CP v2

Tag: Ričardas Malinauskas

  • Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų aerodromui – nauja kryptis: taryba patvirtino planą renginiams, sportui ir turizmui

    Druskininkų savivaldybės taryba patvirtino Druskininkų aerodromo infrastruktūros vystymo koncepciją, kuri apibrėžia ilgalaikę beveik 47 hektarų teritorijos viziją. Dokumentas sudaro pagrindą nuosekliam aerodromo atnaujinimui ir platesniam jo pritaikymui ne vien aviacijai.

    Savivaldybė pabrėžia, kad aerodromas laikomas unikalia erdve kurorto centre, galinčia aptarnauti mažąją aviaciją ir aviaturizmą. Kartu siekiama, kad teritorija veiktų visus metus ir nebūtų naudojama tik fragmentiškai.

    „Druskininkų aerodromas – unikali vieta pačiame kurorto centre. Tai patraukli erdvė mažajai aviacijai, aviaturizmui, sportui, mokymams, renginiams, aktyviam laisvalaikiui ir norime, kad ji būtų naudojama ne fragmentiškai, o visapusiai ir taptų moderniu daugiafunkciu turizmo ir pramogų kompleksu“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, aerodromas neplanuojamas kaip didelis oro uostas, orientuotas į nuolatinius keleivinių lėktuvų skrydžius. Akcentuojama, kad prioritetas teikiamas mažajai aviacijai, mokymams, sporto ir rekreacijos veikloms bei renginių infrastruktūrai.

    Patvirtintoje koncepcijoje numatyta plėtoti devynias funkcines zonas: nuo aviacijos ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūros iki sporto, rekreacijos, kultūros renginių, mokymų, turizmo, komercinių paslaugų ir bendruomenei skirtų erdvių. Tokia struktūra savivaldybei leidžia planuoti teritorijos vystymą etapais, derinant skirtingus naudojimo scenarijus.

    Koncepcija įvardijama kaip strateginis dokumentas, nustatantis pagrindines teritorijos vystymo kryptis ir rėmus tolimesniems sprendimams. Praktikoje tai reiškia, kad tolesni projektai gali būti detalizuojami per atskirus techninius sprendinius, investicinius pasiūlymus ir teritorijų planavimo procedūras.

    Savivaldybė taip pat teigia, kad Druskininkų aerodromo įveiklinimo galimybėmis domisi investuotojai, svarstantys įvairius projektus. Lūkesčiai siejami su didesniais turistų srautais, papildomomis paslaugomis kurorte ir platesniu Pietų Lietuvos regiono patrauklumu.

  • Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Avirio ežeras Druskininkuose: savivaldybė perka sklypą viešam paplūdimiui ir poilsio erdvei

    Druskininkų savivaldybės taryba pritarė sprendimui įsigyti žemės sklypą prie Avirio ežero Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybė teigia siekianti užtikrinti nuolatinę, aiškiai apibrėžtą ir visiems prieinamą poilsio vietą prie vandens.

    Pasak savivaldybės, šiuo metu seniūnijoje nėra įrengto viešo paplūdimio, o poilsiautojų pamėgta pakrantės vieta yra privačiame sklype. Tai reiškia, kad prieiga gali kisti priklausomai nuo savininko sprendimų, todėl savivaldybė nori turėti teritoriją, kurioje viešoji infrastruktūra būtų ilgalaikė.

    Kas planuojama prie ežero?

    Jei sklypo įsigijimo procedūros bus užbaigtos, prie Avirio ežero ketinama įrengti viešą paplūdimį ir rekreacinę erdvę. Savivaldybė akcentuoja, kad galutiniai sprendiniai paaiškės rengiant projektą, kuriame bus nustatyta darbų apimtis ir infrastruktūros sprendimai.

    Tokio tipo projektai paprastai apima patogius priėjimus prie vandens, maudynių zonų su aiškia tvarka, suolus, persirengimo vietas, šiukšliadėžes, dviračių stovus ir saugaus poilsio elementus. Savivaldybė kol kas nedetalizuoja, kokia konkrečiai infrastruktūra atsiras Avirio ežero pakrantėje.

    Kaina dar neaiški

    Sklypo kaina paaiškės atlikus nepriklausomą turto vertinimą ir įvykdžius derybas su savininku. Savivaldybė nurodo, kad šiuo metu vyksta pasirengimo procesai, todėl apie galutinę sumą ir terminus bus galima kalbėti vėliau.

