CP v2

Tag: Rinkėjų aktyvumas

  • Latvijos rinkimus laimi premjero Kulbergso „Vieningoji sąrašas“: rekordinis rezultatas, bet mažiausias aktyvumas nuo 1990 metų

    Latvijoje paaiškėjo parlamento rinkimų lyderis: centristinis aljansas Vieningoji sąrašas, vadovaujamas premjero Andrio Kulbergso, surinko 35,34 proc. balsų, suskaičiavus daugiau nei 95 proc. biuletenių.

    Pagal skelbiamus preliminarius skaičiavimus ši jėga galėtų gauti apie 42 iš 100 vietų Saeimoje. Tai būtų vienas stipriausių vienos politinės jėgos pasirodymų per visą Latvijos parlamento rinkimų istoriją.

    Rinkimų aktyvumas siekė 51,8 proc. ir tapo mažiausiu nuo 1990 metų, kai Latvija atkūrė nepriklausomybę. Galutiniai rezultatai dar gali nežymiai kisti, nes dalyje komisijų tęsiamas paštu atsiųstų balsų skaičiavimas.

    Kas rikiuojasi už nugalėtojų?

    Antroje vietoje liko dešiniojo populizmo krypties partija Latvija pirmoje vietoje, surinkusi 13,08 proc. Treti – su rusakalbe mažuma siejamas politinis blokas Suvereni valdžia ir Nauji latviai, gavęs 11,69 proc. balsų.

    Į parlamentą taip pat patenka Nacionalinis susivienijimas su 8,95 proc., socialdemokratiški Pažangieji su 7,73 proc. ir proeuropietiška Naujoji vienybė su 6,35 proc. Tuo metu Žaliųjų ir ūkininkų sąjunga liko žemiau 5 proc. barjero, surinkusi 4,46 proc.

    Pagal dabartines projekcijas Vieningajai sąrašui tektų 42 mandatai, Latvijai pirmoje vietoje – 17, Suverenia valdžia ir Naujiems latviams – 14, Nacionaliniam susivienijimui – 11, Pažangiesiems – 9, Naująjai vienybei – 7.

    Ką reiškia rekordinis mandatas?

    Jei šis rezultatas išliks po galutinio suskaičiavimo, Vieningoji sąrašas priartėtų prie istorinės kartelės, kuri iki šiol siejama su 1993 metais parlamento rinkimuose daugiausia mandatų laimėjusia Latvijos kelio partija.

    Tokio masto persvara suteikia premjero stovyklai tvirtesnes derybines pozicijas formuojant valdančiąją daugumą. Tačiau mažas rinkėjų aktyvumas signalizuoja ir kitą tendenciją – augantį rinkėjų nuovargį bei didesnį visuomenės susiskaldymą, kuris gali lemti sudėtingesnę politinę darbotvarkę naujai Saeimai.

    Galutinis jėgų išsidėstymas paaiškės paskelbus visų apylinkių ir korespondencinių balsų suvestines. Tuomet bus aiškiau, ar vienos jėgos dominavimas taps ilgalaike politine kryptimi, ar tik vienų rinkimų išimtimi.

  • Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Andrew Yangas meta iššūkį JAV rinkimams: balsuoti telefonu jau netrukus, bet kyla rimtų klausimų

    Ar JAV balsuos telefonu?

    Išmaniųjų telefonų vaidmuo kasdienybėje auga, tačiau vienas jautriausių procesų – balsavimas rinkimuose – daugelyje šalių vis dar vyksta tradiciškai. JAV verslininkas ir buvęs kandidatas į prezidentus Andrew Yangas teigia, kad tai gali pasikeisti greičiau, nei daugelis tikisi.

    Interviu apie technologijų ateitį Yangas prognozavo, kad per artimiausius aštuonerius metus JAV rinkėjai turės galimybę balsuoti išmaniaisiais telefonais. Jo teigimu, tai būtų ne privalomas, o papildomas būdas šalia balsavimo apylinkėse ar paštu.

    Kaip tai galėtų veikti?

    Pasak Yango, modelis galėtų būti mišrus: žmogus pasirinktų, ar balsuoti fiziškai, ar skaitmeniniu būdu. Tokiu atveju mobilus balsas būtų apdorojamas taip, kad rinkimų administravimui liktų patikrinamas pėdsakas.

    Jis rėmėsi JAV nevyriausybinių iniciatyvų bandymais, kuriuose numatomas ir popierinis atsarginis patvirtinimas, kai skaitmeninis biuletenis pasiekia rinkimų institucijas. Tai, anot jo, suteiktų papildomą tikrinimo sluoksnį ir mažintų ginčų dėl rezultatų riziką.

    Pažadai ir baimės

    Diskusijos dėl elektroninio balsavimo vyksta ne vien JAV. Po to, kai Estija 2005 metais pirmoji pasaulyje įdiegė internetinį balsavimą savivaldos rinkimuose, tema tapo nuolatiniu technologijų ir demokratijos ginčų objektu.

    Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, balsavimo slaptumo ir kibernetinio saugumo rizikas: nuo galimo duomenų perėmimo iki sudėtingai aptinkamų pažeidžiamumų. Taip pat keliami klausimai dėl rinkėjo aplinkos kontrolės, nes balsuojant namuose sunkiau užtikrinti, kad sprendimas priimtas be spaudimo.

    Tuo metu šalininkai pabrėžia kitą pusę: patogesnis balsavimas gali didinti rinkėjų aktyvumą, ypač tarp jaunų, dažnai persikeliančių ar dėl darbo grafiko ribojamų žmonių. Yangas laikosi būtent šios pozicijos ir sako, kad technologijos pagaliau galėtų prisidėti prie demokratijos stiprinimo, o ne tik prie visuomenės susipriešinimo.

    „Išmanieji telefonai demokratijos veikimui dažnai buvo labiau minusas, todėl laikas, kad jie padarytų ką nors gero“, – sakė Andrew Yangas.

    Kodėl tai gali pakeisti JAV politiką?

    Yangas teigia, kad patogesnis balsavimas ypač paveiktų pirminius rinkimus, kuriuose tradiciškai dalyvauja mažesnė rinkėjų dalis. Jo argumentas paprastas: kai kandidatus realiai išrenka palyginti siauras elektoratas, į viršų dažniau prasimuša labiausiai mobilizuojantys, o ne plačiausiai priimtini politikai.

    Jis taip pat sieja mobilų balsavimą su mažesne poliarizacija ir didesne erdve alternatyvoms šalia dviejų dominuojančių partijų. Yangas, vienas Forward Party įkūrėjų, tvirtina, kad platesnis dalyvavimas galėtų paskatinti JAV politinę sistemą tapti labiau atstovaujančia skirtingoms visuomenės grupėms.

    Kartu jis perspėja, kad be struktūrinių pokyčių ir didesnio piliečių įsitraukimo socialinė bei ekonominė nelygybė gali tik gilėti. Jo vertinimu, visuomenė pernelyg dažnai ieško vieno gelbėtojo ar kaltininko, kai iš tiesų sprendimų reikia pačioje sistemoje.

    „Mes ieškome herojaus ar piktadario, kuris viską pakeistų, bet iš tikrųjų reikia keisti pačią sistemą“, – sakė Andrew Yangas.

    Nors Yango vizija skamba ambicingai, praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo dviejų dalykų: technologinio patikimumo ir visuomenės pasitikėjimo. Būtent pastarasis JAV rinkimų kontekste dažnai tampa lemiamu barjeru, todėl mobilus balsavimas greičiausiai pirmiausia būtų diegiamas etapais ir ribotu mastu.