CP v2

Tag: RFID

  • Baterija, kurią galima nuryti: MIT sukūrė energijos šaltinį, veikiantį iki 3 dienų

    Baterija, kurią galima nuryti: MIT sukūrė energijos šaltinį, veikiantį iki 3 dienų

    Naujas sprendimas nuryjamiems prietaisams

    Nuryjami medicinos prietaisai, dar vadinamos elektroninės kapsulės, sparčiai vystomi diagnostikai, vaistų pristatymui ir trumpalaikei audinių stimuliacijai. Tačiau jų plėtrą riboja energijos šaltinis: įprastos mažos baterijos gali turėti organizmui pavojingų medžiagų, todėl reikia sudėtingų apsauginių apvalkalų.

    Massachusetts Institute of Technology (MIT) mokslininkų komanda, vadovaujama Giovanni Traverso, pristatė alternatyvą, paremtą organizmui labiau toleruojamomis medžiagomis. Tyrimas publikuotas žurnale „Nature Chemical Engineering“ ir aprašo ploną, porėtą, į popierių panašios struktūros bateriją, kurios veikimas suplanuotas kaip laikinas.

    Iš ko pagaminta ir kaip veikia

    Baterijos anodas pagamintas iš magnio, o katode naudojamas molibdeno trioksidas, tarp elektrodų įdėtas biologiškai suyrantis elektrolitas. Išorinis vaško sluoksnis padeda valdyti, kaip greitai konstrukcija skyla rūgščioje skrandžio terpėje, todėl galima derinti veikimo trukmę.

    Mokslininkai sukūrė dvi versijas: mažesnę, apie 7,5 milimetro skersmens, kuri telpa į standartinę želatininę kapsulę, ir didesnę, maždaug 24 milimetrų ilgio stačiakampę. Priklausomai nuo konstrukcijos, baterijos pasiekė iki maždaug 1,84 volto įtampą.

    Bandymų rezultatai ir realūs panaudojimai

    Pirmajame bandyme baterija maitino kapsulėje esantį RFID žymeklį. Eksperimentuose su kiaulėmis prietaisas galėjo perduoti signalą imtuvui iki maždaug 1,5 metro atstumu, o tai ateityje galėtų būti pritaikyta stebint, ar pacientas iš tiesų išgėrė vaistus.

    Komanda pabrėžia, kad ankstesni jų sprendimai rėmėsi energija, surenkama iš aplinkos, o nauja baterija leistų palaikyti ryšį nepriklausomai nuo išorinio maitinimo, kol kapsulė keliauja virškinamuoju traktu. Toks patikimumas yra vienas svarbiausių reikalavimų, kai kalbama apie klinikines stebėsenos sistemas.

    Kitas pritaikymas buvo kapsulė su elektrodais, skirta elektrinei skrandžio stimuliacijai. Ankstesni šios grupės darbai rodė, kad parinkti impulsai gali skatinti skrandžio endokrinines ląsteles išskirti greliną, hormoną, susijusį su apetito reguliavimu.

    Gyvūnų tyrimuose 20 minučių stimuliacija padidino grelino kiekį kraujyje maždaug 50 proc., o akivaizdžių audinių pažeidimų stimuliacijos vietoje nepastebėta. Vis dėlto tai ikiklinikiniai bandymai, todėl apie taikymą žmonėms kol kas nekalbama.

    Kiek laiko veikia ir kas dar lieka organizme

    Laboratorinėmis sąlygomis, skrandžio sultis imituojančioje terpėje, baterija patikimai veikė apie tris dienas, vėliau jos našumas palaipsniui mažėjo, o elementai pradėjo irti. Gyvuose gyvūnuose veikimas taip pat išsilaikė iki trijų dienų, o didesnės baterijos įtampa trečią dieną krito nuo maždaug 1,8 volto iki maždaug 1,45 volto.

    Svarbus apribojimas tas, kad nors pati baterija su suyrančiais komponentais skyla, nuryjamo prietaiso elektronika dar nėra visiškai bioresorbuojama. Bandymuose kapsulės stimuliacijos įrenginio spausdintinė plokštė buvo pašalinta iš organizmo natūraliu būdu.

