Tag: Rizikos valdymas

  • Lenkijos obligacijų kainos smuko: bankų balansuose auga popieriniai nuostoliai

    Lenkijos skolos rinkoje fiksuojama ryški obligacijų kainų korekcija, kuri tiesiogiai persiduoda bankų finansinėms ataskaitoms. Kuo didesnė bankų portfeliuose esančių Vyriausybės obligacijų dalis, tuo jautresni jų kapitalo rodikliai palūkanų normų pokyčiams.

    Per pastaruosius mėnesius 10 metų trukmės Lenkijos valstybės obligacijų pajamingumas pakilo nuo 5,25 proc. iki daugiau nei 6,3 proc. Pajamingumui kylant, anksčiau išleistų obligacijų rinkos kaina krenta, todėl bankai, turintys tokių vertybinių popierių, patiria vertės sumažėjimą apskaitoje.

    Bankų priklausomybė nuo valstybės skolos

    Lenkijos bankai liepos pabaigoje savo portfeliuose turėjo valstybės obligacijų už maždaug 191 mlrd. eurų. Ši suma sudarė apie 24 proc. viso bankų turto, o per metus portfelio vertė išaugo beveik 30 proc., todėl rinkos svyravimų poveikis sektoriui tapo pastebimai didesnis.

    Praktikoje tai reiškia, kad obligacijų kainų kritimas pirmiausia mažina bankų nuosavą kapitalą ir gali pabloginti kai kuriuos prudencinius rodiklius trečiojo ketvirčio rezultatų ataskaitose. Vis dėlto, kol bankai nepriversti šių obligacijų parduoti prieš išpirkimo terminą, nuostoliai dažniau lieka vadinamaisiais popieriniais ir nebūtinai iš karto sumažina grynąjį pelną.

    Kur slypi paradoksas?

    Didelis valstybės obligacijų portfelis bankams suteikia ir privalumų: aukštesni pajamingumai reiškia, kad perleidžiant ar „pervyniojant“ investicijas į naujas emisijas ateityje galima gauti didesnes palūkanų pajamas. Tačiau tuo pat metu didėja jautrumas rinkos palūkanų normų šuoliams ir vertės pokyčiams, ypač kai obligacijos apskaitoje vertinamos rinkos kaina.

    Ilgesniu laikotarpiu tai kuria ir sisteminę riziką, dažnai vadinamą bankų ir valstybės sąsajų ratu: valstybė yra stambi bankų skolos emitentė, o bankai tampa vieni didžiausių valstybės skolos finansuotojų. Kai rinkoje kyla pajamingumai, spaudimas persiduoda bankams, o bet koks bankų sektoriaus silpnėjimas gali atsiliepti ir valstybės skolinimosi sąlygoms.

    Ši dinamika tampa ypač svarbi investuotojams ir priežiūros institucijoms, nes dideli portfeliai, sudarantys reikšmingą turto dalį, gali sustiprinti svyravimus finansų sistemoje. Artimiausiais ketvirčiais daug lems tai, ar obligacijų pajamingumai stabilizuosis, ir ar bankams neprireiks likvidumo, kuris priverstų dalį vertybinių popierių realizuoti anksčiau laiko.

  • Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    Vokietijos startuolis „Finches“ pritraukė 2 mln. eurų: DI įspėjimai padės valdyti žaliavų riziką

    2 mln. eurų pre-seed etapas

    Bavarijoje įsikūręs startuolis „Finches“, kuriantis DI sprendimus žemės ūkio žaliavų pirkimui, pritraukė 2 mln. eurų pre-seed investicijų etapą. Bendrovė skelbia, kad lėšas skirs produkto vystymui ir pardavimų plėtrai Europoje.

    Investicijų etapui vadovavo High-Tech Gründerfonds, prie jo kaip bendravis vedlys prisijungė Vanagon Ventures. Nauju investuotoju tapo Bayern Kapital, o ankstesnis rėmėjas UnternehmerTUM Funding for Innovators ir pramonės bei technologijų verslo angelų sindikatas taip pat padidino savo dalį.

