„IBM“ akcijos ketvirtadienį ryškiai brango po JAV administracijos pranešimo apie daugiau kaip 1,7 mlrd. eurų vertės federalinę paramą kvantinių kompiuterių sektoriui. Rinkos reakcija buvo audringa: investuotojai puolė pirkti su kvantinėmis technologijomis siejamų bendrovių akcijas.
Didžiausia paketo dalis numatyta „IBM“: bendrovei skiriama apie 861 mln. eurų kvantinių lustų gamybos pajėgumams plėsti ir steigti specializuotą gamybos liniją. Tai pristatoma kaip platesnės strategijos dalis, kuria siekiama sustiprinti JAV lyderystę kvantinių technologijų ir pažangiosios gamybos srityse.
Likusi paramos dalis bus paskirstyta dar aštuonioms kvantinių technologijų įmonėms, tarp jų „GlobalFoundries“, taip pat „D-Wave Quantum“, „Rigetti Computing“, „Infleqtion“, „Quantinuum“, „PsiQuantum“, „Atom Computing“ ir „Diraq“. Skelbiama, kad valdžia mainais numato įsigyti įvairaus dydžio akcijų paketų, taip tiesiogiai prisidėdama prie sektoriaus finansavimo.
Po naujienų „IBM“ akcijų kaina pakilo daugiau nei 12 proc., o bendrovės rinkos kapitalizacija ūgtelėjo daugiau kaip 23,2 mlrd. eurų. Šis šuolis savo dydžiu buvo prilygintas maždaug „Adidas“ rinkos vertei, pabrėžiant, kokio masto buvo investuotojų euforija.
Kodėl rinka taip sureagavo?
Rinkose kvantinis skaičiavimas laikomas viena svarbiausių būsimų technologinių platformų, galinčių išspręsti uždavinius, kurie klasikiniams kompiuteriams būtų per sudėtingi arba užimtų neproporcingai daug laiko. Dėl to investuotojai itin jautriai reaguoja į valstybės paramos signalus, nes jie mažina finansavimo riziką ir trumpina kelią nuo laboratorijų iki komercinių produktų.
„IBM“ pranešė, kad pagal susitarimą su JAV Prekybos departamentu kuriama atskira bendrovė „Anderon“, kuri turėtų veikti kaip specializuota kvantinė liejykla. Nurodoma, kad pagrindinė veikla bus koncentruota Olbanyje, Niujorko valstijoje, o tikslas yra gaminti pažangius kvantinius plokštelių ruošinius dideliu mastu.
„Tai vienas reikšmingiausių JAV Vyriausybės įsipareigojimų kvantiniams tyrimams ir plėtrai, siekiant, kad Jungtinės Valstijos gamintų didžiąją dalį pasaulio kvantinių plokštelių ruošinių“, – teigiama „IBM“ pranešime.
Kvantinių kompiuterių pažadas ir rizikos
Kvantiniai kompiuteriai kuriami tam, kad tam tikras skaičiavimo užduotis atliktų nepalyginamai greičiau nei įprasti kompiuteriai, ypač optimizavimo, medžiagų mokslo ar sudėtingo modeliavimo srityse. Analitikai pabrėžia, kad didžiausia vertė artimiausiais metais gali atsirasti iš praktinių taikymų, tokių kaip cheminių procesų modeliavimas, naujų medžiagų kūrimas ar farmaciniai tyrimai.
Kartu didėja ir strateginis saugumo aspektas: pažangūs kvantiniai kompiuteriai ateityje teoriškai galėtų kelti grėsmę daliai šiandien naudojamų šifravimo metodų. Dėl to valstybės vis dažniau investuoja ne tik į skaičiavimo galią, bet ir į vadinamąją postkvantinę kriptografiją, kuri turėtų apsaugoti ryšius ir duomenis nuo būsimų pajėgumų.
Europa atsilieka finansavimo mastu
Europoje taip pat veikia ryškūs kvantinių technologijų žaidėjai, tačiau rinkos dalyviai dažnai pažymi, kad finansavimo apimtys čia paprastai kuklesnės nei JAV ar Kinijoje. Tarp labiau matomų pavyzdžių minimos Suomijos IQM ir Prancūzijos „Pasqal“, o Jungtinėje Karalystėje kapitalo pritraukė „Oxford Quantum Circuits“.
Europos Sąjunga per pastarąjį dešimtmetį stiprino kvantinius tyrimus per Quantum Flagship iniciatyvą, tačiau komercinė ekosistema vis dar laikoma fragmentuota. Naujas JAV paketas gali sustiprinti spaudimą Europos vyriausybėms didinti paramą vietinėms įmonėms ir spartinti technologijų perkėlimą į pramonę.
