ir yra nustačiusi rudenį terminą apčiuopiamiems rezultatams pasiekti. Briuselis pabrėžia, kad kai kuriuose sektoriuose Kinijos pertekliniai pajėgumai daro spaudimą Europos gamintojams ir gali išstumti vietos produkciją.

    Ministrai taip pat išskyrė Kinijos įtaką tiekimo grandinėms, ypač dėl retųjų žemių ir kitų kritinių žaliavų, reikalingų gynybos pramonei bei žaliajai transformacijai. Ši priklausomybė laikoma viena svarbiausių ES pažeidžiamumo vietų, didinančių ekonominio šantažo riziką.

    Kinijos ir Rusijos ryšiai bei karas Ukrainoje

    Vertinime Pekinas apibūdinamas kaip svarbus veiksnys, padedantis Rusijai tęsti plataus masto karą prieš Ukrainą, nors Kinija viešai neigia tiesioginį vaidmenį. ES institucijos pastaruoju metu taikė ribojamąsias priemones ir daliai Kinijos įmonių, įtariamų prisidedant prie Rusijos karo pajėgumų palaikymo.

    Ministrai pažymi, kad Kinija ir Rusija siekia stiprinti regioninę įtaką ir keisti tarptautinę tvarką pagal savo interesus, grįsdamos ją įtakos zonų logika. Toks kursas, ES vertinimu, ilgainiui gali sujungti saugumo įtampas Europoje ir Indijos bei Ramiojo vandenynų regione.

    „Gilėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė stiprina tarpusavio ryšius nuo Europos iki Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ir didina grėsmes ES saugumui“, – nurodoma dokumente.

    Ministrų vertinimas rodo, kad ES toliau laikysis vadinamosios rizikų mažinimo krypties, siekdama mažinti priklausomybes kritinėse srityse, išlaikant prekybą ten, kur ji nekelia saugumo grėsmių. Artimiausi mėnesiai turėtų parodyti, ar dialogas su Pekinu leis pasiekti kompromisų, ar Europa pasirinks griežtesnes apsaugos priemones.

  • ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    ES spaudžia Kiniją iki spalio: įvardijo kainą, kurią Europa kasdien moka už prekybos disbalansą

    Europos Sąjunga iki 2026 metų spalio sieks su Kinija pasiekti apčiuopiamų rezultatų, kurie padėtų mažinti prekybos disbalansą ir įtampą dėl sparčiai augančio kiniškų prekių srauto į Europą. Tai Briuselyje pareiškė už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Marošas Šefčovičius, susitikęs su Kinijos prekybos ministru Wang Wentao.

    Pasak Šefčovičiaus, abi pusės sutarė intensyvinti derybas, o rudenį jis vyks į Pekiną įvertinti pažangos. Europos Komisija pabrėžia, kad dialogui suteiktas aiškus mandatas ir trumpas grafikas, nes ES prekybos deficitas su Kinija, Briuselio skaičiavimu, pasiekė rekordinį mastą ir siekia apie 1 mlrd. eurų per dieną.

    „Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo aiškus: pradėti subalansuoti Europos Sąjungos ir Kinijos prekybos santykius“, – sakė Marošas Šefčovičius.

    Pastarosiomis savaitėmis įtampa tarp Briuselio ir Pekino sustiprėjo Kinijai vis dažniau signalizuojant apie galimus atsakomųjų priemonių veiksmus. ES tuo metu ieško būdų, kaip apsaugoti vidaus rinką nuo perteklinės pasiūlos ir, anot Europos institucijų, nesąžiningos konkurencijos, kai produkcija įvežama dempingo kainomis arba remiama subsidijomis.

    Vienu ryškiausių naujų politikos akcentų tapo Europos Komisijos kovą pristatytas teisės aktų paketas, kuriuo viešuosiuose pirkimuose labiau būtų skatinami Europoje pagaminti produktai. Kinijai tai reiškia riziką prarasti dalį prieigos prie pelningų ES viešųjų pirkimų, o Europos verslui tai turėtų tapti atsvara, nes, kaip teigiama Briuselyje, patekti į Kinijos rinką daugeliui sektorių darosi vis sudėtingiau.

    ES ir Kinija taip pat aptarė galimybę sukurti bendrą prekybos srautų stebėsenos mechanizmą. Šefčovičius aiškino, kad toks modelis remtųsi tais pačiais duomenimis abiejose pusėse, o tai leistų greičiau identifikuoti disbalanso šaltinius ir ginčus spręsti ne vien politinėmis deklaracijomis.

    Vokietija siunčia signalą Pekinui

    Tą pačią dieną Briuselyje su Wang Wentao susitiko ir Vokietijos federalinė ekonomikos reikalų ministrė Katherina Reiche. Vokietijos ministerija pabrėžė, kad atviri rinkų santykiai įmanomi tik tada, kai užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos, patikimos tiekimo grandinės ir labiau subalansuoti prekybos srautai.

    Vokietijai ši tema ypač jautri: praėjusį rudenį paskelbti duomenys rodė rekordinį 87 mlrd. eurų Vokietijos prekybos deficitą su Kinija. Berlyne tai įvardijama kaip rimtas įspėjimas, nes ilgą laiką Vokietija vengė griežtesnio tono Pekino atžvilgiu, siekdama išlaikyti prieigą prie Kinijos rinkos savo eksportuotojams.

    Kur slypi didžiausia rizika Europai

    Europa, formuodama atsaką Kinijai, balansuoja tarp dviejų tikslų: norima apsaugoti pramonę nuo pigesnio importo ir galimų nesąžiningų praktikų, bet kartu bijoma Pekino atsakomųjų priemonių. Viena iš jautriausių sričių yra retųjų žemių ir kitų strateginių žaliavų eksportas, nes jos itin svarbios žaliosioms technologijoms, baterijų grandinėms ir gynybos pramonei.

    Ši priklausomybė verčia ES ieškoti ne tik tarifinių ar antidempingo priemonių, bet ir platesnių sprendimų tiekimo grandinėms. ES vadovai prašė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen peržiūrėti prekybos gynybos instrumentus ir apsvarstyti naujus, o Briuselyje lygiagrečiai brandinami mechanizmai, kurie skatintų įmones diversifikuoti tiekėjus ir padėtų labiausiai paveiktoms šalims.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad ES ir Kinijos prekybos ginčai vis dažniau persikelia į strateginių sektorių lygmenį, kur svarbios ne tik kainos, bet ir technologinė priklausomybė. Todėl iki spalio numatyta derybų riba Briuseliui tampa testu, ar įmanoma pasiekti praktinių susitarimų, neperžengiant ribos, kuri galėtų išprovokuoti platesnį prekybos konfliktą.