CP v2

Tag: Rinkimų kodeksas

  • Lenkijos Seimas nusprendė dėl merų kadencijų: PSL siūlo ribojimus plėsti ir parlamentui

    Lenkijos Seimas atmetė siūlymą keisti rinkimų taisykles taip, kad savivaldybių vadovams būtų panaikintas dviejų kadencijų limitas. Balsuojant nedidele persvara iniciatyva nesulaukė paramos, o tema vėl tapo politinių ginčų objektu.

    Parlamentas svarstė Rinkimų kodekso pataisas, kurių esmė buvo leisti wójtams, burmistrzams ir miestų prezidentams siekti pareigų be šiuo metu galiojančio dviejų kadencijų apribojimo. Už pataisas balsavo 213 parlamentarų, prieš buvo 215, o 9 susilaikė.

    Toks rezultatas reiškia, kad savivaldos vadovams Lenkijoje ir toliau lieka galioti dviejų kadencijų taisyklė. Šalininkai argumentuoja, kad limitai padeda užtikrinti valdžios kaitą, o kritikai tikina, jog rinkėjai turėtų patys spręsti, kiek kartų pasitikėti tuo pačiu lyderiu.

    Tuo pat metu Lenkijos valstiečių partija PSL pasiūlė žengti dar toliau ir kadencijų ribojimą taikyti ne tik savivaldybėms. Partija kelia idėją, kad aiškus kadencijų skaičius turėtų galioti ir Seimo nariams bei senatoriams.

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad kadencijų limitai gali mažinti užsitęsusios valdžios rizikas ir stiprinti konkurenciją, tačiau kartu kelia klausimų dėl patirties tęstinumo bei vietos projektų stabilumo. Tikėtina, kad diskusijos dėl politinių kadencijų ribojimo Lenkijoje tęsis, nes tema paliečia ir savivaldos, ir nacionalinės valdžios balansą.

  • Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija ieško rinkimų komisijų narių: kas gali kandidatuoti ir kiek mokės

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia teisinį išsilavinimą turinčius žmones kandidatuoti tiek į narius, tiek į komisijų pirmininkus. Šios komisijos yra viena svarbiausių grandžių organizuojant rinkimus ir užtikrinant, kad balsavimo procedūros vyktų pagal Rinkimų kodeksą.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Taip pat galima pridėti kitus dokumentus, įrodančius atitiktį teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, informaciją apie profesinę patirtį.

    Pagal Rinkimų kodeksą kandidatas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, nebūti susijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe, komisijos sudarymo metu būti ne jaunesnis nei 18 metų ir nuolat gyventi Lietuvoje. Taip pat keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai ir būtina atitikti kandidatui į Seimo narius taikomus bendruosius kriterijus.

    Kandidatams į savivaldybės rinkimų komisijos pirmininkus papildomai taikomas patirties reikalavimas: jie turi būti dirbę rinkimų komisijos pirmininku ar nariu. Ministerija pabrėžia, kad praktinės žinios šioje srityje yra svarbios, nes pirmininkui tenka didesnė atsakomybė už komisijos darbų organizavimą ir sprendimų priėmimą.

    Atrankos metu pirmiausia vertinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Vėliau tinkami kandidatai reitinguojami, pirmenybę teikiant tiems, kurie gyvena ar dirba toje savivaldybėje, kurioje siekia tapti komisijos nariu, taip pat atsižvelgiant į teisinio darbo patirtį ir patirtį rinkimų procesuose.

    Už darbą rinkimų komisijoje atlygis mokamas už faktiškai dirbtą laiką ir priklauso nuo pareiginės algos bazinio dydžio. Rinkimų kodekse numatyta, kad už vieną darbo dieną apygardos rinkimų komisijoje komisijos nariui taikomas 0,054, o komisijos pirmininkui 0,067 bazinio dydžio koeficientas, o galutinė suma apskaičiuojama proporcingai dirbtam laikui.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu būdu, taip pat atvykus tiesiogiai arba siunčiant paštu. Ministerija nurodo, kad elektroniniu būdu teikiamas prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuotas taip, kad būtų užtikrinta asmens tapatybės patikra ir dokumento autentiškumas.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka, o dėl papildomos informacijos galima kreiptis ministerijos nurodytais kontaktais.

  • Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija ieško savivaldybių rinkimų komisijų narių: kas gali pretenduoti?

    Teisingumo ministerija paskelbė atranką į savivaldybių rinkimų komisijas ir kviečia kandidatuoti norinčius tapti komisijų nariais bei pirmininkais. Atranka susijusi su pasirengimu rinkimų organizavimui savivaldybėse ir siekiu užtikrinti skaidrų, teisėtą rinkimų procesą.

