CP v2

Tag: Rialas

  • Irano ekonomika grimzta: rialas silpsta iki rekordų, kainos kyla, o prekybos srautai traukiasi

    Irano ekonomika patiria dar vieną smūgių bangą: nacionalinė valiuta rialas toliau silpsta, o gyventojai kasdien vis aiškiau jaučia infliacijos poveikį. Tarptautinės žiniasklaidos duomenimis, juodojoje rinkoje JAV dolerio kaina peržengė 2 000 000 rialų ribą, o oficialus kursas išlieka gerokai žemesnis.

    Toks skirtumas tarp oficialaus ir faktinio kurso rodo didelį nepasitikėjimą valiuta ir ribotą priėjimą prie užsienio valiutos. Praktikoje tai brangina importą, didina verslų sąnaudas ir dar labiau spartina kainų kilimą, ypač maisto bei būtiniausių prekių segmente.

    Infliacija ir brangstantis maistas

    Per pastaruosius mėnesius Iranas susiduria su dviženkle infliacija, o ekonominis augimas išlieka silpnas. Kainų šuolius stiprina keli veiksniai vienu metu: valiutos nuvertėjimas, sutrikę tiekimo grandinių kanalai ir išaugęs neapibrėžtumas dėl prekybos.

    Agentūrų cituojami vertinimai rodo, kad nuo karo pradžios kai kurių maisto produktų kainos augo itin sparčiai: ryžiai pabrango apie 60 proc., o jautiena daugiau nei 150 proc. Toks brangimas ypač skaudžiai smogia mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams, kurių išlaidos maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Tarptautinės institucijos šiemet Iranui prognozuoja ekonomikos susitraukimą, o tai reiškia mažesnes įplaukas į biudžetą ir menkesnes galimybes amortizuoti kainų šoką socialinėmis priemonėmis. Ankstesniais mėnesiais šalyje fiksuoti ir masiniai protestai, kuriuos kaitino būtent prastėjanti ekonominė padėtis.

    Prekybos ribojimai ir sankcijų spaudimas

    Padėtį apsunkina ir prekybos kanalų traukimasis. Pranešta, kad Jungtiniai Arabų Emyratai, buvę vieni svarbiausių Irano prekybos partnerių ir reikšmingas importo vartai, paskelbė stabdantys prekybos mainus su Teheranu.

    Tokie sprendimai gali dar labiau apriboti prekių srautus, didinti deficitą ir skatinti kainų kilimą, ypač ten, kur Iranas priklausomas nuo importuojamų žaliavų, komponentų ar vartojimo prekių. Kartu didėja spaudimas finansų sektoriui, nes verslui tampa sunkiau atsiskaityti tarptautinėse rinkose.

    JAV pareigūnai viešai pabrėžia, kad sankcijų spaudimas silpnina Irano ekonomiką ir prisideda prie valiutos nuvertėjimo. „Prezidentas Donaldas Trumpas nualino Irano ekonomiką iki tokio lygio, kad rialas niekada nebuvo silpnesnis, o infliacija retai buvo aukštesnė“, – rašė JAV finansų ministras Scottas Bessentas.

    Energetikos rizikos ir Hormūzo sąsiauris

    Ekonominį foną papildo ir geopolitinės rizikos: Iranas išlieka strategiškai svarbus dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastomis sąlygomis gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Bet koks įtampos šuolis šiame regione didina naftos kainų svyravimų tikimybę, o tai gali atsiliepti ir Irano, ir pasaulio ekonomikai.

    Tuo pat metu Iranas susiduria su ribotomis eksporto galimybėmis ir importo trikdžiais, kurie mažina užsienio valiutos srautus. Tai uždaro ratą: mažiau valiutos reiškia didesnį spaudimą rialui, o silpnesnis rialas toliau kaitina infliaciją ir gyventojų nepasitenkinimą.

  • Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    Trumpas spaudžia Iraną jūrų blokada: rialas krenta į dugną, kainų šokas tik augs

    JAV ir Irano konflikto dinamika vis labiau persikelia į ekonominį frontą: Vašingtonas svarsto ilgiau išlaikyti Irano uostų jūrinę blokadą, o šalies valiuta riala pasiekė naujas istorines žemumas. Trečiadienį rinka fiksavo apie 1 800 000 rialų už vieną JAV dolerį – kursą, kuris iki karo pradžios vasario pabaigoje atrodė sunkiai įsivaizduojamas.

    Pasak JAV žiniasklaidos, Donaldas Trumpas atmetė Teherano siūlymą atverti Hormūzo sąsiaurį mainais į blokados nutraukimą. Jo pozicija grindžiama argumentu, kad ilgalaikis spaudimas per logistiką ir prekybą gali būti efektyvesnis nei vien kariniai veiksmai.

    „Blokada kai kuriais aspektais veikia net veiksmingiau nei bombardavimas“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Baltieji rūmai taip pat patvirtino, kad šią savaitę prezidentas ir aukšto rango administracijos pareigūnai susitiko su naftos sektoriaus atstovais ir kitais rinkos dalyviais. Susitikimuose aptarta galimybė tęsti blokadą „mėnesius, jei reikės“, siekiant maksimalaus ekonominio spaudimo Iranui ir kartu mažinant galimą poveikį JAV vartotojams.

    Valiutos kritimas įsisuko iš naujo

    Rialo silpnėjimas spartėjo atsinaujinus prekybinei veiklai. Karo pradžioje rinkos buvo apmirę, dalis verslų neveikė, todėl kursas kurį laiką išliko santykinai stabilus, tačiau vėliau susikaupusi paklausa išsiveržė tuo pat metu griežtėjant sankcijoms.

    Trečiadienį fiksuota, kad už vieną eurą buvo mokama apie 2 100 000 rialų. Toks euro ir rialo santykis rodo, kad rinkoje įsitvirtina lūkestis dėl ilgalaikės užsienio valiutos stygiaus ir dar didesnio importo brangimo.

    Šis smukimas nėra pirmasis: anksčiau per kelias dienas rialas jau buvo patyręs staigų šoką, kai kursas nuo maždaug 1 400 000 nusileido iki 1 600 000 rialų už JAV dolerį. Toks kritimas tapo vienu iš veiksnių, paskatinusių protestų bangą, po kurios saugumo pajėgos vykdė masinius sulaikymus.

    Infliacija ir maisto kainos

    Silpnesnė valiuta tiesiogiai smogia kainoms, ypač importuojamoms prekėms ir žaliavoms. Tai reiškia brangstančius vaistus, pramonės komponentus ir maisto produktus, kurių tiekimo grandinės priklauso nuo atsiskaitymų užsienio valiuta.

    Irano statistikos centras anksčiau skelbė, kad metinė infliacija pasiekė 53,7 proc., o vadinamoji metinė kainų kaita nuo praėjusių metų to paties mėnesio – 73,5 proc. Tai reiškia, kad dalies namų ūkių perkamoji galia per mažiau nei metus galėjo sumažėti beveik perpus.

    Vietos žiniasklaidoje skelbiami neoficialūs duomenys rodo ryškų maisto kainų šuolį: vištiena per mėnesį pabrango apie 75 proc., jautiena ir aviena – apie 68 proc., dalis pieno produktų – iki 50 proc. Tokie pokyčiai ypač skaudžiai paliečia mažiausias pajamas gaunančius gyventojus.

    Kas toliau?

    Ekonomistai paprastai pabrėžia, kad kai valstybė praranda galimybes stabilizuoti valiutą į rinką tiekiama užsienio valiuta, rizika dar labiau išauga. Jei blokada išliks, o užsienio atsiskaitymai ir eksportas bus ribojami, rialas gali kirsti naujas psichologines ribas, gilindamas recesiją ir skurdą.

    Tuo pat metu pasaulinės energijos rinkos stebi Hormūzo sąsiaurio situaciją, nes bet koks papildomas nestabilumas šiame regione turi potencialą kelti naftos ir gabenimo kainas. Tai reikštų, kad ekonominis šio konflikto efektas gali būti jaučiamas gerokai plačiau nei vien Irane.