CP v2

Tag: Rizikos valdymas

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.

  • Portugalijos „Ekiden“ pritraukė 1,7 mln. eurų: siekia pagreitinti profesionalią prekybą blokų grandinėje

    Investicija ankstyvai stadijai

    Lisabonoje įsikūręs startuolis „Ekiden“ užbaigė 1,7 mln. eurų siekiantį pradinės stadijos investicijų etapą. Bendrovė kuria blokų grandine paremtą prekybos infrastruktūrą profesionaliems ir instituciniams rinkos dalyviams.

    Įmonė teigia, kad gautas kapitalas bus skirtas saugumo auditams, produkto vystymui, komandos plėtrai ir strateginėms partnerystėms. Pagrindinis tikslas – greičiau didinti likvidumą ir pasirengti platformos mastelio didinimui.

    Kas investavo ir ko siekiama

    „Ekiden“ nurodo, kad investicijų etape dalyvavo su kriptoturto infrastruktūra ir prekyba susiję investuotojai bei rinkos dalyviai, tarp jų GSR, Flowdesk, Pyth, Aptos, Monolith, Hardcore Labs, Moonhill Capital ir Curiosity Capital. Taip pat prisijungė strateginis partneris Keyrock.

    Į finansavimą, pasak bendrovės, įsitraukė ir vadinamieji verslo angelai, susiję su „Avail“, Aptos Labs, „Cube“, „Chorus One“, „Trading Strategy AI“ bei „Node Guardians“. Tokia sudėtis rodo, kad „Ekiden“ bando jungti prekybos praktiką su infrastruktūros kūrėjais.

    Problema: greitis, patikimumas, rizika

    Įkūrėjas Vitali Dervoed sako, kad prekyba blokų grandinėje vis dar dažnai neatitinka profesionalams įprastų standartų. Jo teigimu, didžiausi trūkumai dažnai siejami su vykdymo kokybe, patikimumu ir rizikos valdymu.

    „Mačiau, kaip profesionalūs prekiautojai vertina pavedimų įvykdymą, patikimumą ir riziką, tačiau per daug prekybos blokų grandinėje vis dar neatitinka šių standartų“, – sakė Vitali Dervoed.

    „Ekiden“ kryptis – ne dar viena universali kriptoturto birža, o labiau specializuota išvestinių priemonių infrastruktūra, orientuota į didelio dažnio ir algoritminę prekybą. Bendrovė akcentuoja, kad siekia suderinti greitą vykdymą su atsiskaitymu blokų grandinėje, išlaikant skaidrumą ir vartotojo kontrolę.

    Startuolis įkurtas 2025 metais ir teigia vystantis decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių prekybos platformą. Įmonė pabrėžia įkūrėjo patirtį tradiciniuose finansuose ir blokų grandinės infrastruktūros projektuose, kas, anot jos, padeda tiksliau suprasti institucinių klientų poreikius.

    Platesniame kontekste tokio tipo infrastruktūra tampa aktualesnė augant instituciniam dėmesiui skaitmeniniam turtui. Pavyzdžiui, „Coinbase“ institucinių investuotojų apklausoje teigiama, kad 73 proc. institucinių sprendimų priėmėjų 2026 metais planuoja didinti skaitmeninio turto alokacijas, o 46 proc. kaip paskatą įvardija geresnę institucinio lygio infrastruktūrą.

    „Ekiden“ teigimu, būtent čia ir atsiranda niša: rinkai augant, profesionalių dalyvių lūkesčiai dėl vykdymo kokybės, rizikos kontrolės ir sistemų patikimumo išlieka aukšti. Todėl bendrovė žada integracijas ir sprendimus, pritaikytus prekybos įmonėms, rinkos formuotojams ir automatizuotoms strategijoms.

