Kroatijos sostinėje Zagrebe pradėtos pirmos Europoje viešuose keliuose vykstančios visiškai be vairuotojo robotaksi kelionės. Paslauga veikia per „Uber“ programėlę, o projektą įgyvendina autonominio pavežėjimo startuolis „Verne“, kurį remia „Rimac“.
Skirtingai nuo dalies bandomųjų sprendimų kitose Europos šalyse, čia automobilyje nėra saugos operatoriaus, galinčio perimti vairą. Važiavimą realiu laiku vykdo autonominio vairavimo sistema, o „Verne“ komandai palikta nuotolinė stebėsena ir operacijų kontrolė.
Kas važiuoja ir kaip veikia
Bandomosios kelionės vykdomos bendradarbiaujant su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Maršrutas driekiasi maždaug 22 kilometrus tarp „Verne“ būstinės ir miesto centro verslo rajono, įtraukiant ir Zagrebo oro uosto kryptį.
Robotaksi pagrindu pasirinktas elektrinis krosoveris „Arcfox Alpha T5“. „Verne“ iš automobilio salono pašalino priekinę keleivio sėdynę, kad atsirastų daugiau vietos bagažui, o gale sėdintiems keleiviams įrengė didesnį ekraną kelionės informacijai ir pramogoms.
Kodėl tai svarbu Europai
Iki šiol dauguma Europos autonominio pavežėjimo bandymų rėmėsi saugos vairuotoju ar operatoriumi automobilyje, nes to reikalauja vietos taisyklės, draudimo sąlygos ir rizikos valdymo praktika. „Verne“ žingsnis atsisakyti operatoriaus rodo, kad technologija ir leidimų režimai kai kuriose rinkose artėja prie naujos brandos fazės.
Robotaksi plėtra Europoje vyksta nevienodu tempu: miestai ir valstybės skirtingai vertina riziką, infrastruktūros pasirengimą ir atsakomybės paskirstymą avarijos atveju. Tokie projektai dažniausiai startuoja ribotomis teritorijomis, iš anksto apibrėžtais maršrutais ir griežtomis oro bei eismo sąlygomis.
Kitas „Verne“ etapas
„Verne“ anksčiau demonstravo specialiai robotaksi paslaugai kuriamą modelį su slankiojančiomis durimis, panoraminiu stogu ir dideliu salono ekranu. Bendrovė teigia, kad šis specialios paskirties automobilis vis dar kuriamas, o dabartinės kelionės yra svarbus žingsnis renkant duomenis ir tobulinant paslaugos patikimumą.
Rinkoje didžiausias iššūkis išlieka ne tik technologinis, bet ir reguliacinis: reikia aiškių taisyklių dėl nuotolinės priežiūros, incidentų tyrimo, kibernetinio saugumo ir draudimo. Zagrebo bandymas taps svarbiu precedentu, kurį atidžiai stebės ir kiti Europos miestai bei pavežėjimo platformos.