CP v2

Tag: Reumatologija

  • Ryte skauda nugarą, kelius ir raumenis? Reumatologė paaiškina, kada tai ne amžius

    Ryte skauda nugarą, kelius ir raumenis? Reumatologė paaiškina, kada tai ne amžius

    Kodėl ryte jaučiate sustingimą?

    Su amžiumi keičiasi kaulų, raumenų ir sąnarių struktūra: mažėja raumenų masė, kremzlė tampa mažiau elastinga, o tarpslanksteliniai diskai prasčiau amortizuoja krūvį. Dėl to po 40–50 metų dalis žmonių po nakties ar ilgesnio nejudrumo dažniau pajunta sustingimą.

    Tačiau nuolatinis ryto skausmas nėra norma, net ir vyresniame amžiuje. Jei kasryt prabundate su ryškiu sąnarių ar raumenų skausmu, tai dažnai yra signalas, kad verta ieškoti priežasties, o ne nurašyti viską metams.

    „Sveikas žmogus, net ir vyresniame amžiuje, neturėtų reguliariai pabusti su stipriu sąnarių ar raumenų skausmu“, – sakė reumatologė Maria Maślińska.

    Dažnos, bet pamirštamos priežastys

    Viena dažniausiai nuvertinamų ryto diskomforto priežasčių yra skysčių trūkumas. Miego metu kelias ar keliolika valandų negeriate, bet organizmas toliau netenka skysčių kvėpuojant ir prakaituojant, todėl ryte gali sustiprėti galvos skausmai, nuovargis ir raumenų įtampa.

    Skysčių trūkumo požymiai vyresniame amžiuje gali būti ryškesni, nes troškulio jausmas neretai susilpnėja. Jei ryto sustingimas sumažėja išgėrus vandens ir šiek tiek pajudėjus, verta įvertinti kasdienius gėrimo įpročius ir druskos bei kofeino vartojimą.

    Kita grupė priežasčių siejama su mitybos medžiagų stoka. Mažas vitamino D kiekis gali būti susijęs su raumenų silpnumu ir kaulų bei raumenų skausmais, o magnio trūkumas neretai pasireiškia raumenų įtampa ir mėšlungiu.

    Nuovargį ir raumenų diskomfortą gali stiprinti ir vitamino B12 ar geležies stoka, ypač jei kartu vargina energijos trūkumas. Vietoje savarankiško papildų vartojimo tikslingiau pradėti nuo kraujo tyrimų ir gydytojo įvertinimo, ar tikrai yra deficitas.

    Kada įtarti ligą, o ne nuovargį?

    Svarbus požymis yra sustingimo trukmė. Trumpas sustingimas po nejudrumo, trunkantis kelias minutes ir praeinantis „įsivažiavus“, dažniau būdingas degeneraciniams pakitimams, įskaitant osteoartritą.

    Uždegiminėms ligoms labiau būdinga ilgesnė ryto sustingimo trukmė. Jei sustingimas tęsiasi ilgiau nei 30 minučių, kartais net kelias valandas, tai gali rodyti uždegiminį procesą, įskaitant reumatoidinį artritą ar kitus reumatinius sutrikimus.

    „Sustingimo trukmė reumatologui yra labai svarbi diagnostinė užuomina: trumpas sustingimas dažniau siejamas su degeneraciniais pokyčiais, o ilgalaikis ryto sustingimas gali rodyti uždegimą“, – sakė reumatologė.

    Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar skausmas apima daug sąnarių vienu metu, ar yra sąnarių patinimas, karščiavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, ryškus silpnumas. Tokie simptomai nėra būdingi vien nuovargiui ar amžiui ir dažniau reikalauja išsamesnių tyrimų.

    Gydytojai pabrėžia, kad ankstyva diagnostika ypač svarbi, jei įtariama autoimuninė uždegiminė liga. Nors dalies šių ligų visiškai išgydyti neįmanoma, laiku pradėtas gydymas gali sulėtinti progresavimą, sumažinti simptomus ir apsaugoti sąnarius nuo negrįžtamų pažeidimų.