  • Kriptovaliutų sandoriai ir užkulisiai: kas iš tiesų vyksta biržose ir kodėl tai svarbu investuotojams

    Kriptovaliutų sandoriai ir užkulisiai: kas iš tiesų vyksta biržose ir kodėl tai svarbu investuotojams

    Kriptovaliutų rinka dažnai atrodo kaip nuolatinis naujienų srautas, tačiau didžiausi pokyčiai paprastai prasideda ne nuo kainos grafiko, o nuo sandorių ir derybų užkulisiuose. Pastaruoju metu daugėja signalų, kad sektorius grįžta į konsolidacijos fazę, kai didesni žaidėjai stiprina pozicijas, o mažesni ieško partnerių.

    Biržoms, brokeriams ir institucinėms prekybos platformoms tai reiškia didesnį dėmesį likvidumui, rizikos valdymui ir atitikčiai. Po ankstesnių rinkos sukrėtimų investuotojai jautriau vertina ne tik mokesčius ar patogumą, bet ir tai, kaip įmonės saugo klientų turtą, valdo rezervus ir užtikrina skaidrumą.

    Kas keičiasi rinkos sandoriuose

    Kriptovaliutų sektoriuje sandoriai dažnai apima ne vien įmonių įsigijimus, bet ir strategines partnerystes, technologijų integracijas, licencijų pirkimus ar veiklos perkėlimą į palankesnes jurisdikcijas. Tokie sprendimai paprastai daro tiesioginę įtaką paslaugų kokybei, prekybos vykdymo greičiui ir tam, kokius produktus biržos gali siūlyti klientams.

    Institucinė prekyba tampa vis svarbesnė ir dėl to, kad ji kelia kitokius reikalavimus nei mažmeninė rinka. Stambiems dalyviams reikia gilesnio pavedimų knygos likvidumo, mažesnio kainos praslydimo ir patikimų atsiskaitymo mechanizmų, todėl biržos investuoja į infrastruktūrą ir ieško partnerių, kurie gali užtikrinti mastą.

    Ką tai reiškia investuotojams

    Investuotojams sandorių naujienos svarbios dėl kelių priežasčių: jos gali lemti pasikeitusius prekybos mokesčius, naujas taisykles, produkto sąlygas ar net konkrečių paslaugų prieinamumą. Ne mažiau svarbu ir reputacinis faktorius, nes įsigijimai ar partnerystės neretai yra signalas, kaip įmonė vertina rizikas ir kokią strategiją renkasi ilgesniam laikotarpiui.

    Praktikoje verta stebėti, ar platforma aiškiai komunikuoja apie klientų lėšų atskyrimą, saugumo auditus ir veiklos licencijavimą. Taip pat svarbu įvertinti, ar naujienos apie sandorius nereiškia staigių pokyčių paslaugų teikime, pavyzdžiui, ribojamų funkcijų, keičiamų išmokėjimo sąlygų ar papildomų patikros reikalavimų.

    Kur link juda sektorius

    Bendra kryptis rodo, kad kriptovaliutų rinka po ankstyvojo augimo etapo vis labiau artėja prie tradicinių finansų standartų. Tai pasireiškia didesniu dėmesiu reguliaciniam atitikimui, rizikos kontrolei ir skaidrumui, o sandorių bei partnerystių banga tampa vienu iš būdų greičiau pasiekti šiuos tikslus.

    Artimiausiu metu daugiau įtakos turės ne vien pavieniai kainų šuoliai, o tai, kaip greitai biržos ir prekybos platformos prisitaikys prie griežtesnių taisyklių ir augančių institucinių klientų lūkesčių. Dėl to verta sekti ne tik kursus, bet ir tai, kas vyksta įmonių lygmeniu.

  • Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurto „QuoIntelligence“ pritraukė 7,3 mln. eurų: plės ES reikalavimus atitinkančią grėsmių žvalgybą

    Frankfurte įsikūrusi grėsmių žvalgybos bendrovė „QuoIntelligence“ užbaigė A serijos investicijų etapą ir pritraukė 7,3 mln. eurų. Įmonė teigia, kad lėšos bus skirtos plėtrai į rinką, produkto vystymui ir komandos augimui.

    Investicijų etapui vadovavo „Elevator Ventures“, kuri yra „Raiffeisen Bank International“ rizikos kapitalo padalinys, o kartu vadovavo Heseno žemės investuotoja „BMH Beteiligungs-Managementgesellschaft Hessen“ (BMH). Prie etapo prisidėjo ir anksčiau investavusi „eCAPITAL ENTREPRENEURIAL PARTNERS“ bei „Mercurius Private Equity“.

