Tag: Rio Tinto

  • Australijoje startavo „Rio Tinto“ boksitų kasyklos statybos: investuos 1,9 mlrd. dolerių

    Australijos Kvinslando valstijoje pradėtos vienos didžiausių pasaulyje boksitų kasyklos statybos – „Rio Tinto“ įgyvendina Kangwinan projektą, kurio vertė siekia 1,9 mlrd. JAV dolerių.

    Projektas turėtų reikšmingai padidinti bendrovės pajėgumus regione: planuojama, kad metinė boksitų gamyba išaugs 20 mln. tonų, o operacinė galia pasieks 44 mln. tonų per metus.

    Boksitas yra pagrindinė žaliava aliuminio gamybai, todėl investicija vertinama ir per tiekimo grandinių saugumo prizmę. Pastarųjų metų sutrikimai parodė, kad aliuminio rinkoje žaliavos tiekimas gali būti pažeidžiamas.

    Numatoma, kad projektas kompensuos senstančių telkinių, tokių kaip Andoom ir Gove, uždarymą dėl išteklių išsekimo, o vietos ekonomikai tai reiškia ir naujas darbo vietas statybų etape bei esamų darbo vietų išlaikymą.

    Kada planuojama pradėti gavybą

    Kaip nurodoma, boksitų gavybos pradžia Kangwinan projekte planuojama 2029 metais, o pilnas pajėgumų įjungimas numatomas 2032 metais.

    Skaičiuojama, kad statybų laikotarpiu bus sukurta daugiau nei 1 300 darbo vietų, o dar apie 1 500 vietos darbo vietų regione turėtų būti išlaikytos.

    Kvinslando valstijos valdžia viešai pabrėžė, kad remia kasybos sektorių kaip vieną iš investicijas ir regionų užimtumą skatinančių ekonomikos variklių.

    Kuo ši kasykla svarbi aliuminio rinkai

    Portalo WNP cituojamas „Erste Securities Polska“ analitikas Jakubas Szkopekas projektą vadina labiau „gynybiniu“ žingsniu – siekiu palaikyti gamybą regione, kuriame senesni telkiniai palaipsniui išsenka.

    Jo vertinimu, grynasis metinės pasiūlos prieaugis pasauliniu mastu nėra didelis, tačiau reikšmė gali būti didesnė nei rodo vien skaičiai, nes rinka vis labiau priklauso nuo boksito tiekimo iš Gvinėjos.

    Analitikas taip pat atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu aliuminio rinka išlieka įtempta, o žaliavos ir metalo prieinamumas yra vienas esminių veiksnių, kuriuos stambios įmonės vertina planuodamos gamybą.

    „Rio Tinto“ atstovai teigia, kad investicija yra ilgalaikio įsipareigojimo Weipa regionui dalis, o boksito verslas čia vystomas jau kelis dešimtmečius.

    Boksituose esantys aliuminio oksidai yra pagrindas aliuminio gamybai, o šis metalas plačiai naudojamas pramonėje – nuo transporto ir statybų iki energetikos sprendimų.

  • Seisminiai smūgiai sustabdė Oyu Tolgoi kasyklą Mongolijoje: ką tai reiškia vario rinkai

    Didžiausia Azijoje vario ir aukso kasykla Oyu Tolgoi Mongolijoje laikinai sustabdė dalį darbų po požeminių seisminių smūgių. Bendrovė nurodė, kad situacija kėlė riziką požemiuose dirbantiems žmonėms, todėl priimtas sprendimas stabdyti veiklą, kol bus įvertintas saugumas.

    Apie sustabdymą pranešė Australijos koncernas „Rio Tinto“, valdantis 66 proc. projekto. Likusi dalis priklauso Mongolijos valstybei, todėl sprendimai dėl veiklos ir saugos priemonių tampa reikšmingi ne tik įmonei, bet ir šalies ekonomikai.

    Pasak „Rio Tinto“, požeminiai darbai sustabdyti po to, kai seismologinė veikla palei geologinių lūžių zonas sukėlė grunto virpesius. Bendrovė informavo, kad trys darbuotojai patyrė sužalojimų, tačiau žuvusiųjų neužfiksuota.

    Kiek laiko truks prastova, kol kas neaišku, nes tai priklausys nuo papildomų patikrų ir rizikos vertinimo. Ilgesnis sustabdymas galėtų dar labiau paaštrinti įtampą vario rinkoje, kur pasiūla pastaraisiais metais dažnai neatitinka pramonės ir energetikos sektorių lūkesčių.

    Oyu Tolgoi laikoma vienu didžiausių žinomų vario ir aukso telkinių pasaulyje ir yra svarbi „Rio Tinto“ strategijos dalis, siekiant didinti vario gavybą. Kasykla ilgainiui turėtų pasiekti iki 500 000 tonų vario per metus pajėgumą, o pernai pagamino apie 345 000 tonų.

    Projektas taip pat išsiskiria mastu: bendra investicijų vertė vertinama apie 16 500 000 000 eurų, todėl tai laikoma brangiausia investicija Mongolijos istorijoje. Dėl to bet kokie gamybos trikdžiai turi tiesioginį poveikį valstybės biudžeto lūkesčiams, darbo rinkai ir eksporto pajamoms.