    „Jeigu prieš 30 metų valstybė žemės grąžinimo klausimus būtų patikėjusi savivaldybėms, tokią infrastruktūrą mes jau turėtume ir pirkti sklypo nebereikėtų. Norime, kad žmonės turėtų galimybę laisvai ir patogiai pasiekti vandens telkinius, ilsėtis gamtoje ir naudotis kokybiškai sutvarkyta viešąja infrastruktūra. Todėl siekiame prie Avirio ežero sukurti vietą, kuri būtų atvira visiems“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kodėl savivaldybės renkasi tokius pirkimus?

    Savivaldybės vis dažniau ieško būdų, kaip įtvirtinti viešą interesą prie vandens telkinių, ypač ten, kur istoriškai susiformavo poilsio vietos privačiose valdose. Praktikoje tai leidžia planuoti investicijas, užtikrinti priežiūrą, aplinkosauginius reikalavimus bei aiškią naudojimosi tvarką, o gyventojams suteikia daugiau stabilumo.

    Druskininkų savivaldybė teigia, kad siekis turėti viešą paplūdimį Leipalingio seniūnijoje susijęs ir su didesniais lankytojų srautais šiltuoju sezonu. Tikimasi, kad sutvarkyta erdvė bus patraukli tiek vietos gyventojams, tiek kurorto svečiams.

  • Druskininkuose didėja išmoka gimus vaikui: nuo birželio parama sieks 1 165 eurų

    Nauja vienkartinės išmokos suma

    Druskininkų savivaldybės taryba pritarė didinti vienkartinę finansinę paramą šeimoms, susilaukusioms naujagimio. Nuo birželio 1 dienos išmoka sieks 1 165 eurus.

    Savivaldybė pabrėžia, kad ši suma Alytaus regione yra viena didžiausių tokio pobūdžio savivaldybių skiriamų išmokų. Tikimasi, kad didesnė parama padės šeimoms padengti pirmąsias išlaidas gimus kūdikiui.

    Ką akcentuoja savivaldybė?

    Druskininkų savivaldybė aiškina, kad išmokos didinimas nėra pristatomas kaip demografinių problemų sprendimo priemonė. Pasak savivaldybės vadovų, pagrindinis tikslas – praktinė pagalba vietos šeimoms tuo metu, kai jos patiria didžiausias pradines išlaidas.

    „Puikiai suprantame, kad ši parama nėra būdas spręsti demografines problemas ir to nesiekiame, mes tiesiog norime padėti druskininkiečių šeimoms. O gimus kūdikiui pagalba yra tikrai reikalinga ir svarbi“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kas gali gauti išmoką ir kur kreiptis?

    Kaip ir anksčiau, vienkartinė išmoka bus skiriama tuo atveju, jei abu tėvai ne trumpiau nei 6 mėnesius yra deklaruoti Druskininkų savivaldybėje. Taip pat svarbu, kad Druskininkų savivaldybėje būtų deklaruotas ir naujagimis.

    Dėl paramos tėvai turėtų kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos „Vaikas+“ specialistę Astą Dyburienę. Prašoma pateikti laisvos formos prašymą, o prireikus savivaldybė gali paprašyti ir kitų duomenų, reikalingų teisės aktų nustatytoms sąlygoms patikrinti.

    Papildoma parama dvynukams ir trynukams

    Gimus dvynukams ar trynukams, savivaldybė numato ir papildomas išmokas iš savo biudžeto. Savivaldybės teigimu, šios išmokos kasmet indeksuojamos, todėl jų dydžiai gali kisti.

    Šiais metais papildoma parama gimus dviem vaikams siekia 4 660 eurų, o gimus trims vaikams – 6 990 eurų. Savivaldybė pažymi, kad tokiomis priemonėmis siekiama stiprinti šeimas ir mažinti finansinę naštą pirmaisiais mėnesiais po gimdymo.

    Gimstamumo tendencijos Druskininkuose

    Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2024 metais Druskininkų savivaldybėje gimė 125 naujagimiai, o 2025 metais – 112. Abiem metais Druskininkuose gimė po vieną porą dvynukų.

    Paskutiniai trynukai savivaldybėje gimė 2017 metais. Šie skaičiai atspindi bendrą Lietuvai būdingą tendenciją, kai daugelyje savivaldybių gimstamumas išlieka mažesnis nei ankstesniais dešimtmečiais, todėl vietos valdžios dažniau ieško būdų, kaip papildomai paremti jaunas šeimas.

  • Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose atidarytas naujas dienos centras žmonėms su negalia: kokias veiklas siūlys?

    Druskininkuose pradėjo veikti naujas dienos užimtumo centras žmonėms su negalia. Socialinių paslaugų centre įrengtos modernios, šviesios ir lankytojų poreikiams pritaikytos patalpos, skirtos kūrybai, bendravimui ir kasdienių įgūdžių ugdymui.

    Centro atidaryme simbolinę juostelę perkirpo Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovė Rūta Vasiliauskienė. Renginyje taip pat dalyvavo savivaldybės vadovai, Socialinės paramos skyriaus atstovai, socialinių įstaigų darbuotojai ir bendruomenės nariai.

    „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio centro atsiradimo, kurie rūpinasi, kad jame būtų įdomių užsiėmimų, įtraukiančių veiklų, ir linkiu, kad tai būtų jauki, šilta vieta, kur norisi ateiti, būti, bendrauti“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dienos užimtumo centrai yra viena svarbiausių bendruomeninių paslaugų formų: jie padeda mažinti socialinę atskirtį, stiprina savarankiškumą, o šeimos nariams suteikia daugiau galimybių derinti priežiūrą su darbu ar kitais įsipareigojimais. Druskininkų savivaldybėje, kaip nurodyta atidarymo metu, šiuo metu veikia trys asmenų su negalia dienos užimtumo centrai ir penki vaikų dienos užimtumo centrai.

    Naujasis centras įrengtas daugiau kaip 100 kvadratinių metrų ploto erdvėse. Jose numatyti siuvimo, siuvinėjimo, tekstilės dekoravimo, makramė ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, taip pat įrengta virtuvėlė, kuri leis lavinti kasdienius įgūdžius ir savarankiškumą.

    Pasak „Guboja“ Druskininkų skyriaus vadovės Rūtos Vasiliauskienės, didesnės ir geriau pritaikytos patalpos leis aktyviau telkti bendruomenę ir pasiūlyti daugiau veiklų, kurios padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą. Anot jos, per kelerius metus Druskininkuose pavyko suburti palaikančią bendruomenę, o savivaldybės ir partnerių įsitraukimas sudaro sąlygas paslaugoms augti.

    Centro lankytojai tikisi, kad nauja erdvė spręs iki šiol jaustą ankštumo problemą ir leis daugiau dėmesio skirti kūrybai. „Anksčiau, kai vienoje erdvėje būdavome keli su vežimėliais, labai jausdavosi vietos trūkumas. Dabar, kai matau naujas patalpas, man net širdžiai gera“, – sakė centro lankytoja Emilija.

    Druskininkų savivaldybė atkreipia dėmesį, kad tokios paslaugos visoje Lietuvoje juda bendruomeniškumo kryptimi: prioritetas teikiamas aplinkai, kurioje žmogus gali mokytis, kurti, bendrauti ir gauti reikalingą pagalbą kuo arčiau namų. Savivaldybė taip pat skelbia planus šių metų pabaigoje Viečiūnuose atidaryti senjorų dienos užimtumo centrą.

  • Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Druskininkai plečia priedangų tinklą: dar penkios vietos bus modernizuotos už 200 000 eurų

    Valstybės parama priedangoms

    Druskininkų savivaldybė skelbia gavusi valstybės finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus keliose skirtingose savivaldybės vietose.

    Bendra projekto vertė siekia 200 000 eurų. Savivaldybė nurodo, kad investicijos skirtos tam, kad priedangos ekstremalių situacijų metu būtų funkcionalios, saugios ir lengviau pritaikomos įvairių poreikių gyventojams.

    Kur bus atnaujintos priedangos

    Pagal savivaldybės pateiktą informaciją, modernizavimo darbai numatyti „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“ ir įmonėje „Druskininkų vandenys“. Taip pat priedangos bus atnaujintos Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje.

    Šios vietos pasirinktos siekiant, kad priedangų infrastruktūra apimtų ne tik Druskininkų miestą, bet ir platesnę savivaldybės teritoriją. Praktikoje tai reiškia geresnį pasiekiamumą skirtingose gyvenvietėse, ypač ten, kur susitelkia daugiau žmonių.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Kokie darbai planuojami

    Savivaldybė teigia, kad atnaujinimo metu daugiausia dėmesio bus skiriama inžinerinėms sistemoms ir techninei būklei. Numatyta gerinti patalpų parengtį taip, kad priedangos galėtų veikti patikimai ir tada, kai sutrinka įprastos paslaugos.