    MIT komanda nurodo, kad kitas žingsnis yra bioresorbuojamos elektronikos kūrimas, kad ateityje būtų įmanomi visiškai suyrantys nuryjami prietaisai. Pasak tyrėjų, tokie darbai galėtų prasidėti maždaug per artimiausius dvejus metus, tačiau iki klinikinio pritaikymo dar reikės saugumo ir veiksmingumo įrodymų.

  • Ne tik kepimui: aliuminio folija gali apsaugoti raktelį ir korteles nuo vagysčių

    Ne tik kepimui: aliuminio folija gali apsaugoti raktelį ir korteles nuo vagysčių

    Aliuminio folija daugeliui siejasi su virtuve, tačiau pastaruoju metu ji vis dažniau minima ir kaip paprasta priemonė, galinti sumažinti tam tikras vagysčių rizikas. Žmonės ja bando apvynioti automobilių nuotolinius raktelius ir net pinigines su bekontaktėmis kortelėmis.

    Pagrindinė idėja paprasta: metalizuotas sluoksnis gali slopinti radijo bangas, todėl įrenginiai tampa sunkiau „pasiekiami“ belaidžiu ryšiu. Vis dėlto tai nėra stebuklingas sprendimas ir jis turi aiškių ribų, kurias verta suprasti prieš pasikliaunant vien folija.

    Kaip vagys taikosi į raktelius

    Automobiliuose su „Keyless“ sistemomis raktelis nuolat „bendrauja“ su automobiliu radijo ryšiu. Vienas dažniausių grėsmių scenarijų yra vadinamoji signalo perdavimo ataka, kai nusikaltėliai specialiais įrenginiais pagauna raktelio signalą namuose ir jį sustiprina šalia automobilio.

    Tokiu atveju automobilis gali klaidingai „patikėti“, kad raktelis yra netoliese, ir atrakinti dureles ar leisti užvesti variklį. Sandarus raktelio apvyniojimas aliuminio folija kartais sumažina signalo sklidimą ir gali apsunkinti tokios atakos įgyvendinimą.

    „Folioje apvyniotas raktelis kai kuriais atvejais skleidžia silpnesnį signalą, tačiau tai nėra garantija, kad jis bus visiškai užblokuotas“, – teigia elektronikos saugumo ekspertai, vertinantys kasdienius radijo ryšio slopinimo sprendimus.

    Ką tai reiškia piniginei ir kortelėms

    Panašus principas taikomas ir bekontaktėms mokėjimo kortelėms, veikiančioms per NFC ar RFID technologijas. Teoriškai metalizuotas sluoksnis gali apsunkinti kortelės nuskaitymą per audinį ar ploną medžiagą, todėl kai kurie žmonės foliją naudoja kaip improvizuotą barjerą.

    Tačiau praktikoje tokios „nuskaitymo vagystės“ nėra masinis reiškinys, o šiuolaikinės mokėjimo sistemos turi papildomų saugiklių. Be to, bekontaktėms operacijoms taikomi limitai, o daliai operacijų periodiškai reikalaujamas PIN kodas.

    Kodėl folija nėra pilna apsauga

    Didžiausia problema ta, kad folija lengvai plyšta, o jos efektyvumas priklauso nuo apvyniojimo sandarumo ir konkretaus įrenginio konstrukcijos. Jeigu lieka tarpų, signalas gali vis tiek „prasimušti“, o naudotojui susidaro klaidingas saugumo jausmas.

    Patikimesnis pasirinkimas yra specialūs raktelių dėklai ir piniginės su signalo blokavimo sluoksniu, sukurti būtent šiam tikslui. Taip pat rekomenduojama raktelius laikyti toliau nuo lauko durų ir langų, nes tai sumažina galimybę signalą pagauti iš lauko.

    Galiausiai, folija gali būti tik papildoma, laikina priemonė, bet ne profesionalių apsaugos sprendimų pakaitalas. Jei gyvenamojoje vietoje ar rajone fiksuojamos „Keyless“ vagystės, verta pasidomėti automobilio gamintojo siūlomais nustatymais, pavyzdžiui, raktelio miego režimu ar papildomomis apsaugos funkcijomis.