    Kas yra Unified Risk Intelligence?

    „QuoIntelligence“ pozicionuoja savo pasiūlą kaip Unified Risk Intelligence, kai sujungiami kibernetinių grėsmių, fizinių rizikų ir geopolitinių signalų vertinimai. Įmonės tikslas yra ne vien siųsti perspėjimus, o pateikti kontekstualizuotas įžvalgas, kurias organizacijos gali paversti sprendimais.

    Pasak bendrovės, jos modelis orientuotas į klientus, kurie neturi vidinių grėsmių žvalgybos komandų, tačiau jiems vis dažniau tenka įrodyti rizikų valdymo brandą. Įmonė akcentuoja, kad parengta žvalgyba gali būti panaudojama iškart, nereikalaujant ilgo vidinių procesų kūrimo.

    NIS2 ir DORA spaudimas didina paklausą

    „QuoIntelligence“ pabrėžia, kad ES reguliavimas, ypač NIS2 direktyva ir DORA reglamentas, rizikos valdymą daugeliui organizacijų paverčia nebe konkurenciniu pranašumu, o privalomu minimumu. Tai ypač aktualu finansų sektoriui ir tiekimo grandinėms, kuriose reikalaujama aktyvesnės priežiūros.

    Įmonė teigia, kad NIS2 ir DORA kartu reikšmingai išplečia organizacijų ratą, kurioms tenka diegti nuolatinį, į ateitį orientuotą kibernetinių rizikų valdymą. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie padeda greitai įsivertinti rizikas ir dokumentuoti priimtus sprendimus.

    Europos duomenų jurisdikcija kaip konkurencinis veiksnys

    Dar vienas akcentuojamas veiksnys yra augantys reikalavimai, kad jautrūs duomenys būtų tvarkomi ES jurisdikcijoje. „QuoIntelligence“ teigia, kad tai kai kuriais atvejais riboja ne ES tiekėjų paslaugų naudojimą ir atveria galimybes Europoje kuriamiems sprendimams.

    Bendrovė nurodo, kad yra įsteigta pagal Vokietijos teisę, taip pat veikia per subjektus Ispanijoje ir Italijoje, o duomenis laiko ES jurisdikcijoje. Tai, įmonės vertinimu, svarbu klientams, kuriems tenka derinti saugumo, tiekimo grandinės ir atitikties reikalavimus.

    „Aukščiausio lygio grėsmių žvalgyba dažnai apibūdinama kaip tai, ką gali sukurti tik didelės komandos. „QuoIntelligence“ sukūrėme tam, kad įrodytume priešingai: mūsų vizija yra Unified Risk Intelligence, kai kibernetinės grėsmės, fizinės rizikos ir geopolitiniai signalai susilieja į sprendimus, o ne tik perspėjimus, ir tai pasiekiama per kelias valandas nuo įdiegimo, laikantis Europos teisės“, – sakė „QuoIntelligence“ vadovas ir įkūrėjas Marco Riccardi.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos platforma „Mercury“ naudoja DI, tačiau rezultatus peržiūri ir kontekstualizuoja analitikų komanda Europoje. Be to, pristatomas pokalbinis analitiko asistentas KARLA, skirtas supaprastinti prieigą prie įžvalgų skirtingiems organizacijos lygiams.

    Strategine prasme „QuoIntelligence“ išskiria finansų sektorių kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, ypač dėl DORA reikalavimų. Bendrovė tvirtina, kad „Elevator Ventures“ ryšiai DACH ir Vidurio bei Rytų Europoje gali padėti spartinti pardavimų plėtrą.

    „QuoIntelligence“ įkurta 2020 metais Frankfurte. Bendrovė nurodo, kad 2023 metais buvo pritraukusi 5 mln. eurų pradinio etapo investiciją, o dabar planuoja stiprinti platinimo partnerių kanalą, dirbant su sistemų integratoriais, perpardavėjais ir paslaugų teikėjais.