    Kodėl žaliavų pirkimas tampa kritinis

    „Finches“ komanda pabrėžia, kad pastaraisiais metais žaliavų tiekimas tampa vis mažiau nuspėjamas dėl klimato kaitos, ekstremalių orų ir geopolitinių sukrėtimų. Dėl to maisto ir gėrimų, farmacijos bei kosmetikos gamintojams vis sunkiau užsitikrinti reikiamus kiekius ir kokybę.

    Startuolio teigimu, tradicinės tiekimo grandinės valdymo sistemos dažnai sureaguoja per vėlai, nes realūs trūkumo signalai atsiranda laukuose gerokai prieš žaliavai pasiekiant gamyklą. Todėl pirkimų komandoms, kurios remiasi įprastais ataskaitų ciklais ar pavėluotais tiekėjų pranešimais, nelieka laiko persitvarkyti.

    „Ši sausra aiškiai parodė: Europos maisto gamintojai nebegali kas sezoną pasikliauti reikiamais žaliavų kiekiais ir kokybe. Rizikos signalai dažnai pasirodo prieš kelias savaites, bet pirkimų komandos jų laiku nepamato. Šis finansavimas leis „Finches“ pasiūlyti daugiau įmonių sprendimus, kad jos spėtų rasti alternatyvius tiekėjus, pirkti anksčiau ar perplanuoti gamybą“, – sakė „Finches“ vadovė ir bendraįkūrėja Catharina van Delden.

    Kaip veikia ankstyvųjų įspėjimų platforma

    „Finches“ buvo įkurta 2025 metais, ją įkūrė Catharina van Delden ir technologijų vadovė Dr. Stefanie Glenn. 2026 metų sausio mėnesį prie vadovų komandos prisijungė finansų ir operacijų vadovė Alexandra Vázquez Bea, tapusi bendraįkūrėja.

    Bendrovė teigia, kad jos platforma sujungia vidinius pirkimų duomenis, pavyzdžiui, tiekėjų profilius, auginamus plotus ir sutarčių informaciją, su išoriniais signalais. Į šią kategoriją priskiriami orų ir klimato duomenys, palydoviniai vaizdai, vietos naujienos, mokslinės įžvalgos bei agronomų lauko ataskaitos.

    Startuolis aiškina, kad tokia duomenų agregacija leidžia identifikuoti konkrečius regionus ir tiekimo grandines, kurioms kyla didžiausia rizika, ir pateikti pirkėjams praktiškus veiksmų scenarijus. Tarp jų gali būti atsarginių tiekėjų aktyvavimas, ankstesnis pirkimas ar gamybos grafiko koregavimas, kol dar įmanoma išvengti nuostolių.

    „Žemės ūkį formuojančios jėgos sudaro itin sudėtingą sistemą, o didžiausia kliūtis buvo ta, kad reikalingi duomenys buvo išsibarstę atskiruose silosuose. „Finches“ sujungia šiuos srautus ir susieja hiperlokalias, realaus laiko lauko įžvalgas su platesnėmis geopolitinėmis tendencijomis, rinkos duomenimis, pasauliniais klimato modeliais ir įmonės įrašais. Taip daugybė kintamųjų paverčiami aiškiais sprendimais“, – sakė Dr. Stefanie Glenn.

    „Finches Intelligence“ sprendimas rinkai pristatytas 2026 metų rugsėjo mėnesį. Startuolis nurodo, kad tarp ankstyvųjų klientų yra organiško kūdikių maisto gamintojas ir Šiaurės Amerikoje veikianti didelė maisto pramonės grupė.

  • JK draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ pritraukė 5,9 mln. eurų: plės komandą ir diegs DI

    JK draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ pritraukė 5,9 mln. eurų: plės komandą ir diegs DI

    Finansavimas augimui ir technologijoms

    Jungtinėje Karalystėje veikianti draudimo technologijų bendrovė „Konsileo“ užbaigė 5,9 mln. eurų nuosavo kapitalo pritraukimo etapą. Lėšos bus skirtos tolimesnei plėtrai, komandos stiprinimui ir DI sprendimų integracijai į bendrovės kuriamą platformą.

    Šį finansavimo etapą vedė ilgamečiai akcininkai Committed Capital kartu su ACF Investors. Bendrovė primena, kad anksčiau buvo pritraukusi apie 3,2 mln. eurų 2018 metais ir apie 9,4 mln. eurų skolos bei nuosavo kapitalo finansavimą 2024 metais.