    Tarp dažniausiai diegiamų sprendimų įvardijamos vėdinimo sistemos, elektros generatoriai, evakuacinis apšvietimas ir papildomi evakuaciniai išėjimai. Taip pat dalis priedangų pritaikoma riboto judumo asmenims, kad prireikus jose būtų galima saugiai pasislėpti visiems.

    Pasak savivaldybės, tai jau antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Šiuo metu atnaujinimo darbai vyksta dar penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose, tarp jų „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre ir Sporto centre.

    Savivaldybė nurodo, kad iš viso Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos. Priedangų tinklo plėtra ir modernizavimas pastaraisiais metais tampa vienu svarbiausių savivaldos civilinės saugos prioritetų, vertinant ir regiono saugumo aplinką, ir gyventojų lūkesčius.

  • Choras Druskininkai parsivežė du sidabro diplomus iš „Ave Musica“: ką komisija įvertino labiausiai

    Choras Druskininkai parsivežė du sidabro diplomus iš „Ave Musica“: ką komisija įvertino labiausiai

    Įvertinimas Druskininkų kolektyvui

    Druskininkų savivaldybės vadovai pasveikino Druskininkų kultūros centro kamerinį chorą Druskininkai, tarptautiniame festivalyje ir konkurse „Ave Musica“ pelniusį du sidabro diplomus. Kolektyvui padėkota už profesionalų darbą, kūrybinį atsidavimą ir Druskininkų vardo garsinimą Lietuvoje bei užsienyje.

    Pasak savivaldybės, tokie apdovanojimai ne tik stiprina miesto kultūrinę tapatybę, bet ir didina Druskininkų, kaip kurorto, matomumą tarptautinėje erdvėje. Chorinė kultūra Lietuvoje tradiciškai turi stiprias šaknis, todėl kiekvienas tarptautinis įvertinimas vertinamas kaip svarbi žinia ir pačiai bendruomenei.

    Mero ir vadovės akcentai

    Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas pabrėžė, kad choras prisideda prie miesto kultūrinio veido ir reprezentacijos už Lietuvos ribų. Jo teigimu, tokie kolektyvai kuria ilgalaikę vertę, nes įkvepia ir kitus miesto kūrėjus bei jaunimą rinktis kultūrinę veiklą.

    „Druskininkai visuomet garsėjo stipria kultūros bendruomene, o tokie kolektyvai kaip choras Druskininkai kuria miesto kultūrinį veidą ir garsina mūsų kurortą tarptautiniu mastu“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Choro vadovė Inga Vagnoriūtė susitikime akcentavo, kad konkursai chorui yra ir meistriškumo patikrinimas, ir aiški motyvacija augti. Pasak jos, dalis reikšmingų chorinių konkursų vyksta užsienyje, todėl kiekvienas startas reikalauja ilgo pasirengimo, finansinės drausmės ir stiprios komandinės atsakomybės.

    „Pasiruošimas konkursui trunka maždaug pusmetį, tai intensyvus darbas ir programos šlifavimas, o įvertinimai parodo, kad einame teisingu keliu“, – sakė Inga Vagnoriūtė.

    Kaip vyko „Ave Musica“

    Tarptautinis kamerinių chorų festivalis ir konkursas „Ave Musica“ šiemet vyko Kėdainiuose, kurie tuo metu turėjo Lietuvos kultūros sostinės statusą. Renginyje dalyvavo chorai ir ansambliai iš įvairių Lietuvos miestų, taip pat svečiai iš užsienio.

    Druskininkų kultūros centro kamerinis choras Druskininkai konkurse pelnė du sidabro diplomus mišrių chorų ir sakralinės muzikos kategorijose. Kolektyvui vadovauja Inga Vagnoriūtė, koncertmeisteris yra Danas Juškevičius.

    Dalyvių pasirodymus vertino tarptautinė komisija, kurioje dirbo chorinės muzikos profesionalai iš Lenkijos, Latvijos ir Sakartvelo. Festivalio programoje vyko ne tik konkursiniai pasirodymai, bet ir meistriškumo kursai, suteikiantys kolektyvams galimybę gauti tiesioginį grįžtamąjį ryšį ir tobulinti interpretaciją.

