Kas keičiasi žaidimų pirkime
Skaitmeninių žaidimų rinka vis dažniau susiduria su klausimu, ar pirkėjas iš tiesų įgyja žaidimą, ar tik laikiną licenciją. Praktikoje tai reiškia, kad net ir sumokėjus pilną kainą, žaidimas gali būti pašalintas iš parduotuvių, o kai kada išjungiami ir serveriai, be kurių dalis turinio tampa nebeprieinama.
Diskusijas kaitina ir didžiųjų leidėjų bei platformų strategija pereiti prie skaitmeninės platinimo formos. Tokiu atveju fizinės laikmenos traukiasi, o pirkėjo teisės vis labiau priklauso nuo paskyros, parduotuvės taisyklių ir licencinių sutarčių, kurias daugelis patvirtina jų net neskaitę.
Licencijos baigiasi, o žaidimai dingsta
Pastaraisiais metais žaidėjai vis dažniau susiduria su situacija, kai konkretus žaidimas nebeįsigyjamas dėl pasibaigusių licencijų ar leidėjo sprendimo. Tai ypač aktualu sporto žaidimams, kuriuose naudojami lygų, komandų, žaidėjų atvaizdų ir muzikos licencijavimo susitarimai, turintys aiškias galiojimo pabaigas.
Tokiais atvejais pirkėjai gali prarasti galimybę įsigyti žaidimą iš naujo ar perkelti jį į kitą platformą, o dalis internetinių funkcijų tampa neprieinamos išjungus serverius. Kritikai sako, kad tai iš esmės prilygsta nuomai, nors vartotojui komunikacijoje dažnai sudaromas pirkimo įspūdis.
JAV politikų siūlymas: pirkėjas turi būti savininkas
JAV Kongreso narys Ritchie Torres pristatė iniciatyvą, vadinamą Power To The Players Act, kuria siekiama aiškiau apibrėžti vartotojų teises skaitmeninių žaidimų rinkoje. Pagrindinis tikslas būtų įpareigoti Federalinę prekybos komisiją sukurti taisykles, kurios aiškiai atskirtų pirkimą nuo licencijavimo ir sustiprintų vartotojų apsaugą.
Siūlomos kryptys apima teisę aiškiai žinoti, ką žmogus įsigyja, teisę naudotis nupirktu produktu ir teisę perkelti įsigytą turinį, kai tai techniškai įmanoma. Tokios nuostatos iš esmės smogtų ne tik leidėjams, bet ir skaitmeninėms parduotuvėms, kurios šiandien dažnai remiasi formuluote, kad vartotojas įsigyja licenciją, o ne nuosavybę.
„Mokėdamas už žaidimą, turėtum būti jo savininkas“, – sakė Ritchie Torres.
„Vartotojai turi turėti teisę turėti, teisę žaisti ir teisę perkelti teises į įsigytus žaidimus“, – teigė jis.
Kodėl tai svarbu Europai
Nors iniciatyva gimsta JAV, problema yra globali, o panašūs ginčai jau seniai kyla ir Europoje. Europos Sąjungoje vartotojų apsauga tradiciškai griežtesnė, todėl bet kokie bandymai miglotai pristatyti licenciją kaip pirkimą gali sulaukti papildomo reguliuotojų dėmesio.
Žaidimų rinkai pereinant prie skaitmeninių modelių, auga ir vartotojų lūkesčiai dėl skaidrumo: žmonės nori suprasti, ar jie perka produktą, ar tik teisę juo naudotis ribotomis sąlygomis. Artimiausiais metais tai gali virsti naujomis taisyklėmis, aiškesniais įspėjimais parduotuvėse ir griežtesnėmis pareigomis leidėjams, jei įsigytas turinys iš esmės tampa nebeprieinamas.