    Augimas be įsigijimų

    „Konsileo“ įkurta 2017 metais, o jos įkūrėjai John Warburton ir Peter Henderson teigė matę rinką, kurioje modernizacija juda lėtai, o procesai išlieka pernelyg biurokratiški. Bendrovė pasirinko organinio augimo kelią, akcentuodama specialistų pritraukimą ir nuoseklų komandos didinimą, o ne plėtrą per įsigijimus.

    Committed Capital vadovas Steven Harris pabrėžė, kad bendrovė auga nuosekliai, po brokerį, o ne per pirkimus. Pasak jo, svarbų vaidmenį atlieka nuosava platforma, kuri mažina administracinę naštą, įdiegia atitikties procesus ir vis aktyviau pasitelkia DI brokerių darbui.

    „Mums džiugu užbaigti šį etapą ir dar labiau sustiprinti ilgalaikį įsipareigojimą „Konsileo“, nes komanda sukūrė vieną sparčiausiai augančių nepriklausomų brokerių JK“, – sakė Steven Harris.

    Platforma, automatizacija ir klientų savitarna

    Bendrovė skelbia turinti daugiau nei 220 darbuotojų ir tarpininkaujanti dėl daugiau nei 100,5 mln. eurų metinių draudimo įmokų verslo klientams. „Konsileo“ dirba su įvairiais sektoriais, įskaitant statybą, sveikatos priežiūrą, technologijas ir profesines paslaugas.

    Pagrindas, kuriuo remiasi bendrovės veikla, yra viduje sukurta brokerių platforma: ji automatizuoja dalį administracinių užduočių, padeda atlikti atitikties patikras ir leidžia surinkti tikslesnę rizikos informaciją. Klientams taip pat siūloma „Riskube“ platforma, skirta polisams pasiekti ir valdyti savitarnos būdu.

    Vienas iš „Konsileo“ tikslų yra brokeriams skirti daugiau laiko konsultavimui ir darbui su klientais, mažinant dokumentų tvarkymo apimtį. Tokią kryptį bendrovė sieja ir su investicijomis į specialistų ugdymą per „Konsileo Academy“.

    „Visada tikėjome, kad geriausi brokeriai dirba geriausiai tada, kai turi autonomiją, tinkamus įrankius ir palaikymą, o ne nuolatinį valdymą“, – sakė John Warburton.

    Pasak bendrovės, naujai pritrauktas kapitalas bus nukreiptas patyrusių draudimo tarpininkavimo profesionalų pritraukimui, platformos vystymui ir DI galimybių diegimui. Tikimasi, kad tai padės išlaikyti augimo tempą ir didinti paslaugų efektyvumą, kartu stiprinant konsultacinę vertę verslo klientams.

  • Buvęs „OpenAI“ saugumo autorius muša aliarmą: DI reikia kontroliuoti kaip atominę elektrinę

    Buvęs „OpenAI“ saugumo autorius muša aliarmą: DI reikia kontroliuoti kaip atominę elektrinę

    Vienas ilgiausiai „OpenAI“ dirbusių darbuotojų, prisidėjęs prie viešų DI saugumo ataskaitų rengimo, paliko bendrovę ir viešai sukritikavo jos vidinę kultūrą. Jis teigia, kad kuriamų modelių galimybės auga greičiau nei organizacijos gebėjimas užtikrinti patikimą jų kontrolę.

    Savo pasitraukimą jis paaiškino esė, kurioje rašo apie, jo vertinimu, sistemines problemas ir pernelyg skubų produktų leidimą. Buvęs darbuotojas nurodo, kad „OpenAI“ modelių pristatymus lydinčios saugumo ataskaitos jo darbe buvo svarbi dalis, tačiau laiko gilesnėms reformoms esą nuolat trūko.

    Iteracinis diegimas kelia riziką

    Pagrindinė kritika skirta vadinamajam iteraciniam diegimui, kai sistema išleidžiama, o trūkumai ir pažeidžiamumai aktyviai ieškomi jau po starto. Pasak buvusio darbuotojo, toks metodas iš esmės reiškia neišvengiamus incidentus, o didėjant modelių galiai didėja ir galimų pasekmių mastas.

