Tag: Riebalinis audinys

  • Kodėl riebalai kaupiasi sėdmenyse: mokslininkai aiškina, kokią funkciją tai atlieka

    Riebalų sankaupos skirtingose kūno vietose atsiranda neatsitiktinai – sėdmenys yra viena tų zonų, kur organizmas „mieliau“ kaupia atsargas. Mokslininkai aiškina, kad tam yra biologinių ir evoliucinių priežasčių.

    Kaip rašoma „ZME Science“, riebalų pasiskirstymas kūne – viena sričių, kurią tyrėjai vis dar bando geriau suprasti. Skirtingos kūno dalys skiriasi ne tik forma ar stangrumu, bet ir tuo, kokio tipo riebalai ten dominuoja bei kokias funkcijas atlieka.

    Riebalinis audinys (kūno riebalai) ilgą laiką buvo laikomas tiesiog energijos „sandėliu“, tačiau jis turi ir daugiau vaidmenų. Jis padeda amortizuoti, saugoti nuo šalčio, taip pat dalyvauja hormonų veikloje – gamina ir reaguoja į signalus, susijusius su energijos panaudojimu, alkiu ar sotumu.

    Tyrėjai išskiria kelias riebalų rūšis, o jų vieta kūne ir funkcijos skiriasi. Dalis riebalų kaupiasi po oda, dalis – giliau, aplink vidaus organus, o kai kurie riebalai ypač svarbūs šilumos gamybai.

    Skirtingi riebalai – skirtingos užduotys

    Riebalinis audinys nėra vienalytis. Pavyzdžiui, visceraliniai riebalai kaupiasi pilvo ertmėje ir „apgaubia“ vidaus organus, tarsi apsauginis sluoksnis. Tuo metu poodiniai riebalai yra tie, kuriuos galime suimti pirštais – jie veikia kaip pagalvėlė ir šilumos izoliacija.

    Dažniausiai minimi „balti“ riebalai atlieka kelias funkcijas: padeda kaupti energiją, amortizuoja, prisideda prie hormoninių procesų. Būtent jie sudaro didžiąją dalį riebalų, apie kuriuos kalbama kasdienėje kalboje.

    Tačiau žmonės turi ir vadinamųjų „rudųjų“ riebalų, kuriuose gausu mitochondrijų – ląstelių struktūrų, gaminančių energiją. Šie riebalai labiau siejami ne su atsargų kaupimu, o su šilumos gamyba, kai organizmas šąla.

    Tekste pažymima, kad kūdikystėje rudųjų riebalų būna daugiau, nes kūnas dar ne taip efektyviai reguliuoja temperatūrą. Vėliau jų sumažėja, o suaugusiesiems jie dažniau aptinkami tam tikrose vietose, pavyzdžiui, virš raktikaulio ir šalia didžiųjų kraujagyslių.

    Kodėl riebalai „renkasi“ sėdmenis

    Kalbant apie baltųjų riebalų pasiskirstymą, išskiriami trys pagrindiniai veiksniai: genetika, hormonai ir amžius. Skirtingi genai gali lemti, ar riebalai dažniau kauptųsi sėdmenų srityje, ar labiau liemens zonoje.

    Hormonai taip pat turi įtakos. Pavyzdžiui, estrogenas, kurio paprastai daugiau moterų organizme, siejamas su didesniu poodinių riebalų kaupimusi sėdmenyse, šlaunyse ir žastų užpakalinėje dalyje. Tuo metu streso hormonu vadinamas kortizolis siejamas su visceralinių riebalų kaupimusi pilvo srityje.

    Mokslininkai svarsto ir apie paprastesnį paaiškinimą, kodėl riebalai pasiskirsto netolygiai. Jei daug riebalų kauptųsi, pavyzdžiui, ties alkūnėmis ar keliais, tai galėtų riboti judesius ir lankstumą, todėl kai kurios kūno vietos tam tiesiog nėra „patogios“.

    Kita vertus, didelės riebalų sankaupos aplink galvą teoriškai galėtų kelti kitokių rizikų, pavyzdžiui, susijusių su kūno šilumos reguliavimu. O tokios sritys kaip klubai, sėdmenys, krūtinė ar šlaunys neturi tokių akivaizdžių judėjimo apribojimų.

    Kam žmogui apskritai reikia daugiau riebalų

    Straipsnyje pabrėžiama, kad žmonės, palyginti su daugeliu kitų žinduolių ir net primatų, paprastai turi daugiau kūno riebalų. Gyvūnų pasaulyje didelės riebalų atsargos dažniau būdingos tiems, kuriems jų reikia išgyvenimui – pavyzdžiui, žiemojantiems gyvūnams ar jūrų žinduoliams, kuriems riebalai padeda išlaikyti šilumą.

    Antropologai kelia versiją, kad žmogaus gebėjimas sukaupti daugiau riebalų galėjo būti naudingas mūsų protėviams, kai maisto šaltiniai buvo nepatikimi. Tokios „atsargos“ galėjo padėti išgyventi laikotarpius, kai maisto rasti būdavo sunkiau.

    Tekste minimi ir archeologiniai radiniai – nedidelės akmeninės figūrėlės, vadinamos Graveto kultūros statulėlėmis. Jos datuojamos maždaug 25 000–28 000 metų laikotarpiu ir vaizduoja moteriškas figūras su ryškiomis riebalų sankaupomis, o tai, tyrėjų manymu, rodo, kad dalis žmonių jau tada galėjo turėti didesnes riebalų atsargas.

    Anot straipsnio, tuo metu Europos ir Rusijos regionai buvo gerokai šaltesni nei dabar, todėl riebalų atsargos galėjo būti svarbios išgyvenant šaltį ir galimus maisto trūkumus. Tai dar kartą primena, kad riebalai nėra vien „perteklinis svoris“ – jie atlieka daug skirtingų funkcijų.