    Jei ryto skausmai kartojasi kelias savaites, stiprėja, trukdo kasdienėms veikloms ar žadina naktį, vertėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parinks pradinius tyrimus ir, jei reikia, nukreips pas reumatologą. Kartais pakanka koreguoti režimą, tačiau daliai žmonių tai būna pirmas rimtesnės ligos ženklas.

  • Kadaise valdovų rykštė, šiandien puola vis daugiau: ką būtina žinoti apie podagrą ir mitybą

    Kadaise valdovų rykštė, šiandien puola vis daugiau: ką būtina žinoti apie podagrą ir mitybą

    Podagra, dar vadinama šlapimo rūgšties sukeliamu artritu, ilgą laiką buvo siejama su pasiturinčiųjų gyvenimo būdu, tačiau šiandien ji diagnozuojama vis platesniam žmonių ratui. Ligą lemia padidėjęs šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, dėl kurio audiniuose formuojasi natrio urato kristalai ir išprovokuoja ūmų uždegimą.

    Dažniausias ir klasikinis pirmasis simptomas yra staigus, labai stiprus vieno sąnario skausmas, neretai užklumpantis naktį. Tipiškai pažeidžiamas didžiojo kojos piršto sąnarys, tačiau podagra gali apimti ir čiurnas, kelius, plaštakas ar alkūnes.

    Ūmaus priepuolio metu sąnarys parausta, patinsta, tampa itin jautrus, o oda virš jo gali blizgėti ir būti karšta. Negydant priepuoliai dažnėja, o ilgainiui gali formuotis poodiniai mazgeliai, vadinami tofusais, ir didėti inkstų akmenligės rizika.

    Kodėl kyla šlapimo rūgštis?

    Pagrindinė problema yra hiperurikemija, kai organizmas nepakankamai efektyviai pašalina šlapimo rūgštį arba jos susidaro per daug. Dažnai dominuoja sumažėjęs išsiskyrimas per inkstus, todėl svarbūs tiek genetiniai veiksniai, tiek gretutinės ligos.

    Riziką didina antsvoris, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kai kurie vaistai, taip pat dažnesnis alkoholio vartojimas. Mityboje reikšmę turi didelis purinų kiekis ir gausus pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, vartojimas.

    Kaip nustatoma podagra?

    Įtarus podagrą, vertinami simptomai, atliekami kraujo tyrimai, įskaitant šlapimo rūgšties koncentraciją, tačiau vien jos ne visada pakanka. Ūmaus priepuolio metu šlapimo rūgšties rodiklis gali būti ir normalus, todėl diagnozė remiasi visuma požymių.

    Tikslesniam patvirtinimui gali būti tiriamas sąnario skystis ieškant natrio urato kristalų, o taip pat taikomi vaizdiniai tyrimai. Ultragarsinis tyrimas gali atskleisti būdingus pokyčius, o rentgenograma dažniau parodo pažengusios ligos pasekmes.

    Gydymas ir mityba: ką svarbu žinoti?

    Podagra yra lėtinė liga, tačiau ją galima sėkmingai kontroliuoti, mažinant priepuolių dažnį ir komplikacijų riziką. Ūmūs priepuoliai dažniausiai malšinami priešuždegiminiais vaistais, o ilgalaikėje kontrolėje svarbus šlapimo rūgštį mažinantis gydymas, kurį parenka gydytojas.

    Gyvensenos korekcijos paprastai tampa esmine plano dalimi: palaipsnė svorio korekcija, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas skysčių vartojimas. Staigios, labai ribojančios dietos ar badavimas gali veikti priešingai ir padidinti šlapimo rūgšties kiekį.

    Mityboje dažniausiai rekomenduojama riboti produktus, kurie siejami su didesne šlapimo rūgšties gamyba, pavyzdžiui, raudoną mėsą, subproduktus, kai kurias žuvis, stiprius sultinius. Taip pat patariama vengti saldintų gėrimų ir produktų su dideliu fruktozės kiekiu, nes jie gali didinti šlapimo rūgšties sintezę.

