Penktadienį Briuselyje per plataus masto protestus prieš brangstantį pragyvenimą ir planuojamą biudžeto griežtinimą įvyko susirėmimai tarp policijos ir dalies protestuotojų. Belgijos sostinėje pareigūnai minią vaikiė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis, o miesto centre kurį laiką tvyrojo chaosas.
Incidentai kilo šalia profesinių sąjungų organizuotos darbuotojų eitynių dienos, į kurią, policijos teigimu, susirinko apie 30 000 žmonių. Įtampa pastarosiomis dienomis augo ir dėl moksleivių bei studentų protestų, kuriuos, pasak vietos žiniasklaidos ir pareigūnų, iš dalies įkvėpė panašūs judėjimai kaimyninėje Prancūzijoje.
Policija skelbė, kad prie centrinės Briuselio geležinkelio stoties grupė kaukėtų jaunuolių, daugiausia vilkinčių juodai, mėtė akmenis ir petardas. Pranešta ir apie padegimus, tarp jų – padegtą miesto dviračių bei elektrinių paspirtukų krūvą.
Susirėmimai vyko po įtemptos savaitės Lježo mieste, kur valdžia buvo apribojusi viešus susibūrimus. Ten per ankstesnius neramumus buvo sulaikyta daugiau nei 200 žmonių, o dalis pareigūnų patyrė sužalojimų.
Kas kursto socialinę įtampą?
Profesinės sąjungos Briuselyje siekė sutelkti dešimtis tūkstančių žmonių, kai vyriausybė derasi dėl kitų metų biudžeto ir ieško, kur mažinti išlaidas. Belgija, kaip ir kai kurios kitos euro zonos valstybės, susiduria su didelės viešosios skolos ir deficito problemomis, todėl politinėje darbotvarkėje dominuoja taupymo bei pajamų didinimo priemonės.
Profesinių sąjungų atstovai pabrėžė, kad riaušininkai su jų akcija nėra susiję, o pagrindinis profesinių sąjungų žygis miesto centre praėjo taikiai. Pasak jų, didžiausią nepasitenkinimą kelia tai, kad didėjančios kasdienės išlaidos aplenkia gyventojų pajamas, o siūlomi sprendimai dažnai pirmiausia paliečia viešąsias paslaugas.
„Situacija blogėja vis sparčiau, žmonėms jau gana. Kaip mokytojai, taip ir mokiniai mato, kad sąlygos prastėja“, – sakė profesinių sąjungų atstovas Lucas Toussaintas.
„Dirbu, bet vis tiek neišsiverčiu“, – sakė į Briuselį iš Namuro atvykusi vieniša mama ir socialinė darbuotoja Marie Gobert.
Ji teigė, kad pabrango mokyklos išlaidos, viešasis transportas ir traukinių bilietai, o neapibrėžtumas dėl būsimų priemonių kelia nerimą. Profesinės sąjungos tuo metu ragina didinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o ne mažinti finansavimą tokioms sritims kaip sveikatos apsauga ar švietimas.
Moksleivių protestai ir politinis spaudimas
Moksleiviai Belgijos prancūzakalbėje bendruomenėje pastaruoju metu rengė demonstracijas prieš švietimo biudžeto apkarpymus. Ši banga sutapo su platesnėmis diskusijomis Europoje, kur aukštesnės palūkanų normos ir lėtesnis ekonomikos augimas verčia vyriausybes ieškoti, kaip subalansuoti viešuosius finansus nepabloginant socialinės padėties.
Protestų diena tapo dar vienu epizodu virtinėje streikų, nukreiptų prieš vyriausybės planuojamas taupymo priemones. Premjeras Bartas De Weveris su koalicijos partneriais derasi dėl sprendimų paketo, kuriuo siekiama per artimiausius metus sutaupyti apie 10 mlrd. eurų.
„Jaučiasi socialinė įtampa, visur kaupiasi pyktis. Švietimo sistema ardoma, o kai jauni žmonės nori pasisakyti, jų niekas negirdi“, – sakė Gobert.