CP v2

Tag: Reumatologija

  • Užmaskuota liga gali pažeisti kelis organus: kodėl vilkligę žmonės nurašo nuovargiui

    Nuolatinis nuovargis, sąnarių skausmai, odos bėrimai ar užsitęsęs subfebrilus karščiavimas dažnai nurašomi stresui ir pervargimui. Tačiau kartais šių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių, simptomų priežastis gali būti sisteminė raudonoji vilkligė – autoimuninė liga, galinti vienu metu pažeisti kelias organizmo sistemas.

    Sergant vilklige imuninė sistema, kuri paprastai saugo nuo virusų ir bakterijų, ima klaidingai atakuoti savo audinius. Dėl to uždegimas gali vystytis įvairiose vietose: odoje, sąnariuose, inkstuose, plaučiuose, širdyje, kraujagyslėse ir net centrinėje nervų sistemoje. Ligos eiga gali banguoti, o paūmėjimus keisti laikini pagerėjimai.

    Kodėl vilkligė painiojama su nuovargiu?

    Ankstyvieji vilkligės požymiai dažnai būna nespecifiniai: silpnumas, raumenų ir sąnarių maudimas, miego sutrikimai, sumažėjęs darbingumas. Dėl to žmonės neretai ilgai ieško priežasčių gyvenimo būde, o į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa ryškesni arba prisideda naujų.

    Vienas žinomiausių požymių – drugelio formos bėrimas skruostų ir nosies srityje, tačiau jis pasireiškia ne visiems. Be to, bėrimai gali būti įvairūs, o jų atsiradimą gali provokuoti saulės spinduliai, todėl vilkligė kartais klaidingai palaikoma alergija ar kita odos liga.

    Kas priklauso rizikos grupei?

    Vilkligė dažniau diagnozuojama moterims, ypač vaisingo amžiaus, nors ja gali susirgti ir vyrai, ir vaikai. Tikslios priežastys nėra galutinai nustatytos, tačiau svarbūs laikomi genetinis polinkis, hormonų įtaka, ultravioletinė spinduliuotė, kai kurios infekcijos ir kiti aplinkos veiksniai.

    Didžiausia rizika siejama su organų pažeidimu, ypač kai uždegimas apima inkstus, širdį ar plaučius. Tokiais atvejais laiku nepradėtas gydymas gali lemti ilgalaikius padarinius, todėl svarbus ankstyvas ligos atpažinimas ir nuoseklus stebėjimas.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Vilkligės diagnostika dažniausiai remiasi simptomų visuma, gydytojo apžiūra ir laboratoriniais tyrimais, įskaitant imunologinius rodiklius. Kadangi liga gali paliesti kelis organus, neretai prireikia kelių specialistų konsultacijų, pavyzdžiui, reumatologo, dermatologo ar nefrologo.

    Nors šiuolaikinė medicina vilkligės visiškai išgydyti paprastai negali, tinkamai parinkta terapija padeda kontroliuoti uždegimą, sumažinti paūmėjimų dažnį ir apsaugoti organus nuo žalos. Gydytojai pabrėžia, kad užsitęsęs neaiškus nuovargis, sąnarių skausmai ar kartojami bėrimai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei simptomai tęsiasi savaites ar mėnesius.

    „Jei savijauta ilgai prastėja be aiškios priežasties, nereikėtų visko nurašyti stresui ar darbo krūviui: ankstyvas ištyrimas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms“, – sako gydytojai.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.