Tag: RNR interferencija

  • „Undecimal Bio“ pritraukė 16 mln. eurų: DI padės tiksliau pristatyti siRNR vaistus už kepenų ribų

    Kembridže įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Undecimal Bio“ pritraukė 16 mln. eurų pradinio etapo investiciją. Įmonė kuria platformą DELiveri, skirtą padėti tiksliau nukreipti siRNR (mažųjų interferuojančių RNR) vaistus į konkrečius ląstelių tipus ir audinius.

    Finansavimo etapui bendrai vadovavo fondai „4BIO Capital“ ir „IQ Capital“, o prie investuotojų prisijungė „Verve Ventures“, „Harel Tech“, „Entrée Capital“, „Kerna Ventures“ ir „Saras Capital“. Pasak bendrovės, lėšos bus skirtos komandai plėsti ir ankstyvoms renovaskulinių ligų programoms vystyti laboratorijose, veikiančiose Cancer Research UK Cambridge Institute.

    „Sunkiausia RNR interferencijos dalis niekada nebuvo paties geno slopinimas, o molekulės pristatymas į tinkamą ląstelę“, – sakė „Undecimal Bio“ vadovas ir vienas įkūrėjų dr. Yaniv Erlich.

    RNR interferencijos terapijos jau pakeitė kai kurių ligų, kuriose taikiniai yra kepenyse, gydymo galimybes, tačiau kitų audinių pasiekimas išlieka vienu didžiausių šios srities ribojimų. Dėl to didelė dalis potencialių genetinių vaistų idėjų stringa ne laboratorijoje, o pristatymo grandyje, kai veiklioji molekulė nepasiekia reikiamo ląstelių tipo.

    Kaip veiks DELiveri platforma?

    „Undecimal Bio“ teigimu, DELiveri remiasi didelio masto kombinatorine chemija, kai vienu metu sugeneruojama ir išbandoma itin daug skirtingų kandidatinių junginių. Šių junginių tikslas yra veikti kaip konjugatai, padedantys „prikabinti“ siRNR ir nukreipti ją į norimą audinį.

    Surinkti didelės apimties duomenys analizuojami naudojant DI, kuris ieško dėsningumų tarp molekulinės struktūros ir biologinio poveikio. Praktinis siekis yra greičiau atrinkti perspektyviausius kandidatus, kurie realiomis sąlygomis efektyviausiai pristato siRNR į tikslines ląsteles.

    Fokusas į renovaskulines ligas

    Bendrovė pirmąsias DELiveri taikymo kryptis sieja su renovaskulinėmis ligomis, kurios dažnai yra lėtinės ir susijusios su nepakankamai patenkintais medicininiais poreikiais. Tokiose indikacijose įprasti gydymo būdai neretai labiau mažina simptomus, o ne veikia pačią ligos priežastį.

    „Undecimal Bio“ pozicionuoja tikslinį siRNR pristatymą kaip galimybę pasiekti „genetinių vaistų“ tikslumą, kai ligą skatinantys keliai slopinami selektyviai ir ilgiau išliekant efektui. Įmonė tikisi, kad pažangesnis pristatymas į audinius už kepenų ribų atvertų platesnį siRNR terapijų pritaikymą.

    Valdyboje dirba „4BIO Capital“, „IQ Capital“ ir „Harel Tech“ atstovai, taip pat įkūrėjai dr. Yaniv Erlich ir Shaul Ilan. Kartu su investicija „Verve Ventures“ prisijungė prie valdybos stebėtojo teisėmis.

  • Genų terapija jau realybė: ką slepia „žmogaus-voro“ idėja ir kodėl gydymas kainuoja milijonus

    Genų terapija jau realybė: ką slepia „žmogaus-voro“ idėja ir kodėl gydymas kainuoja milijonus

    Kas yra genų terapija

    Genų terapija – tai gydymo kryptis, kai į ląsteles ar audinius terapiniais tikslais įvedama genetinė medžiaga, dažniausiai DNR arba RNR. Pagrindinis tikslas – veikti ne simptomus, o pačią ligos priežastį, susijusią su genų veikla.

    Pastaraisiais metais ši sritis dažnai minima ne tik mokslo naujienose, bet ir populiariojoje kultūroje. Pavyzdžiui, naujausiose „Žmogaus-voro“ istorijose išnaudojama idėja, kad genetines galias ar sutrikimus būtų galima „užtildyti“ tiksliai nukreipta terapija.

    Vienas realus metodas – RNR interferencija, kai ląstelėje sumažinama konkretaus geno raiška, tarsi nutildant jo siunčiamą signalą. Tai nereiškia genomo perrašymo, tačiau gali keisti, kaip organizmas gamina tam tikrus baltymus.

