Kriptovaliutų birža „Binance“ viešai atmetė laikraščio Wall Street Journal (WSJ) publikacijoje išdėstytus teiginius, esą platforma buvo naudojama mokėjimų tinklui, siejamam su Irano režimui artimais finansiniais srautais. Įmonė tikina, kad dalis pateiktų interpretacijų yra netikslios ir klaidinančios.
WSJ nurodė, kad Irano finansininkas Babakas Zanjani galėjo naudotis „Binance“ kaip infrastruktūros dalimi vykdant sandorius, kurių bendra vertė per dvejus metus siekė apie 850 mln. JAV dolerių. Perskaičiavus ir suapvalinus, tai sudaro apie 770 mln. eurų, o dalis apimties, anot publikacijos, koncentravosi vienoje prekybos paskyroje.
Kas teigiama ir ką atsako „Binance“?
Pasak WSJ, „Binance“ vidinių atitikties patikrų išvadose buvo fiksuojami tam tikri elgsenos signalai: kelių paskyrų ryšiai, panašūs prisijungimo pėdsakai bei naudojami tie patys įrenginiai. Taip pat teigta, kad pagrindinė paskyra galėjo išlikti aktyvi iki šių metų pradžios.
„Binance“ vadovas Richardas Tengas socialiniame tinkle X pareiškė, kad WSJ pateiktas pasakojimas yra iš esmės netikslus. Bendrovė akcentuoja, jog minimi sandoriai esą vyko dar iki atitinkamiems asmenims pritaikant sankcijas, o pati birža tvirtina iniciavusi vidinį tyrimą dar iki žurnalistams kreipiantis dėl komentaro.
„WSJ publikacijoje pateikta informacija yra iš esmės netiksli“, – sakė „Binance“ generalinis direktorius Richardas Tengas.
Atskirai „Binance“ atstovas pabrėžė, kad platforma neleidžia sandorių su sankcionuotais asmenimis, o WSJ, bendrovės vertinimu, per plačiai priskiria „Binance“ vaidmenį, suplakdamas bendrus blokų grandinės srautus su realiais veiksmais biržoje. Tokia skirtis yra svarbi, nes blokų grandinės pervedimai gali apimti daug tarpininkų ir nesieti konkrečios apimties vien su viena platforma.
Teisinis ir reguliacinis fonas
Ši istorija plėtojasi tuo metu, kai „Binance“ konfliktas su WSJ jau yra perėjęs į teisinę erdvę: bendrovė yra inicijavusi ieškinį dėl šmeižto, siekdama paneigti ankstesniuose pranešimuose išsakytus teiginius. Tokio pobūdžio bylos paprastai sukasi apie tai, ar žiniasklaidos pateikti faktai buvo pagrįsti, ir ar interpretacijos neperžengė tikrinamos informacijos ribų.
Be to, viešojoje erdvėje minima, kad JAV institucijos domisi, ar kriptovaliutų infrastruktūra galėjo būti naudojama sankcijoms apeiti. Tokios tyrimų kryptys pastaraisiais metais tapo dažnesnės, nes kriptoturtas leidžia greitai perkelti lėšas per skirtingas jurisdikcijas, o tikrasis gavėjas ne visada akivaizdus be papildomų atitikties ir tapatybės patikrų.
Kodėl tai svarbu rinkai?
Kriptovaliutų sektoriuje reputacinė rizika tiesiogiai veikia tiek vartotojų pasitikėjimą, tiek bankų ir mokėjimų partnerių požiūrį, todėl biržoms kritiškai svarbu demonstruoti griežtą atitikties kontrolę. Didžiosios platformos pastaruoju metu investuoja į rizikos vertinimą, transakcijų stebėseną ir sankcijų patikrą, nes reguliuotojai vis dažniau reikalauja ne tik reagavimo, bet ir proaktyvios prevencijos.
„Binance“ šiuo atveju siekia aiškiai atskirti, kas yra realūs platformoje vykę veiksmai, o kas yra bendra blokų grandinės apyvarta, kurią galima klaidingai priskirti vienam paslaugų teikėjui. Tuo pačiu WSJ publikacija rodo, kad ginčai dėl sankcijų laikymosi ir kontrolės veiksmingumo kriptovaliutų rinkoje išlieka viena jautriausių temų tiek reguliuotojams, tiek pačioms įmonėms.