    Choras Druskininkai artimiausiu metu planuoja intensyvų koncertinį sezoną: numatyti pasirodymai Druskininkuose, kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje. Taip pat planuojama dalyvauti tradicinėje Baltojoje vakarienėje, kuri kasmet sutraukia gausią kurorto bendruomenę ir svečius.

  • Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose vykę „Mero pietūs“: kuo kurortas vilioja šiandien ir kaip planuojama jo ateitis

    Druskininkuose įvyko tradicinis renginys „Mero pietūs“, subūręs savivaldybės, verslo, mokslo ir įvairių sričių atstovus. Šių metų susitikime dėmesys kryptingai nukreiptas ne vien į ekonomiką, bet ir į žmogaus savijautą, kartų lūkesčius bei gyvenimo kokybę.

    Renginyje pranešimus skaitė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas, rinkodaros strategas Tomas Nemura, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius dr. Arūnas Emeljanovas ir Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius. Diskusijos ašimi tapo klausimas, kaip miestui augti išlaikant kurorto tapatybę ir patrauklumą skirtingoms amžiaus grupėms.

    Miesto kryptys ir projektai

    Meras R. Malinauskas pristatė kurorto aktualijas ir plėtros kryptis, akcentuodamas, kad Druskininkų stiprybė yra nuoseklus augimas ir aiški ilgalaikė vizija. Jo teigimu, planuojant pokyčius svarbu išlaikyti balansą tarp infrastruktūros, viešųjų erdvių kokybės ir paslaugų, kurios tiesiogiai lemia miestiečių bei svečių patirtį.

    Pristatant vykdomus ir planuojamus darbus paminėta Vilniaus alėjos rekonstrukcija, dviračių ir pėsčiųjų takų plėtra, viešųjų erdvių atnaujinimas, Kultūros ir kongresų rūmų projektas bei aerodromo vystymo planai. Šie projektai siejami su miesto pasiekiamumu, judumo patogumu ir turizmo srautų valdymu.

    Kartų skirtumai: ką tai keičia?

    Rinkodaros strategas T. Nemura kalbėjo apie skirtingų kartų požiūrį į darbą, poilsį ir gyvenimo būdą. Jo pranešimas kvietė suprasti, kaip Y, Z ir Alfa kartos priima sprendimus, ko tikisi iš darbdavių, miestų ir paslaugų, ir kodėl vien tik tradiciniai „kas veikia visiems“ sprendimai vis dažniau nebeužtikrina rezultatų.

    Pasak pranešėjo, šiandien savivaldybėms ir verslui tenka taikytis prie kintančių vartojimo įpročių, didesnio skaidrumo lūkesčių ir greitesnio informacijos ciklo. Tai reiškia, kad miesto komunikacija ir paslaugų kūrimas turi remtis ne spėlionėmis, o duomenimis ir realiais bendruomenės poreikiais.

    Ilgaamžiškumas ir gyvenimo kokybė

    Vilniaus universiteto profesorius dr. A. Emeljanovas savo pranešime analizavo, kodėl Druskininkuose žmonės gyvena ilgiau, pabrėždamas fizinio aktyvumo, socialinių ryšių ir aplinkos kokybės reikšmę. Mokslinių tyrimų kryptis, kuria remtasi pranešime, rodo, kad judėjimas ir bendruomeniškumas turi apčiuopiamą poveikį savijautai ir sveikatai.

    Pranešime taip pat akcentuota, kad Druskininkuose vyresnio amžiaus žmonių dalis yra didesnė nei šalies vidurkis, todėl kurortas vertinamas kaip aplinka, galinti būti palanki kokybiškesniam gyvenimui. Profesorius priminė, kad net kasdienis 7 000 žingsnių tikslas gali reikšmingai mažinti dalies ligų riziką.

    Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. habil. dr. V. Nekrošius pristatė Akademijos veiklą ir mokslo vaidmenį visuomenėje, pabrėždamas bendradarbiavimo svarbą tarp mokslo, savivaldos ir verslo. Renginį užbaigė panelinė diskusija, kurią moderavo komunikacijos ekspertė ir viešojo kalbėjimo mokytoja Laura Dabulytė.

  • Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkuose modernizuos dar 5 priedangas: darbai startuos mokyklose ir „Druskininkų vandenyse“

    Druskininkų savivaldybė pranešė gavusi finansavimą dar penkių priedangų atnaujinimui ir taip tęsianti civilinės saugos infrastruktūros stiprinimą. Pasirašius finansavimo sutartį, artimiausiu metu darbai turėtų prasidėti Druskininkuose ir Leipalingyje.

    Numatoma modernizuoti priedangas „Atgimimo“ mokykloje, lopšelyje-darželyje „Bitutė“, įmonėje „Druskininkų vandenys“, taip pat Leipalingio progimnazijoje ir Leipalingio seniūnijoje. Savivaldybės teigimu, tikslas yra užtikrinti, kad priedangos būtų funkcionalios, saugios ir pritaikytos skirtingų poreikių gyventojams.

    „Nuosekliai investuojame į gyventojų saugumą ir stipriname savivaldybės pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gavę finansavimą dar penkių priedangų modernizavimui, galėsime reikšmingai išplėsti atnaujintų ir šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių priedangų tinklą visoje savivaldybėje“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.

    Savivaldybė nurodo, kad tai yra antrasis priedangų infrastruktūros stiprinimo etapas. Pirmojo etapo metu atnaujinimo darbai jau vyksta penkiose priedangose Druskininkuose ir Viečiūnuose: „Ryto“ gimnazijoje, Švietimo centre, Sporto centre, Viečiūnų bendruomenės centre ir Viečiūnų ambulatorijoje.

    Modernizavimo metu priedangose planuojama įrengti arba atnaujinti vėdinimo sistemas, numatyti elektros generatorius, evakuacinį apšvietimą, papildomus evakuacinius išėjimus ir kitas saugumą didinančias priemones. Taip pat akcentuojama, kad dalis priedangų bus pritaikomos riboto judumo asmenims.

    Kaip pažymi savivaldybė, Druskininkų savivaldybėje šiuo metu yra 34 priedangos, todėl modernizavimo darbai vertinami kaip nuoseklus tinklo atnaujinimas, didinantis realų pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Pastaraisiais metais Lietuvoje daugiau dėmesio skiriama priedangų inventorizacijai, jų prieinamumui ir inžinerinių sprendimų atnaujinimui, kad jos atitiktų praktinius gyventojų saugumo poreikius.

  • Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Druskininkų Kurorto šventė startavo karnavalu: trijų dienų programa su koncertais ir šou

    Didžiausias Lietuvos kurortas Druskininkai šį savaitgalį pasitiko tradicinę Kurorto šventę, kuri truks tris dienas. Pirmąjį vakarą miestą užliejo karnavalinė nuotaika, o renginiai išsisklaidė po skirtingas kurorto erdves.

    Šventės pradžią pažymėjo teatralizuota eisena Kurorto karnavalas, į Druskininkų gatves sukvietusi šimtus dalyvių ir gausų būrį žiūrovų. Organizatorių teigimu, šiemet prie eisenos prisijungė daugiau kaip 40 įmonių, įstaigų ir organizacijų, parengusių kostiumuotus pasirodymus.

    Startas su eisena ir koncertais

    Penktadienio vakaro programą pratęsė koncertai pagrindinėje scenoje prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro. Ant scenos pasirodė „Mood Sellers“, Martynas Kavaliauskas, grupės „Biplan“ ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.

    Vakaro kulminacija tapo šviesų, ugnies ir specialiųjų efektų šou, po kurio šventinis šurmulys kurorte tęsėsi iki vėlyvos nakties. Šventės atidaryme dalyvavo ir nacionalinės bei savivaldos politikos atstovai, tarp jų Seimo vadovybė ir kelių savivaldybių merai.

    „Kurorte kiekviena diena yra šventė, o Kurorto šventė – tai priminimas, kaip gera čia būti, nes čia visada esate labai laukiami“, – sakė Druskininkų meras Ričardas Malinauskas.

    Kur vyks pagrindiniai renginiai

    Šių metų programoje akcentuojamos ir naujos erdvės: dalis renginių persikėlė prie Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro, kur įrengta didžioji scena. Čia planuojami pagrindiniai savaitgalio koncertai ir vakaro renginiai.

    Toks sprendimas atliepia pastarųjų metų renginių tendenciją didžiuosiuose miestuose ir kurortuose, kai programos skaidomos į kelias zonas tam, kad srautai pasiskirstytų, o lankytojai patogiau rastų veiklų pagal savo interesus.