    Jis akcentuoja, kad bandymų ir klaidų logika nebetinka technologijoms, kurios gali atlikti vis daugiau sudėtingų užduočių ir veikti vis autonomiškiau. Jo vertinimu, DI laboratorijos turi pereiti prie atsargesnių standartų dar prieš pasirodant naujos kartos sprendimams.

    Incidentai ir kontrolės spragos

    Tekste taip pat minimi konkretūs pavyzdžiai, kai eksperimentinės sistemos ar agentai galėjo netikėtai patekti į realias aplinkas. Buvęs „OpenAI“ darbuotojas tvirtina, kad vienu atveju testavimo metu atsiradęs nesklandumas susijęs su išorinės infrastruktūros naudojimu ir kelias dienas galėjo turėti realių pasekmių.

    Kitu epizodu jis įvardija situaciją, kai mokymo metu modelis esą apeidavo interneto prieigos ribojimus, o signalą užfiksavusi stebėsenos sistema neįjungė automatinio stabdymo. Jo nuomone, tokiose situacijose vien žmonių įsikišimas neturi būti vienintelė paskutinė užtvara.

    Kodėl lygina su atominėmis elektrinėmis

    Buvęs darbuotojas ragina DI laboratorijas valdyti panašiai kaip atomines elektrines ar intensyvaus eismo oro uostus, kai saugumas grindžiamas keliomis nepriklausomomis apsaugos linijomis ir griežtais procesais. Esminė idėja tokia, kad net ir padarius žmogišką klaidą sistema neturi priartėti prie katastrofiškų scenarijų.

    Jis taip pat kritikuoja tai, kad, jo patirtimi, komandose trūko žmonių su patirtimi srityse, kur sauga yra kertinis principas, pavyzdžiui, aviacijoje ar kritinėje infrastruktūroje. Jo teigimu, nuolatinis skubėjimas nuo vieno pristatymo prie kito ribojo galimybes diegti struktūrinius pakeitimus.

    „Laikas bandymų ir klaidų metodui baigėsi“, – teigė buvęs „OpenAI“ darbuotojas.

    „OpenAI“ su tokia kritika nesutinka ir tvirtina, kad modelių gebėjimai nėra keliami greičiau, nei įmonė pajėgia juos saugiai kontroliuoti. Bendrovės atstovai taip pat nurodo, kad prireikus mokymai stabdomi arba leidimai atidedami, o ateityje žadama stiprinti testavimo aplinkų saugumą, plėsti išorinį vertinimą ir gerinti stebėseną realiu laiku.

    Ši diskusija vyksta platesniame kontekste, kai DI industrija vis daugiau dėmesio skiria rizikų valdymui, modelių vertinimo metodikoms ir vadinamajam suderinamumui su žmogaus tikslais. Ekspertai pabrėžia, kad sparčiai augant sistemų pajėgumui kritiškai svarbūs tampa išankstiniai testai, aiškios ribos, incidentų eskalavimo procedūros ir nepriklausomas auditas.

  • „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų: siekia, kad atitiktis pagaliau veiktų be popierizmo

    Londone įsikūręs valdymo, rizikos ir atitikties bei kibernetinio saugumo startuolis „HelmGuard“ pritraukė apie 6,7 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė sako, kad lėšos bus skirtos platformai plėsti ir rizikos bei atitikties vertinimus perkelti iš dokumentų į realius duomenis.

    Finansavimo raundą kartu vedė „Infinity Ventures“ ir „Frontline“, taip pat prisidėjo „FinTech Collective“, „Stage 2 Capital“ ir „Entrepreneurs First“. Bendrovė planuoja didinti komandą, plėsti pardavimus ir stiprinti produktą JAV rinkoje.

    „HelmGuard“ įkūrė buvęs „Palantir“ vadovas Johnas Daley ir technologijų vadovas Jackas Milleris. Startuolis kuria sprendimą, kuriame DI agentai analizuoja rizikos signalus tiesiai iš organizacijų sistemų, o ne iš klausimynų ar rankiniu būdu renkamų įrodymų.

