Po ilgos darbo dienos rasti jėgų treniruotei ne visada paprasta, todėl daugelis sportą atideda vakarui. Vis dėlto naujesni tyrimai rodo, kad kūno reakcija į fizinį krūvį gali priklausyti nuo paros meto, o svorio mažinimo tikslams tai tampa itin aktualu.
Karolinskos instituto ir Kopenhagos universiteto mokslininkai, viename tyrime nagrinėję metabolines reakcijas skirtingu paros metu, atkreipė dėmesį į tendenciją: ankstesniu metu atliktas fizinis krūvis kai kuriems žmonėms gali labiau suaktyvinti riebalų apykaitą nei vėlyvos vakaro treniruotės.
Tyrėjai sieja šį efektą su cirkadiniais ritmais, kitaip tariant, organizmo biologiniu laikrodžiu. Jis veikia hormonų, kūno temperatūros ir energijos panaudojimo svyravimus, todėl tas pats krūvis skirtingu metu gali duoti nevienodą metabolinį atsaką.
„Mūsų biologinis laikrodis gali nulemti, kaip efektyviai organizmas treniruotės metu naudoja riebalus energijai“, – pažymėjo tyrėjai, apibendrindami savo išvadas.
Kitame darbe, kuriame 12 savaičių buvo lyginamos ryto ir vakaro treniruočių grupės, pastebėta dar viena svarbi detalė: daliai moterų rytinės treniruotės siejosi su ryškesniais pokyčiais riebalų mažinime, ypač pilvo ir šlaunų srityse, taip pat su geresniu apatinės kūno dalies raumenų stiprinimu.
Nors mokslininkai pabrėžia, kad paros laiko įtaka sporto rezultatams nėra vienoda visiems ir priklauso nuo miego, streso, treniruočių intensyvumo bei mitybos, praktinė išvada gana aiški. Jei svoris nejuda, kartais verta ne didinti krūvį, o paprasčiausiai paankstinti treniruotę ir stebėti, kaip į tai reaguoja organizmas.
Specialistai primena, kad didžiausią naudą duoda ne vien pasirinktas laikas, o reguliarumas ir pakankamas fizinio aktyvumo kiekis per savaitę. Tačiau tiems, kurie nuolat sportuoja, treniruotės perkėlimas į rytą ar vėlyvą rytmetį gali tapti nedidele korekcija, padedančia lengviau pasiekti riebalų mažinimo tikslus.