Tag: Revoliucijos gvardija

  • Irano prezidentas ragina grįžti prie derybų su JAV: kaltina Vašingtoną žlugdžius ankstesnius susitarimus

    Irano prezidentas Masudas Pezeškianas pareiškė, kad Teheranas turėtų imtis naujų pastangų pasiekti susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis, nors kartu kaltino Vašingtoną sužlugdžius ankstesnes derybas. Jo pasisakymą perdavė naujienų agentūra „Reuters“.

    Kalbėdamas Irano valstybinėje televizijoje prezidentas pabrėžė, kad, jo manymu, procesą vis tiek verta tęsti, net jei iki šiol pažangos nebuvo. Pasak jo, ankstesni bandymai susitarti žlugo dėl JAV veiksmų ir pozicijos derybose.

    „Mes vedėme derybas, bet amerikiečiai viską sugadino. Vis tiek manau, kad turime šį reikalą užbaigti“, – sakė Masudas Pezeškianas.

    Retorika griežtėja, įtampa išlieka

    Šie pareiškimai nuskambėjo tuo metu, kai regione išlieka padidėjusi karinė ir politinė įtampa, o viešojoje erdvėje daugėja signalų apie galimus naujus smūgius ar atsakomąsias atakas. Irano pusėje skamba vis griežtesni pareiškimai, akcentuojant pasirengimą ilgesnei konfrontacijai.

    Irano Revoliucijos gvardijos atstovas Hoseynas Mohebbi teigė, kad Iranas esą pasieks pergalę prieš JAV. Jis taip pat įspėjo, kad bet koks konfliktas gali turėti padarinių ir už Irano ribų, paveikdamas platesnio regiono stabilumą.

    „Mūsų lemtis šiame kare yra visiška pergalė, o mes tapsime pasauline supergalia“, – sakė Hoseynas Mohebbi.

    Kalbama apie grėsmes pasienyje ir galimą eskalaciją

    Irano Nacionalinio saugumo komiteto narys Fadahoseynas Malekis vietos žiniasklaidai tvirtino, kad Irano priešininkai neva planuoja sausumos atakas rytinėje ir vakarinėje šalies pasienio zonose. Konkrečių įrodymų ar šaltinių jis nepateikė, tačiau tokie pareiškimai paprastai signalizuoja vidaus auditorijai apie tariamą išorinę grėsmę.

    Jis taip pat apkaltino dvi arabų valstybes, jų neįvardydamas, esą prisidėjus prie neseniai kilusių neramumų pietryčių Irane. Tokio tipo kaltinimai regione yra dažni, ypač paaštrėjus geopolitinei konkurencijai ir konfliktams per tarpininkus.

    JAV karinis pasirengimas ir ribotos sausumos galimybės

    Tuo pat metu JAV karinės jūrų pajėgos, kaip skelbta žiniasklaidoje, ruošiasi galimiems tolesniems veiksmams, įskaitant šaudmenų krovimą ir orlaivių parengtį lėktuvnešių deniuose. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie signalai dažnai reiškia siekį atgrasyti nuo eskalacijos arba pasirengimą greitai reaguoti į galimas atakas.

    Artimųjų Rytų instituto analitikas Jasonas Campbellas teigė, kad pastaruoju metu matyti požymių, jog galėtų būti rengiamasi naujiems smūgiams arba kad JAV tikisi Irano ar jo remiamų grupuočių atsakomųjų veiksmų. Jis taip pat pabrėžė, kad bet kokia platesnė sausumos operacija būtų labai sudėtinga dėl rizikų ir infrastruktūros pažeidžiamumo regione.

    „Šiuo metu nėra vietos, kur būtų galima saugiai dislokuoti tūkstančius, o kai kuriais scenarijais ir dešimtis tūkstančių karių, reikalingų tokiai operacijai“, – sakė Jasonas Campbellas.

    Nors Irano prezidento raginimas atnaujinti derybas rodo, kad diplomatinės durys formaliai neuždarytos, realią pažangą lems abiejų pusių politinė valia ir saugumo situacija regione. Kol kas vieša retorika išlieka kieta, o rizika netyčia peržengti eskalacijos ribą nemažėja.

  • Iranas stabdo preliminaraus susitarimo su JAV vykdymą: Teheranas kaltina Vašingtoną pažeidimais

    Iranas paskelbė sustabdęs įsipareigojimų pagal preliminarų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis vykdymą. Apie tai valstybinėje televizijoje pranešė Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, teigdamas, kad Vašingtonas esą pažeidė sutartas sąlygas.

    Pasak pareigūno, JAV, jo vertinimu, nesilaikė paliaubų ir politinių įsipareigojimų, todėl Teheranas nebegali toliau vykdyti savo dalies. Šis pareiškimas nuskambėjo regione didėjant karinei įtampai ir tęsiantis abipusėms atakoms.

    Eskalacija po atsinaujinusių smūgių

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad pastarosiomis naktimis buvo tęsiami smūgiai prieš taikinius Irane. Skelbiama, kad taikiniu tapo karinės infrastruktūros objektai, požeminiai ginklų sandėliai ir su Irano karinėmis jūrų pajėgomis siejami objektai.

    Iranas savo ruožtu įspėjo, jog valstybės, kurių teritorijoje dislokuotos JAV pajėgos, gali sulaukti atsako, jei jų bazės ar infrastruktūra būtų panaudota atakoms prieš Iraną. Tokie perspėjimai kelia papildomą riziką visam Persijos įlankos saugumo balansui.

    Kuveitas ir rizika energetikai

    Pranešimuose apie regiono įvykius minimas Kuveitas, kuris, kaip skelbiama, patyrė vieną rimčiausių smūgių pastarosiomis dienomis. Nurodoma, kad buvo apgadinta elektrinė ir gėlinimo įrenginys, o tai ypač jautru šaliai, kurios kasdienė vandens tiekimo sistema smarkiai priklauso nuo jūros vandens gėlinimo.

    Irano Revoliucijos gvardija pranešė atakavusi JAV ryšių centrą bei infrastruktūrą Al Achmadžio uoste, kur, kaip teigiama, JAV karinis jūrų laivynas naudojasi degalų papildymo galimybėmis. Nepriklausomo patvirtinimo visoms detalėms viešojoje erdvėje gali trūkti, tačiau pati kryptis rodo, kad smūgių geografija plečiasi.

    Ką tai reiškia toliau?

    Preliminaraus susitarimo stabdymas siunčia signalą, kad politinis „saugiklis“, turėjęs riboti konflikto plėtrą, silpnėja. Diplomatiniu požiūriu tai apsunkina bet kokias greitas deeskalacijos pastangas, nes viena pusė skelbia nebevykdysianti įsipareigojimų, kol kita, jos teigimu, jų nesilaiko.

    Didžiausia praktinė rizika išlieka regiono saugumas ir jūrų kelių stabilumas, įskaitant laivybą netoli Hormūzo sąsiaurio, kuris yra kritiškai svarbus pasaulinei energijos ir prekių prekybai. Tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar bus atnaujinti derybų kanalai, ir ar pavyks sustabdyti smūgių grandinę, kurią vis sunkiau kontroliuoti.