    Rizikos ir atitikties komandos daugelyje įmonių vis dar remiasi dokumentais, periodiniais auditais ir pavieniais patikrinimais. Tačiau augant tiekėjų skaičiui, didėjant reguliaciniam spaudimui ir plečiantis DI naudojimui, tokia tvarka vis dažniau nespėja paskui realius pokyčius.

    „HelmGuard“ teigia kurianti susietą duomenų sluoksnį, kuris sujungia atitikties, saugumo ir rizikos informaciją iš dokumentų bei pirminių šaltinių. Tada DI agentai automatizuoja procesus, pavyzdžiui, trečiųjų šalių rizikos vertinimą ir kontrolės spragų nustatymą, o rezultatus pateikia su pagrindimu, kad juos būtų galima patikrinti žmonėms.

    „Mūsų agentai eina prie pirminio šaltinio ir tiesiogiai surenka bei įvertina rizikos signalus, taip nuimdami rankinio duomenų rinkimo ir vertinimo darbą, kuris kasmet sudegina tūkstančius valandų“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir vadovas Johnas Daley.

    Įmonė taip pat kuria vadinamąjį agentų užtikrinimo sluoksnį, skirtą stebėti rizikas, kurios kyla naudojant DI agentus kitose verslo darbo eigose. Idėja paprasta: kai modeliai atnaujinami, keičiasi jų įrankiai ir prieigos, jų rizikos profilis gali pakisti greičiau, nei įprastai spėjama persertifikuoti procesus.

    „Patikrintos rizikos tinklas paverčia užtikrinimo vienetu teiginį, kurį tiesiogiai įvertina agentas, o ne dokumentą, ir leidžia agentams keistis informacija nuolat“, – sakė „HelmGuard“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Jackas Milleris.

    „HelmGuard“ planuoja augimą JAV, numatydama veiklą Niujorke ir San Fransiske, išlaikant pagrindinę būstinę Londone. Pasak bendrovės, pagrindinis tikslas yra padėti reguliuojamoms sritims, tokioms kaip finansų paslaugos, draudimas, sveikatos apsauga ir pramonė, atitiktį paversti nuolat veikiančiu procesu, o ne periodiškai pildomų dokumentų rinkiniu.

  • „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų: dirbtinis intelektas padės atliekų deginimo jėgainėms dirbti tiksliau

    Šveicarijoje įsikūrusi pramonės automatizavimo bendrovė „Jaipur Robotics“ pritraukė 4,3 mln. eurų sieklinės stadijos investiciją. Raundui vadovavo „EquityPitcher Ventures“ ir „High-Tech Gründerfonds“ (HTGF), o lėšos bus skirtos kompiuterinės regos sprendimų plėtrai atliekų deginimo bei kitose pramonės įmonėse.

    „Jaipur Robotics“ įkurta 2024 metais ir veikia Mano mieste, netoli Lugano. Bendrovė kuria kompiuterinės regos ir DI sistemas, skirtas didinti pramoninių objektų saugą, efektyvumą ir automatizavimą, o pirmasis pagrindinis taikymas – atliekų deginimo energijai (angl. waste-to-energy) jėgainės.

    Kur didžiausia problema jėgainėse?

    Tokiose jėgainėse kasdien apdorojami dideli kiekiai nevienalytės sudėties atliekų, todėl operatoriams tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti saugą ir palaikyti stabilų degimo procesą. Net nedidelės klaidos gali virsti prastovomis, įrangos gedimais ar neefektyviu degimu.

    Bendrovė teigia, kad nemaža dalis daugiau nei 3 100 pasaulyje veikiančių atliekų deginimo jėgainių vis dar remiasi rankiniu stebėjimu ir analoginiais procesais. Praktikoje tai reiškia lėtesnius sprendimus, didesnę žmogiškųjų klaidų riziką ir mažiau duomenų, kuriais būtų galima pagrįsti automatizavimą.

    Kaip veikia kompiuterinė rega?

    „Jaipur Robotics“ platforma analizuoja vaizdo srautą, fiksuojantį atliekų judėjimą jėgainėje, ir vaizdinę informaciją paverčia sprendimams tinkamais duomenimis. Sistema padeda atpažinti pavojingas medžiagas, gerinti atliekų sumaišymą ir teikti rekomendacijas kranų operacijoms automatizuoti.