    Kandidatams keliami reikalavimai įtvirtinti Rinkimų kodekse. Pretendentas turi būti Lietuvos Respublikos pilietis, ne jaunesnis nei 18 metų komisijos sudarymo metu, nuolat gyvenantis Lietuvoje ir nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe.

    Taip pat būtinas aukštasis teisinis išsilavinimas ir nepriekaištinga reputacija, o kandidatas turi atitikti reikalavimus, taikomus kandidatams į Seimo narius. Norint tapti savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku, papildomai reikalaujama turėti darbo rinkimų komisijoje patirties.

    Norint dalyvauti atrankoje, reikia pateikti nustatytos formos prašymą ir aukštąjį teisinį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją. Kandidatai gali pridėti ir kitus dokumentus, pagrindžiančius atitiktį papildomiems teisingumo ministro nustatytiems kriterijams, pavyzdžiui, teisinio darbo ar darbo rinkimų srityje patirtį.

    Vertinant paraiškas pirmiausia tikrinama, ar asmenys atitinka formalius reikalavimus. Tuomet sudaromas kandidatų eiliškumas, teikiant pirmenybę gyvenantiems ar dirbantiems tos savivaldybės teritorijoje, kurioje siekiama dirbti komisijoje, taip pat atsižvelgiant į profesinę ir rinkimų organizavimo patirtį.

    Komisijų narių ir pirmininkų darbo užmokestis nustatomas pagal Rinkimų kodekso 51 straipsnį ir siejamas su pareiginės algos baziniu dydžiu. Atlyginimas mokamas proporcingai faktiškai dirbtam laikui, todėl galutinis dydis priklauso nuo konkrečių pavedimų ir darbo apimties rinkimų laikotarpiu.

    Dokumentus galima pateikti elektroniniu paštu, jei prašymas pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba pateiktas būdu, užtikrinančiu asmens atpažintį ir teksto autentiškumą. Taip pat paraiškas galima pristatyti atvykus tiesiogiai arba siųsti paštu Teisingumo ministerijai Vilniuje.

    Prašymai ir dokumentai priimami iki spalio 27 dienos imtinai. Papildoma informacija teikiama nurodytu ministerijos telefono numeriu, o atranka vykdoma vadovaujantis Rinkimų kodeksu ir kandidatų į rinkimų komisijų narius atrankos tvarka.

  • Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Pakartotiniai rinkimai Vilniaus rajone: kam atiteks Rastinėnų seniūnaitijos balsai rugsėjį?

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Sudervės seniūnijos Rastinėnų seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Apklausos būdu jie vyks 2026 metų rugsėjo 3 dieną nuo 14 iki 19 valandos Sudervės seniūnijos patalpose, Vilniaus gatvėje 25, Sudervės kaime.

    Seniūnaitis yra arčiausiai gyventojų esantis vietos savivaldos atstovas, padedantis perduoti bendruomenės problemas seniūnijai ir savivaldybei. Tokie rinkimai dažniausiai tampa aktualūs dėl kasdienių klausimų, nuo viešųjų erdvių priežiūros iki eismo saugumo ar infrastruktūros smulkių sprendimų.

    Rastinėnų seniūnaitijos gyventojai ir seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos kviečiamos teikti kandidatų siūlymus iki 2026 metų rugpjūčio 22 dienos. Pasiūlymus galima pateikti atvykus į Sudervės seniūniją arba siunčiant seniūnijai elektroniniu paštu.

    Kandidatų sąrašą Vilniaus rajono savivaldybė planuoja paskelbti 2026 metų rugpjūčio 25 dieną savivaldybės interneto svetainėje. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar jų gyvenamosios vietos deklaracija atitinka reikalavimus, nes tai gali turėti įtakos tiek kandidatavimui, tiek dalyvavimui apklausoje.

    Teikiant kandidatūrą reikia pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai pridedama patvirtinta susirinkimo protokolo kopija arba jo išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Ši tvarka numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse.

  • Pakartotiniai Gineitiškių seniūnaičio rinkimai: kada ir kur balsuoti, kaip siūlyti kandidatą

    Pakartotiniai Gineitiškių seniūnaičio rinkimai: kada ir kur balsuoti, kaip siūlyti kandidatą

    Vilniaus rajone skelbiami pakartotiniai Zujūnų seniūnijos Gineitiškių seniūnaitijos seniūnaičio rinkimai. Balsavimas apklausos būdu vyks 2026 metais birželio 8 dieną nuo 14.00 iki 19.00 valandos Zujūnų seniūnijos administraciniame pastate Buivydiškių g. 3, Zujūnų miestelyje.

    Rinkimuose kviečiami dalyvauti Gineitiškių seniūnaitijos gyventojai, taip pat seniūnaitijoje veiklą vykdančios bendruomeninės organizacijos. Pakartotiniai rinkimai paprastai organizuojami tuomet, kai ankstesniuose rinkimuose seniūnaitis neišrenkamas arba jo įgaliojimai nutrūksta, todėl bendruomenei suteikiama galimybė iš naujo pasirinkti atstovą.