    Daugeliui žmonių naudingas daržovėmis, pilno grūdo produktais ir liesais baltymais paremtas racionas, o pieno produktai, ypač mažesnio riebumo, dažnai siejami su palankesniais šlapimo rūgšties rodikliais. Jei podagros priepuoliai kartojasi arba įtariamos komplikacijos, svarbu neapsiriboti savarankiška dieta ir kreiptis į šeimos gydytoją ar reumatologą.

    „Podagra yra valdoma liga, tačiau ilgalaikė sėkmė paprastai priklauso nuo dviejų dalykų: nuoseklaus gydymo plano ir kasdienės gyvensenos“, – pabrėžia gydytojai, kalbėdami apie priepuolių prevenciją.

  • Užmaskuota liga gali pažeisti kelis organus: kodėl vilkligę žmonės nurašo nuovargiui

    Nuolatinis nuovargis, sąnarių skausmai, odos bėrimai ar užsitęsęs subfebrilus karščiavimas dažnai nurašomi stresui ir pervargimui. Tačiau kartais šių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių, simptomų priežastis gali būti sisteminė raudonoji vilkligė – autoimuninė liga, galinti vienu metu pažeisti kelias organizmo sistemas.

    Sergant vilklige imuninė sistema, kuri paprastai saugo nuo virusų ir bakterijų, ima klaidingai atakuoti savo audinius. Dėl to uždegimas gali vystytis įvairiose vietose: odoje, sąnariuose, inkstuose, plaučiuose, širdyje, kraujagyslėse ir net centrinėje nervų sistemoje. Ligos eiga gali banguoti, o paūmėjimus keisti laikini pagerėjimai.

    Kodėl vilkligė painiojama su nuovargiu?

    Ankstyvieji vilkligės požymiai dažnai būna nespecifiniai: silpnumas, raumenų ir sąnarių maudimas, miego sutrikimai, sumažėjęs darbingumas. Dėl to žmonės neretai ilgai ieško priežasčių gyvenimo būde, o į gydytojus kreipiasi tik tada, kai simptomai tampa ryškesni arba prisideda naujų.

    Vienas žinomiausių požymių – drugelio formos bėrimas skruostų ir nosies srityje, tačiau jis pasireiškia ne visiems. Be to, bėrimai gali būti įvairūs, o jų atsiradimą gali provokuoti saulės spinduliai, todėl vilkligė kartais klaidingai palaikoma alergija ar kita odos liga.

    Kas priklauso rizikos grupei?

    Vilkligė dažniau diagnozuojama moterims, ypač vaisingo amžiaus, nors ja gali susirgti ir vyrai, ir vaikai. Tikslios priežastys nėra galutinai nustatytos, tačiau svarbūs laikomi genetinis polinkis, hormonų įtaka, ultravioletinė spinduliuotė, kai kurios infekcijos ir kiti aplinkos veiksniai.

    Didžiausia rizika siejama su organų pažeidimu, ypač kai uždegimas apima inkstus, širdį ar plaučius. Tokiais atvejais laiku nepradėtas gydymas gali lemti ilgalaikius padarinius, todėl svarbus ankstyvas ligos atpažinimas ir nuoseklus stebėjimas.

    Kaip nustatoma ir gydoma?

    Vilkligės diagnostika dažniausiai remiasi simptomų visuma, gydytojo apžiūra ir laboratoriniais tyrimais, įskaitant imunologinius rodiklius. Kadangi liga gali paliesti kelis organus, neretai prireikia kelių specialistų konsultacijų, pavyzdžiui, reumatologo, dermatologo ar nefrologo.

    Nors šiuolaikinė medicina vilkligės visiškai išgydyti paprastai negali, tinkamai parinkta terapija padeda kontroliuoti uždegimą, sumažinti paūmėjimų dažnį ir apsaugoti organus nuo žalos. Gydytojai pabrėžia, kad užsitęsęs neaiškus nuovargis, sąnarių skausmai ar kartojami bėrimai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei simptomai tęsiasi savaites ar mėnesius.