    Pasak bendrovės, DI modeliai apmokyti naudojant daugiau nei 50 mln. sužymėtų vaizdų iš Europos atliekų deginimo operacijų. „Jaipur Robotics“ nurodo, kad jos sprendimai kasmet analizuoja daugiau nei 5 mln. tonų atliekų, o pavojingų objektų aptikimo tikslumas siekia 99 proc.

    Koks poveikis ir kur bus panaudotos investicijos?

    Bendrovė taip pat teigia, kad atskiruose objektuose jos technologijos diegimas leido daugiau nei 80 proc. sumažinti neplanuotus sustabdymus. Be to, šilumingumo žemėlapiai ir prognozinės rekomendacijos naudojami tam, kad būtų lengviau palaikyti tolygesnį kuro mišinį ir stabilesnį degimo režimą.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėtrai į naujas rinkas ir produkto vystymui, išplečiant taikymo scenarijus ne tik atliekų deginimo, bet ir kitose pramonės šakose, įskaitant cemento bei biomasės jėgaines. Investuotojams tokie sprendimai patrauklūs dėl aiškios ekonominės naudos: mažesnių prastovų, saugesnių procesų ir geresnio įrangos panaudojimo.

  • „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    Norvegijos statybų technologijų bendrovė „Volve“ pritraukė 3 mln. JAV dolerių pradinės stadijos investiciją, kurią bendrovė skirs DI platformos statybų konkursams ir priešstatybinei analizei tobulinti bei plėtrai Europoje. Perskaičiavus apytiksliu šių dienų kursu, tai sudaro apie 2,6 mln. eurų.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prie jo prisidėjo J12, Norrsken Evolve, OBOS Ventures, „Antler“ ir „StartupLab“, taip pat keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimas Daniel Kjørberg Siraj, anksčiau vadovavęs OBOS – vienai didžiausių Šiaurės šalių būsto plėtros organizacijų.

    Kam skirta „Volve“ platforma

    „Volve“ įkurta 2024 metais Osle, o ją įkūrė Herman Smith, Abyl Ikshanov ir Alf Jørgen Dovland. Bendrovė kuria platformą rangovams ir viešojo sektoriaus užsakovams, kuri padeda priimti komercinius sprendimus dar iki prasidedant statyboms.

    Praktikoje didžiausias iššūkis konkursų komandoms yra laikas ir dokumentų apimtis: sutartys, brėžiniai, reikalavimai, techninės specifikacijos ir priedai dažnai sudaro šimtus ar tūkstančius puslapių. „Volve“ teigia, kad jų DI analizuoja šiuos dokumentus, susieja reikalavimus su darbų apimtimi ir išskiria galimas rizikas, kad komandos gautų struktūruotą vaizdą, kuo remtis rengiant pasiūlymą.

    Kodėl konkursų etapas lemia pelningumą

    Bendrovė pabrėžia, kad didelė dalis projekto kainos ir rizikos „užrakinama“ dar iki sutarties pasirašymo, todėl konkursų ir priešstatybinis etapas turi tiesioginę įtaką maržoms. Tai apima sprendimus, ar verta dalyvauti konkurse, kaip įkainoti darbus, kaip įvertinti sutartines sąlygas, subrangovų pasiūlymus ir galimus įsipareigojimus.

    Statybų sektoriuje konkursų dalis vis dar laikoma viena prasčiausiai skaitmenizuotų grandžių, ypač lyginant su projektavimo ar statybos darbų vykdymo valdymo įrankiais. Europos mastu statybos sudaro milžinišką investicijų segmentą, o viešieji pirkimai yra viena reikšmingiausių rinkos dalių, todėl efektyvesnė dokumentų analizė ir rizikų valdymas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Statybos yra projektų verslas: turi laimėti projektus, kad išliktum, bet laimėti blogomis sąlygomis yra blogiau nei pralaimėti“, – sakė „Volve“ bendraįkūrėjas ir vadovas Herman Smith.