    Kandidatus į seniūnaitį siūloma teikti iki 2026 metais gegužės 30 dienos. Pasiūlymus galima pateikti atvykus į Zujūnų seniūniją arba pateikti seniūnijai elektroniniu paštu.

    Kandidatų sąrašą planuojama paskelbti Vilniaus rajono savivaldybės interneto svetainėje nuo 2026 metais birželio 1 dienos. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti sąrašą, kad balsavimo dieną būtų aišku, už ką galima atiduoti balsą.

    Teikiant kandidatūrą reikės pateikti kandidato siūlymą laisva rašytine forma, rašytinį kandidato sutikimą kandidatuoti ir gyvenimo aprašymą. Jei kandidatą siūlo bendruomeninė organizacija, papildomai turi būti pateikta patvirtinta susirinkimo protokolo kopija arba išrašas.

    Kandidatu į seniūnaitį gali būti pilnametis seniūnaitijos gyventojas, kuris ne vėliau kaip prieš 60 dienų iki rinkimų yra deklaravęs gyvenamąją vietą toje seniūnaitijoje, kurioje siūloma jo kandidatūra. Ši tvarka numatyta Vietos savivaldos įstatyme ir Rinkimų kodekse, kad bendruomenei atstovautų su vietove realiai susijęs žmogus.

  • VRK perskaičiavo tarybų mandatų skaičių 2027 metų rinkimams: kur jų mažės, o kur daugės

    Artėjant 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimams, Vyriausioji rinkimų komisija nustatė, kiek savivaldybių tarybų narių bus renkama kiekvienoje savivaldybėje. Skaičius apskaičiuotas pagal Rinkimų kodekso nuostatas ir Gyventojų registro 2026 metų sausio 1 dienos duomenis.

    VRK pabrėžia, kad tarybų narių skaičius tiesiogiai siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi, todėl jis gali kisti dėl demografinių pokyčių. Dėl to 2027 metų rinkimuose dalyje savivaldybių tarybų sudėtis bus kitokia nei 2023 metais.

    Pokyčiai trijose savivaldybėse

    VRK nurodo, kad lyginant su 2023 metais, pokyčiai numatomi trijose savivaldybėse. Akmenės rajono ir Kalvarijos savivaldybių tarybose bus renkami po keturis tarybos narius mažiau.

    Tuo metu Palangos savivaldybėje tarybos narių skaičius didės keturiais. Tokie pasikeitimai dažniausiai atspindi gyventojų skaičiaus augimą arba mažėjimą, o kartu ir savivaldybės priskyrimą kitai dydžio kategorijai, nuo kurios priklauso mandatų skaičius.

    Kur taryba didžiausia ir mažiausia

    Daugiausia savivaldybės tarybos narių, kaip ir iki šiol, bus renkama Vilniaus miesto savivaldybėje. VRK duomenimis, sostinėje bus renkamas 51 tarybos narys, nes savivaldybėje gyvena daugiau kaip 500 000 gyventojų.

    Mažiausia taryba bus Birštono savivaldybėje, kur bus renkama 15 savivaldybės tarybos narių. Tokia minimali tarybos sudėtis taikoma mažiausioms savivaldybėms pagal gyventojų skaičių.

    Bendras mandatų skaičius ir rinkimų datos rėžiai

    2027 metais bendras renkamų savivaldybių tarybų narių skaičius Lietuvoje sumažės iki 1 494. 2023 metais buvo renkami 1 498 savivaldybių tarybų nariai.

    VRK primena, kad savivaldybių merai neturi savivaldybės tarybos nario mandato, todėl į bendrą tarybų narių skaičių jie neįtraukiami. Kartu su tarybomis rinkėjai rinks ir 60 savivaldybių merų.

    Pagal teisės aktų numatytą tvarką, savivaldybių tarybų ir merų rinkimai rengiami visose savivaldybėse vienu metu. Skaičiuojant pagal įgaliojimų pabaigos terminus, 2027 metais rinkimai turėtų vykti laikotarpyje nuo vasario 11 dienos iki kovo 11 dienos, o tikslią datą nustatys Seimas.

    VRK taip pat yra nustačiusi, kiek parašų reikės surinkti kandidatų sąrašui ar kandidatui į merus kelti, taip pat kokie galės būti mažiausi ir didžiausi kandidatų skaičiai politinių partijų, politinių komitetų ar koalicijų sąrašuose. Šie reikalavimai svarbūs planuojant kampanijos startą ir vertinant, kiek realiai laiko liks parašams surinkti iki kandidatų registravimo pabaigos.