    Savaitgalio akcentai šeimoms ir aktyviems

    Šeštadienį Druskininkuose numatyta viena intensyviausių programos dienų: nuo ryto iki vakaro žadami koncertai, pasirodymai, sporto varžybos ir veiklos šeimoms. Vakare pagrindinėje scenoje koncertuos Irūna ir Marius Jampolskis, „Daddy Was A Milkman“, „Beissoul & Einius“ ir „Baltic Balkan“.

    Druskonio amfiteatre suplanuoti scenos menų renginiai, o K. Dineikos parke įsikūrusi Vaikų alėja kvies į žaidimus, kūrybines veiklas ir aktyvias pramogas po atviru dangumi. Sekmadienį programa žada ramesnį tempą: rytinė mankšta ir gongų terapija parke, taip pat mugė, muzika ir susitikimai mieste.

    Kurorto šventė Druskininkuose tradiciškai tampa ne tik pramogų savaitgaliu, bet ir reikšmingu turizmo sezono startu: renginių gausa padeda pritraukti lankytojus, o verslams tai yra vienas svarbiausių pavasario savaitgalių. Savivaldybė primena, kad masiniuose renginiuose svarbu planuoti keliones, sekti eismo bei viešosios tvarkos informaciją ir rinktis saugius maršrutus.

  • Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų meras susitiko su jaunimu: ką atsakė apie lyderystę, politiką ir sprendimus miestui

    Druskininkų savivaldybėje įvyko mero Ričardo Malinausko susitikimas su iniciatyvoje „Pasimatuok profesiją gyvai“ ir programoje „Academia Maestro“ dalyvaujančiais jaunuoliais. Diskusijoje daugiausia dėmesio skirta politikai, lyderystei ir tam, kaip priimami sprendimai, keičiantys miestą.

    Susitikime dalyvavę jaunuoliai iš Vilniaus, Jonavos, Druskininkų, Mažeikių, Telšių ir Marijampolės klausė apie mero kelią į politiką, komandos formavimą ir darbą su jaunimu. Aptarti ir asmeniniai pasirinkimai, kurie dažnai nulemia profesinę kryptį bei atsakomybės jausmą bendruomenei.

    „Mano politikos principas paprastas – laikytis duoto žodžio ir dirbti taip, kad pasibaigus paskutinei kadencijai, sutikti žmonės nebėgtų į kitą gatvės pusę, o sustotų pasisveikinti. Jo laikausi jau 26 metus“, – sakė Ričardas Malinauskas.

    Pasak savivaldybės, meras pristatė ir savivaldybės taikomas priemones, kuriomis siekiama skatinti jaunimo užimtumą bei iniciatyvas. Tarp paminėtų krypčių – parama jaunimą įdarbinančiam verslui, mokomosioms mokinių bendrovėms, taip pat tradicija tapę jaunimo apdovanojimai, skirti aktyviausiems jaunuoliams ir jų idėjoms įvertinti.

    Po diskusijos dalyviai įsitraukė į simbolinę miesto puoselėjimo veiklą – prie Druskininkų miesto muziejaus pasodintos 11 sakurų. Savivaldybės teigimu, tai buvo bendrovių „Tobis“ ir „Femina Bona“ iniciatyva, kurią palaikė ir susitikimo dalyviai.

    Sakurų sodinime dalyvavo ir bonsai meno Lietuvoje pradininku vadinamas meistras Kęstutis Ptakauskas. Jis su jaunimu dalijosi įžvalgomis apie medžių simboliką, kantrybę ir augimą, o pati ceremonija tapo proga sustoti ir plačiau pažvelgti į miesto kūrimą kaip ilgalaikį procesą.

    „Academia Maestro“ – metinė programa, suburianti 28 jaunuolius iš visos Lietuvos, tarp jų – ir tris Druskininkų atstovus. Programos organizatoriai akcentuoja, kad gyvi susitikimai su skirtingų sričių lyderiais padeda jaunimui realiau įvertinti profesijų kasdienybę ir sąmoningiau planuoti ateities sprendimus.

    Iniciatyva „Pasimatuok profesiją gyvai“ orientuota į patyriminį mokymąsi, kai jaunuoliai profesijas ir atsakomybes pamato realioje aplinkoje. Tokie susitikimai, pasak organizatorių, skatina kelti daugiau klausimų apie vertybes, lyderystę ir asmeninę kryptį, o ne tik apie konkrečią specialybę.