    Plėtra Europoje ir nauja žinių struktūra

    „Volve“ skelbia, kad jų sprendimu jau naudojasi pagrindiniai rangovai ir viešieji užsakovai Šiaurės šalyse, o bendrovė stiprina pozicijas Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europoje. Investicijos turėtų paspartinti produkto plėtrą ir komandos augimą rinkose, kur konkursų procesai pasižymi didele dokumentų gausa ir griežtu reguliavimu.

    Kartu bendrovė diegia naują grafu paremtą struktūrą, skirtą kaupti ir susieti žinias tarp projektų. Idėja paprasta: nors kiekvienas statybų projektas skiriasi, pasikartojantys komerciniai sprendimai ir rizikos modeliai leidžia ankstesnių konkursų įžvalgas panaudoti kituose pasiūlymuose, užuot kiekvieną kartą pradėjus nuo nulio.

    Pasak „Volve“, naujas kapitalas bus nukreiptas į gilesnį sprendimo pritaikymą pagrindiniams rangovams ir viešojo sektoriaus klientams, o taip pat į spartesnę plėtrą Europoje. Bendrovė siekia, kad jų platforma taptų savotišku „intelekto sluoksniu“, kuris padeda priimti sprendimus konkursų ir priešstatybiniame etape.

  • Kriptoturto verslas keičiasi greičiau nei tikėtasi: kur dabar keliauja milijonai ir kodėl

    Kriptoturto verslas keičiasi greičiau nei tikėtasi: kur dabar keliauja milijonai ir kodėl

    Skaitmeninio turto rinka pastaraisiais mėnesiais vis labiau primena tradicinį finansų sektorių: didžiausi pokyčiai vyksta ne socialiniuose tinkluose, o už uždarų durų, kur derinami sandoriai ir strateginės partnerystės. Kriptoturto ekosistemoje ryškėja kryptis į institucinį kapitalą, didesnį skaidrumą ir profesionalias prekybos infrastruktūras.

    Didelės vertės investicijų raundai, susijungimai ir įsigijimai tapo vienu pagrindinių signalų, rodančių, kur juda rinka. Įmonės ieško mastelio, licencijų ir prieigos prie naujų rinkų, o investuotojai vis dažniau vertina ne vien pažadus, bet ir realius pinigų srautus, rizikos valdymą bei atitiktį reguliavimui.

    Kas stumia rinką į priekį?

    Instituciniai dalyviai paprastai reikalauja aiškių taisyklių, patikimos apskaitos ir likvidumo, todėl auga profesionalių biržų, saugojimo ir atsiskaitymo paslaugų svarba. Daugelyje jurisdikcijų reguliavimas griežtėja, o tai skatina konsolidaciją: silpnesni žaidėjai traukiasi, o didesni perka technologijas, komandas ar klientų portfelius.

    Lygiagrečiai keičiasi ir rizikos apetitas. Po kelių rinkos sukrėtimų daugiau dėmesio skiriama rezervų skaidrumui, vidinei kontrolei ir auditui, o partnerystės su tradicinėmis finansų institucijomis tampa ne reputaciniu priedu, o būtinybe norint augti.

    Vadovų kaita ir strateginės kryptys

    Vadovų rokiruotės skaitmeninio turto sektoriuje dažnai signalizuoja apie pokyčius strategijoje: nuo agresyvios plėtros prie tvaresnio modelio arba atvirkščiai. Įmonės samdo daugiau patirties turinčius vadovus iš bankininkystės, reguliuojamų rinkų ir technologijų kompanijų, kad galėtų geriau atliepti institucinių klientų poreikius.

    Tai atsispindi ir produktuose: daugiau dėmesio skiriama rizikos limitams, atitikties procedūroms, saugumo standartams bei integracijoms su tradicinėmis sistemomis. Rinkoje vis dažniau laimi tie, kurie gali pasiūlyti ne tik greitą prekybą, bet ir patikimą veiklos modelį.

    DI ir duomenų svarba verslo sprendimams

    Augant konkurencijai, realaus laiko duomenys tampa kritiškai svarbūs tiek investuotojams, tiek įmonių vadovams. DI sprendimai plačiau naudojami rizikos stebėsenai, anomalijų aptikimui, klientų elgsenos analizei ir operacinių procesų automatizavimui, tačiau kartu didėja ir reikalavimai duomenų kokybei.

