Lenkija pradeda įgyvendinti nacionalinę kritinių žaliavų paieškos programą, kuri siejama su Europos Sąjungos siekiu mažinti priklausomybę nuo importo. Pagrindiniu vykdytoju paskirtas Valstybinis geologijos institutas – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, telksiantis ir universitetų bei mokslinių centrų kompetencijas.
Europos Sąjunga kritinėmis laiko žaliavas, būtinas pramonei ir energetikos pertvarkai, tačiau jų tiekimas laikomas rizikingu. Lenkijoje iš ES kritinių žaliavų sąrašo šiuo metu išgaunamos keturios: varis, koksinė anglis, lauko špatas ir helis, tačiau, geologų vertinimu, potencialas gali būti didesnis.
Kur ieškos papildomų išteklių?
Paieška neapsiribos vien gręžiniais: numatyti paviršiniai geologiniai tyrimai, mėginių ėmimas iš atodangų, geofiziniai matavimai ir tikslingi gręžiniai, kai reikės patikslinti struktūrą. Taip pat bus tikrinami anksčiau fiksuoti pavieniai mineralų pasireiškimai, kad būtų galima įvertinti, ar jie kartojasi didesniame plote ir ar koncentracijos galėtų būti ekonomiškai reikšmingos.
Ypatingas dėmesys skiriamas polimetaliniams vario telkiniams, kuriuose gali būti lydinčių elementų, įskaitant retųjų žemių elementus. Praktikoje tai reikštų papildomus tyrimus ir daug didesnį mėginių skaičių, kad ankstesni signalai būtų patvirtinti ne pavieniais radiniais, o statistiškai patikima baze.
Hauldos ir šlakai gali tapti išteklių šaltiniu
Viena svarbiausių kryptių – kasybos ir perdirbimo atliekų vertinimas. Tyrėjai planuoja analizuoti kasybos hauldas, perdirbimo likučius, metalurgijos šlakus bei istorinių lydyklų atliekas, kuriose anksčiau būdavo atskiriamas tik vienas metalas, o kiti elementai likdavo sąvartose.
Tokie objektai gali būti vertingi ne dėl vieno konkretaus mineralo, o dėl plataus spektrą sudarančių elementų, kurių technologinė reikšmė išaugo per pastaruosius dešimtmečius. Vis dėlto lemiamas kriterijus bus ne tik buvimas, bet ir kiekiai, išgavimo technologinis sudėtingumas bei ekonominis pagrįstumas.
Didžiausias iššūkis – visuomenės pritarimas
Programa numatyta iki 2031 metų: per šį laikotarpį turi būti parengta ataskaita, kurioje bus įvardyta, kas patvirtinta, kas atmesta ir kur reikėtų papildomų darbų. Geologai pabrėžia, kad jų užduotis – nustatyti telkinių ribas, apskaičiuoti išteklius ir įvertinti kokybinius rodiklius, tačiau leidimų gavybai lygio dokumentacija jau būtų verslo atsakomybė.
Didžiausia praktinė kliūtis, pasak programos rengėjų, gali būti ne techninė, o socialinė: naujų telkinių paieškai ir galimai gavybai reikės vietos bendruomenių pritarimo. Regionuose, turinčiuose ilgą pramonės istoriją, žmonių patirtys dviprasmiškos: darbo vietos ir pajamos konkuruoja su aplinkos taršos ir triukšmo baimėmis.
„Didžiausia kliūtis bus visuomenės pritarimas – reikės kalbėtis su vietos bendruomenėmis ir paaiškinti, ką reiškia jų sprendimas“, – sakė programos atstovai.
Preliminariai perspektyviausiais laikomi regionai, kuriuose istoriškai buvo stipriausi kasybos centrai: Žemutinė Silezija, Aukštutinė Silezija, Liublino aukštuma ir Šventojo Kryžiaus vaivadija. Būtent ten sukaupta daugiausia duomenų apie ankstesnę gavybą, o atliekų objektai jau yra inventorizuoti ir įvertinti jų apimtys.