Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas ir įtampa tarptautinėse rinkose vis dažniau verčia įmones peržiūrėti rizikų valdymą, tiekimo grandines ir investicijų planus. Europos ekonomikos kongrese (EEC) ekspertai akcentavo, kad atsparumas tampa ne vien krizių planu, o nuolatine verslo strategijos dalimi.
Diskusijose daugiausia dėmesio skirta tam, kas realiai padeda išlaikyti veiklos tęstinumą: stipresnės vietinio kapitalo įmonės, technologijų vystymas su dvejopa paskirtimi, atsakinga lyderystė ir kryptinga plėtra užsienyje. Šios kryptys įvardytos kaip praktiniai atsakymai į augančią riziką Europoje ir už jos ribų.
Vietinis kapitalas ir ilgalaikė transformacija
Viena aiškiausių žinučių iš debatų buvo mintis, kad vietinis kapitalas gali tapti ekonominio saugumo atrama, ypač kai sprendimai dėl investicijų ir plėtros priimami arčiau vietos rinkos poreikių. Pasak panelistų, tai svarbu ne tik konkurencingumui, bet ir gebėjimui planuoti ilgesniam laikotarpiui.
Akcentuota, kad demografiniai pokyčiai ir visuomenės senėjimas didina spaudimą produktyvumui, todėl verslui prireiks daugiau investicijų į modernizaciją, procesų efektyvumą ir aukštesnės pridėtinės vertės veiklas. Tokiose sąlygose kapitalo kilmė, anot ekspertų, įgyja didesnę reikšmę ekonominiam stabilumui.
„Jei norime žengti kitą raidos žingsnį, reikia vietinio kapitalo, kuris kuria saugumą ir padeda įgyvendinti būtinas transformacijas“, – sakė Szymon Reptowski.
Technologijos, kurios pritaikomos ir saugumui
Kita kryptis, kurią pabrėžė diskusijų dalyviai, yra technologijų plėtra srityse, kuriose civiliniai sprendimai gali būti pritaikomi ir gynybos poreikiams. Tai apima ne vien tradicinę gynybos pramonę, bet ir elektronikos, optoelektronikos, programinės įrangos bei ryšio sprendimų ekosistemą.
Pasak ekspertų, praktikoje dažnai veikia modelis, kai civilinė įranga ar platformos sustiprinamos papildomu programiniu funkcionalumu, duomenų apsauga ir šifravimu, o tuomet tampa tinkamos naudoti ir jautresnėse aplinkose. Tai leidžia greičiau diegti inovacijas ir mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.
„Turime kryptingai vystyti technologijas, ypač optoelektronikos ir elektronikos srityse“, – sakė Paweł Poncyljusz.
Lyderystė ir plėtra per vietines rinkas
Kalbant apie organizacijų vidinį atsparumą, pabrėžta lyderių atsakomybė prieš akcininkus, darbuotojus ir klientus. Panelistai akcentavo, kad vien finansiniai ištekliai ar kompetencijos neapsaugo, jei nėra kasdienio nuoseklumo, sprendimų disciplinos ir aiškaus atsakomybės standarto.
„Galima turėti žinių ir kapitalo, bet be atsakomybės ir kasdienio ryžto organizacija nepasieks tvaraus rezultato“, – sakė Piotr Krupa.
Dar viena praktinė kryptis – tarptautinė plėtra per vietinių prekių ženklų įsigijimą ir jų vystymą konkrečiose rinkose. Toks modelis, anot diskusijos dalyvių, padeda konkuruoti su pasauliniais žaidėjais, nes vietinis prekių ženklas dažnai turi istorinį atpažįstamumą ir stipresnį emocinį ryšį su pirkėjais.
Akcentuota, kad būtent regioninis „įsišaknijimas“ ir ilgai kauptas pasitikėjimas gali tapti skirtumu, kai kainų spaudimas ir konkurencija iš Azijos auga. Todėl įmonėms siūloma ne tik „eiti į užsienį“, bet ir ieškoti tokios plėtros formos, kuri išnaudoja vietos rinkos lojalumą.
„Jei nori varžytis su globaliais žaidėjais, pranašumu gali tapti vietinis ryšys su prekių ženklu ir jo tradicija“, – sakė Robert Stobiński.
EEC diskusijų išvada gana aiški: įmonių atsparumas šiandien kuriamas keliuose lygiuose vienu metu – nuo kapitalo ir technologijų iki lyderystės ir eksporto strategijos. Verslams, veikiantiems įtampos kupinoje aplinkoje, tai reiškia mažiau spontaniškų sprendimų ir daugiau sistemingo pasirengimo įvairiems scenarijams.