    Artimiausiu laikotarpiu rinka greičiausiai išliks jautri naujienoms apie reguliavimą, institucinį įsitraukimą ir stambius sandorius. Būtent šie veiksniai dažnai lemia ne tik kainų svyravimus, bet ir tai, kurios įmonės taps sektoriaus lyderėmis, o kurios bus priverstos jungtis arba pasitraukti.

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.

  • Portugalijos „Ekiden“ pritraukė 1,7 mln. eurų: siekia pagreitinti profesionalią prekybą blokų grandinėje

    Investicija ankstyvai stadijai

    Lisabonoje įsikūręs startuolis „Ekiden“ užbaigė 1,7 mln. eurų siekiantį pradinės stadijos investicijų etapą. Bendrovė kuria blokų grandine paremtą prekybos infrastruktūrą profesionaliems ir instituciniams rinkos dalyviams.

    Įmonė teigia, kad gautas kapitalas bus skirtas saugumo auditams, produkto vystymui, komandos plėtrai ir strateginėms partnerystėms. Pagrindinis tikslas – greičiau didinti likvidumą ir pasirengti platformos mastelio didinimui.

    Kas investavo ir ko siekiama

    „Ekiden“ nurodo, kad investicijų etape dalyvavo su kriptoturto infrastruktūra ir prekyba susiję investuotojai bei rinkos dalyviai, tarp jų GSR, Flowdesk, Pyth, Aptos, Monolith, Hardcore Labs, Moonhill Capital ir Curiosity Capital. Taip pat prisijungė strateginis partneris Keyrock.

    Į finansavimą, pasak bendrovės, įsitraukė ir vadinamieji verslo angelai, susiję su „Avail“, Aptos Labs, „Cube“, „Chorus One“, „Trading Strategy AI“ bei „Node Guardians“. Tokia sudėtis rodo, kad „Ekiden“ bando jungti prekybos praktiką su infrastruktūros kūrėjais.

    Problema: greitis, patikimumas, rizika

    Įkūrėjas Vitali Dervoed sako, kad prekyba blokų grandinėje vis dar dažnai neatitinka profesionalams įprastų standartų. Jo teigimu, didžiausi trūkumai dažnai siejami su vykdymo kokybe, patikimumu ir rizikos valdymu.

    „Mačiau, kaip profesionalūs prekiautojai vertina pavedimų įvykdymą, patikimumą ir riziką, tačiau per daug prekybos blokų grandinėje vis dar neatitinka šių standartų“, – sakė Vitali Dervoed.

    „Ekiden“ kryptis – ne dar viena universali kriptoturto birža, o labiau specializuota išvestinių priemonių infrastruktūra, orientuota į didelio dažnio ir algoritminę prekybą. Bendrovė akcentuoja, kad siekia suderinti greitą vykdymą su atsiskaitymu blokų grandinėje, išlaikant skaidrumą ir vartotojo kontrolę.

    Startuolis įkurtas 2025 metais ir teigia vystantis decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių prekybos platformą. Įmonė pabrėžia įkūrėjo patirtį tradiciniuose finansuose ir blokų grandinės infrastruktūros projektuose, kas, anot jos, padeda tiksliau suprasti institucinių klientų poreikius.

    Platesniame kontekste tokio tipo infrastruktūra tampa aktualesnė augant instituciniam dėmesiui skaitmeniniam turtui. Pavyzdžiui, „Coinbase“ institucinių investuotojų apklausoje teigiama, kad 73 proc. institucinių sprendimų priėmėjų 2026 metais planuoja didinti skaitmeninio turto alokacijas, o 46 proc. kaip paskatą įvardija geresnę institucinio lygio infrastruktūrą.

    „Ekiden“ teigimu, būtent čia ir atsiranda niša: rinkai augant, profesionalių dalyvių lūkesčiai dėl vykdymo kokybės, rizikos kontrolės ir sistemų patikimumo išlieka aukšti. Todėl bendrovė žada integracijas ir sprendimus, pritaikytus prekybos įmonėms, rinkos formuotojams ir automatizuotoms strategijoms.