    Rinkos dalyviai varį vertina kaip vieną svarbiausių metalų energetikos transformacijai, nes jo reikia elektros tinklams, atsinaujinančiai energetikai ir elektromobiliams. Todėl net ir laikini sutrikimai dideliuose telkiniuose, tokiuose kaip Oyu Tolgoi, gali tapti papildomu veiksniu, didinančiu kainų svyravimus ir spaudimą tiekimo grandinėms.

  • Bougainville Panguna kasykla gali atsidaryti vėl: vario ir aukso klodai, bet skaudi karo patirtis

    Po beveik keturių dešimtmečių pertraukos Bougainville saloje, priklausančioje Papua Naująjai Gvinėjai, vėl svarstoma atnaujinti Panguna vario ir aukso kasyklos veiklą. Tai vienas didžiausių regione neeksploatuojamų telkinių, tačiau jo istorija siejama su socialine įtampa, aplinkos tarša ir kruvinu konfliktu.

    Kasykla pradėjo veikti XX amžiaus septintajame dešimtmetyje pabaigoje atradus didelio masto rūdos telkinį, o pramoninė gavyba įsibėgėjo 1972 metais. Vietos bendruomenės netrukus ėmė kelti klausimus dėl naudos pasidalijimo ir žemės naudojimo, nes reikšminga dalis ekonominės grąžos likdavo ne saloje.

    Ilgainiui pagrindiniu įtampos tašku tapo poveikis aplinkai. Vienas labiausiai kritikuotų aspektų buvo atliekų šalinimas į Jaba upės baseiną, nuo kurio priklausė vietos gyventojų vandens ištekliai ir žemdirbystė. Dėl taršos buvo fiksuojami ilgalaikiai ekosistemų pokyčiai, o aplinkosauginė žala tapo politinių reikalavimų katalizatoriumi.

    Kaip kasykla tapo konflikto simboliu

    Devintajame dešimtmetyje saloje sustiprėjo pasipriešinimo judėjimas, kurį kurį laiką siejo vietos lyderis Francis Ona. Įtampa peraugo į ginkluotą konfliktą, kuris tęsėsi daugiau nei dešimtmetį ir, įvairiais vertinimais, nusinešė nuo kelių tūkstančių iki maždaug 20 000 gyvybių.

    Kasyklos veikla galiausiai buvo sustabdyta, o Bougainville tapo autonominiu regionu. 2019 metais surengtame referendume didžioji dauguma gyventojų pasisakė už nepriklausomybę, o dabar vyksta politinis procesas, kuriame viena esminių temų yra būsimos valstybės finansinis savarankiškumas.

    Milijardinė vertė ir naujos taisyklės

    Diskusijos dėl Panguna grįžimo į rinką atsinaujino dėl išaugusios vario paklausos, kurią skatina energetikos transformacija, elektros tinklų plėtra ir elektrifikacija. Vario poreikis pasaulyje didėja dėl kabelių, transformatorių ir elektromobilių infrastruktūros, todėl investuotojai vėl domisi anksčiau sustabdytais projektais.

    Pagal viešai minimus vertinimus, kasyklos atnaujinimas galėtų pareikalauti apie 6 000 000 000 eurų investicijų. Tuo pat metu minimos metalo atsargų vertės projekcijos siekia maždaug 150 000 000 000 eurų, tačiau tokie skaičiai priklauso nuo kainų ciklų, gavybos technologijų, leidimų ir realių išgaunamų kiekių.

    Pastaraisiais metais pasikeitė ir nuosavybės bei atsakomybės kontekstas. „Rio Tinto“ 2016 metais pasitraukė iš projekto, perduodama savo dalį nacionalinėms ir vietos institucijoms. Tai atvėrė kelią naujoms deryboms, tačiau kartu paliko neišspręstą klausimą, kas ir kokiu mastu finansuos istorinių aplinkosauginių padarinių sutvarkymą.

    Į kasyklos atgaivinimą pretenduoja skirtingos bendrovės, o derybose svarbiausia tampa ne vien kaina ar technologiniai pajėgumai, bet ir socialinis licencijavimas. Bougainville valdžia aiškiai signalizuoja, kad be griežtų aplinkosauginių standartų, vietos bendruomenių įtraukimo ir skaidraus naudos pasidalijimo projektas gali susidurti su pasipriešinimu.

    „Mums svarbu, kad bet kokia kasybos veikla nepakartotų praeities klaidų ir būtų grindžiama aiškia atsakomybe už aplinką bei vietos žmones“, – sakė vienas iš Bougainville administracijos atstovų, komentuodamas derybų kryptį.

    Konkreti gavybos atnaujinimo data kol kas neįvardijama, nes tęsiami patikrinimai ir vertinimai, įskaitant ekonominį gyvybingumą bei teisinius įsipareigojimus. Vis dėlto sprendimai dėl projekto krypties gali paaiškėti artimiausiais mėnesiais, o Panguna atvejis jau dabar laikomas vienu jautriausių pavyzdžių, kaip strateginių metalų bumas susiduria su istorine atsakomybe.