    Kaip pristatoma terapija į ląsteles

    Genetinė medžiaga į taikines gali būti pristatoma dviem pagrindiniais būdais: in vivo, kai preparatas suleidžiamas tiesiai į organizmą, ir ex vivo, kai ląstelės paimamos, pakeičiamos laboratorijoje ir grąžinamos pacientui. Abu keliai reikalauja itin tikslaus dozavimo, kontrolės ir saugumo stebėsenos.

    Dažniausiai tam pasitelkiami vadinamieji vektoriai – virusiniai arba nevirusiniai „nešėjai“, padedantys nukreipti DNR ar RNR į reikiamas ląsteles. Virusiniai vektoriai dažnai efektyvesni, tačiau jų kūrimas ir gamyba yra sudėtinga, o saugumo reikalavimai – ypač griežti.

    Pačios terapijos strategijos taip pat skiriasi: vienu atveju pridedamas veikiantis genas, kitu taisomas sugedęs, o trečiu – nutildomas netinkamai veikiantis. Sparčiai vystosi ir genų redagavimo sprendimai, tačiau jų taikymas priklauso nuo konkrečios ligos ir rizikų profilio.

    Kokia situacija Europoje ir kas jau patvirtinta

    Genų terapija Europoje jau seniai nėra vien klinikinių bandymų tema. Yra patvirtintų vaistų ir gydymo metodų, kurie taikomi pacientams, ypač retų genetinių ligų atvejais.

    Vienas dažnai minimas istorinis pavyzdys – 2012 metais Europos Komisijos autorizuota in vivo genų terapija „Glybera“, skirta itin retam lipoproteinlipazės nepakankamumui. Nors tokie sprendimai skirti mažoms pacientų grupėms, jie tapo svarbiu lūžio tašku reguliavimo ir technologijų raidoje.

    Kitas pavyzdys – 2016 metais Europoje autorizuota ex vivo terapija „Strimvelis“, sukurta sunkiai kombinuotai imunodeficito formai, susijusiai su adenozindeaminazės stoka, gydyti. Šis metodas parodė, kad kai kurioms būklėms galima sukurti ilgalaikį, o kai kuriais atvejais ir visam gyvenimui išliekantį efektą.

    Kodėl tai laikoma proveržiu

    Vienas didžiausių genų terapijos pranašumų – gydymo ilgaamžiškumas. Skirtingai nei kasdien vartojami vaistai, dalis genų terapijos sprendimų kuriami taip, kad vienkartinė procedūra suteiktų naudą ilgam laikui.

    Ilgalaikė stebėsena ypač svarbi, nes vertinama ne tik nauda, bet ir galimos vėlyvos rizikos, tokios kaip imuninės reakcijos ar netikėtas poveikis kitoms organizmo sistemoms. Dėl to genų terapija neišvengiamai reiškia ir nuolatinį duomenų rinkimą bei pacientų sekimą po gydymo.

    Ši sritis plečiasi ir už monogeninių ligų ribų: tiriami taikymai onkologijoje, kai siekiama paveikti navikų biologiją, taip pat infekcijų srityje, kur svarstoma, kaip ilgalaikiai genetiniai sprendimai galėtų padėti kontroliuoti virusų plitimą ar ligos eigą.

    Kodėl gydymas kainuoja taip brangiai

    Pagrindinis stabdis, apie kurį kalba daugelis ekspertų, yra ekonomika. Genų terapijos kūrimas, klinikiniai tyrimai, sudėtinga biotechnologinė gamyba ir individualizuoti procesai lemia, kad galutinės kainos gali siekti milijonus eurų.

    „Genų terapija iš principo taikosi į genetinės ligos priežastį, bet didžiausias apribojimas dažnai yra ne mokslas, o kaina“, – sakė genetikos ir medicinos tyrėjas Alberto Auricchio.

    Vien „Strimvelis“ kainodara Europoje buvo viešai siejama su 594 000 eurų suma be pridėtinės vertės mokesčio. Tokią kainą lemia ir tai, kad nemaža dalis šių vaistų skiriami retoms ligoms, todėl rinka maža, o vienam pacientui tenkanti kūrimo ir gamybos našta – didžiulė.

    Vis daugiau dėmesio skiriama kompensavimo modeliams, kai mokėjimas susiejamas su realiais gydymo rezultatais, o valstybės ir draudikai derasi dėl rizikos pasidalijimo. Tačiau net ir pažangiausios schemos ne visada išsprendžia klausimą, kaip užtikrinti, kad gyvybiškai svarbus gydymas būtų prieinamas laiku.