    „Jei savijauta ilgai prastėja be aiškios priežasties, nereikėtų visko nurašyti stresui ar darbo krūviui: ankstyvas ištyrimas gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms“, – sako gydytojai.

  • Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Dažnai skiriami vaistai nuo podagros siejami su mažesne infarkto ir insulto rizika

    Naujas didelės apimties kohortinis tyrimas rodo, kad dažniausiai podagrai skiriami šlapimo rūgšties kiekį mažinantys vaistai gali būti susiję su mažesne infarkto ir insulto rizika. Mokslininkai pabrėžia, kad ryšys statistinis, todėl dar neįrodo tiesioginės priežasties.

    Tyrime įvertinti 109 504 žmonės, pradėję šlapimo rūgštį mažinantį gydymą; didžiajai daliai buvo skiriamas alopurinolis. Gydytojams koreguojant dozes, tyrėjai galėjo palyginti pacientus, kurie per pirmus 12 mėnesių pasiekė tikslinį rodiklį, ir tuos, kuriems to padaryti nepavyko.

    Rezultatai parodė, kad pacientams, kurių šlapimo rūgšties kiekis kraujyje per metus sumažėjo iki mažiau nei 6 miligramų decilitre, per maždaug 5 metų stebėjimo laikotarpį didelio širdies ir kraujagyslių įvykio rizika buvo 9 proc. mažesnė. Taip pat matyta tendencija, kad kuo geriau kontroliuojamas šlapimo rūgšties kiekis, tuo rečiau fiksuojami tiek podagros paūmėjimai, tiek nepageidaujami širdies ir kraujagyslių įvykiai.

    „Žmonėms, sergantiems podagra, būdinga didesnė širdies ligų ir insulto rizika“, – sakė Notingamo universiteto reumatologas Abhishek Abhishek.

    Podagra siejama su pasikartojančiais uždegimo epizodais, kuriuos sukelia sąnariuose besikaupiantys šlapimo rūgšties kristalai. Tyrėjų aiškinimu, būtent šie uždegimo paūmėjimai gali prisidėti prie didesnės širdies ir kraujagyslių komplikacijų rizikos, todėl veiksmingas uždegiminio proceso suvaldymas teoriškai galėtų turėti platesnę naudą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį į svarbų apribojimą: dalis podagros paūmėjimų nėra fiksuojami sveikatos sistemoje, nes žmonės neretai juos valdo savarankiškai. Tai apsunkina tikslesnį mechanizmo įvertinimą ir reiškia, kad būtini papildomi tyrimai, geriau registruojantys paūmėjimus ir gretutinius rizikos veiksnius.

    „Šiame duomenų rinkinyje negalime patvirtinti numanomo priežastinio mechanizmo, nes dauguma podagros paūmėjimų nėra užregistruojami“, – rašė tyrimo autoriai.

    Tyrimas taip pat parodė praktinę problemą: tik apie 27 proc. gydymą pradėjusių žmonių per metus pasiekė tikslą sumažinti šlapimo rūgšties kiekį iki mažiau nei 6 miligramų decilitre. Tai leidžia manyti, kad realioje praktikoje daliai pacientų gali prireikti nuoseklesnio stebėjimo, dozės korekcijų ir ilgalaikio gydymo plano laikymosi.

    Mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog vaistai nuo podagros turėtų būti vartojami širdies ligų profilaktikai žmonėms, kurie podagra neserga. Ankstesni tyrimai, vertinę šlapimo rūgštį mažinančio gydymo poveikį be podagros, neparodė aiškios didžiųjų širdies ir kraujagyslių įvykių rizikos mažėjimo naudos.

    Tyrimo išvados paskelbtos žurnale JAMA Internal Medicine. Autoriai teigia, kad ateityje reikalingi papildomi darbai, kurie padėtų tiksliau suprasti, ar rizikos sumažėjimą lemia pats šlapimo rūgšties kontrolės faktas, uždegimo paūmėjimų sumažėjimas, ar jų derinys.