CP v2

Tag: Roberta Metsola

  • Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Metsola spaudžia dėl vaikų apsaugos internete: mėgina prastumti įstatymą, kurį EP jau atmetė

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola siekia atgaivinti ginčytiną ES teisės aktą dėl vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos nustatymo internete, nors Europos Parlamentas šią iniciatyvą jau buvo atmetęs. Diplomatai šį žingsnį apibūdina kaip beprecedentį, nes pirmininkė kreipėsi į ES Tarybą, ragindama valstybes nares judėti pirmyn su dokumentu.

    Ginčo esmė – ar technologijų platformoms turėtų būti leista savanoriškai tikrinti savo paslaugas ir ieškoti vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos. Šalininkai teigia, kad be aiškaus teisinio pagrindo teisėsauga ir vaikų teisių gynėjai praranda svarbų įrankį, o spraga sudaro sąlygas nusikaltėliams veikti plačiai ir greitai.

    Kritikai įspėja, kad tokie mechanizmai gali priartinti prie masinio sekimo praktikos ir kelti grėsmę užšifruoto ryšio privatumui. Diskusijose nuolat susiduria du interesai: vaikų apsauga ir pareiga kuo greičiau šalinti neteisėtą turinį, bei komunikacijos slaptumas, kuris laikomas vienu iš esminių skaitmeninių teisių elementų.

    Kas konkrečiai kelia įtampą?

    Laikinasis reguliavimas, kuris turėjo leisti platformoms tęsti savanorišką turinio tikrinimą, baigė galioti, o derybos tarp Europos Parlamento ir ES Tarybos buvo įstrigusios. Dėl to susidarė teisinė pilkoji zona: dalis bendrovių praktiką tęsia, tačiau vieningo ir aiškaus ES lygmens pagrindo, kaip tai turėtų vykti, trūksta.

    Pagal dokumentą, kurį aptarė valstybių narių ambasadoriai, pirmininkės kvietimas ES Tarybai svarstyti pirmojo svarstymo poziciją vertinamas kaip netipiškas dabartinėmis aplinkybėmis. Net jei valstybės narės apsispręstų judėti į priekį, tai dar nereiškia automatinio įstatymo priėmimo, nes Europos Parlamentas vis tiek turėtų arba pritarti, arba grįžti prie derybų.

    Europos Parlamento nariai, dirbantys su šiuo teisės aktu, teigia, kad toks sprendimų stūmimas gali silpninti Parlamento derybinę poziciją. Jie pabrėžia, kad politinis mandatas iš balsavimo yra aiškus: bandymas pratęsti laikinojo reguliavimo galiojimą buvo atmestas, todėl spaudimas grįžti prie to paties klausimo kelia institucinių galių pusiausvyros problemą.

    Privatumas, šifravimas ir DI

    Ši byla yra viena iš jautriausių ES skaitmeninės politikos temų, nes ji tiesiogiai paliečia privačių žinučių ir paslaugų saugumą. Privatumo gynėjai baiminasi, kad turinio skenavimas, net jei formaliai savanoriškas, ilgainiui galėtų tapti įprasta praktika ir daryti spaudimą silpninti šifravimą arba plėsti tikrinimo apimtį.

    Kita vertus, teisėsaugos institucijos ir vaikų teisių organizacijos akcentuoja, kad nusikaltėliai išnaudoja platformų mastą, uždaras grupes ir greitą turinio sklaidą. Technologijų pažanga, įskaitant DI, didina tiek neteisėto turinio generavimo bei platinimo riziką, tiek galimybes greičiau aptikti žinomą medžiagą, jei veikia aiškios taisyklės ir priežiūros mechanizmai.

    Kas toliau?

    Jeigu ES Taryba pasirinktų patvirtinti savo poziciją, kitas žingsnis vėl grįžtų į Europos Parlamentą, kur tektų spręsti, ar priimti tokį variantą, ar atnaujinti derybas. Jei institucijos išliktų nesutariančios, galėtų būti svarstomas ir taikinimo etapas, kuris ES teisėkūroje naudojamas retai.

    Tuo pat metu ES institucijos derasi ir dėl platesnio, nuolatinio reguliavimo, kuris turėtų apibrėžti sistemines priemones kovai su vaikų seksualinio išnaudojimo turiniu internete. Būtent šioje dalyje sprendimai bus lemiami: nuo jų priklausys, ar ES ras modelį, suderinantį veiksmingą vaikų apsaugą su privatumo ir šifravimo standartais.

  • Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Europos politinė bendrija Jerevane: Merzo nebuvimas, Carney debiutas ir įtampos dėl saugumo

    Kas vyko Europos politinėje bendrijoje?

    Armėnijos sostinėje Jerevane pirmadienį įvyko aštuntasis Europos politinės bendrijos susitikimas. Šis formatas, pradėtas Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, sutelkia plačią Europos valstybių ir partnerių grupę neformalioms diskusijoms.

    Skirtingai nei dauguma ES ar NATO viršūnių susitikimų, Europos politinė bendrija paprastai nebaigiama rašytomis išvadomis ar teisiškai įpareigojančiais sprendimais. Vis dėlto Jerevane greta dvišalių susitikimų ir simbolinių kadrų netrūko temų, atskleidusių įtampas dėl saugumo, energetikos ir transatlantinių santykių.

    Merzo nebuvimas ir transatlantinė įtampa

    Susitikimo foną ryškiai paženklino vieno svarbiausių Europos lyderių nedalyvavimas. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas į Jerevaną neatvyko, o tai, pasak susitikime dalyvavusių pareigūnų, buvo aptarinėjama ne mažiau nei pačios darbotvarkės temos.

    Merzas pastarosiomis dienomis atsidūrė JAV ir Europos santykių audros centre po viešų pasisakymų, sukėlusių nepasitenkinimą Vašingtone. Šiame kontekste Jerevane dauguma lyderių rinkosi atsargesnę retoriką, vengdami frazių, galinčių dar labiau kaitinti atmosferą tarp ES ir JAV.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžė, kad europiečiai girdi signalus dėl lūkesčių didinti indėlį į bendrą gynybą. Tuo metu ES vyriausioji įgaliotinė Kaja Kallas akcentavo, kad Europa pasirengusi sparčiau stiprinti savo pajėgumus ir prisiimti daugiau atsakomybės.

    Marko Carney debiutas ir naujas tonas

    Vienu ryškiausių susitikimo momentų tapo Kanados ministro pirmininko Marko Carney dalyvavimas. Tai buvo pirmas kartas, kai Europos politinės bendrijos susitikime pasirodė ne Europos valstybės lyderis, o jo vizitas sulaukė išskirtinio dėmesio ir gausybės dvišalių susitikimų.

    Carney savo kalbose akcentavo taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką, demokratijos ir teisės viršenybės svarbą, o taip pat siekį glaudinti Kanados ir Europos ryšius. Jo siunčiama žinutė buvo suvokta kaip bandymas pasiūlyti partnerystę, paremtą vertybėmis ir ilgalaikiais įsipareigojimais, o ne vien sandoriniais sprendimais.

    „Turime veikti pasaulyje, koks jis yra, o ne koks norėtume, kad būtų“, – sakė Markas Carney.

    Ukraina, derybos ir vieningo balso paieškos

    Ukrainos tema išliko viena pagrindinių, nes būtent karas prieš Ukrainą tapo impulsu sukurti Europos politinę bendriją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Jerevane aktyviai susitiko su daugelio šalių vadovais, siekdamas užsitikrinti tolesnę karinę paramą ir politinį palaikymą.

    Greta paramos klausimo išryškėjo ir jautrus nesutarimas dėl derybų su Rusija formato. Zelenskis ragino, kad Europa bet kokiose derybose turėtų aiškią vietą ir vieningą poziciją, o ne skirtingas nacionalines linijas, kurios silpnina bendrą derybinę galią.

    „Europa turi būti prie stalo bet kokiose derybose su Rusija, ir būtų gerai suformuoti vieną bendrą Europos balsą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Aliyevo kritika ir Metsolos atsakas

    Diskusijose trumpam kilo įtampa po Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo nuotolinio pasisakymo, kuriame jis kritikavo Europos Parlamentą dėl rezoliucijų, nukreiptų prieš Azerbaidžano veiksmus ir žmogaus teisių situaciją. Šis epizodas išsiskyrė tuo, kad įprastai neformalioje susitikimo atmosferoje retai pasirodo tokio atvirumo konfrontacija.

    Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola paprašė žodžio ir aiškiai apgynė institucijos teisę priimti politines rezoliucijas. Jos teigimu, Europos Parlamentas yra demokratiškai išrinktas organas, o daugumos sprendimai gali būti nepatogūs, tačiau tai nekeičia pačios demokratinės procedūros esmės.

    „Europos Parlamentas yra tiesiogiai išrinktas demokratinis organas, o rezoliucijos priimamos dauguma. Rezultatas gali būti nepatogus, bet mes nekeisime savo darbo būdo“, – sakė Roberta Metsola.

    Energetikos priklausomybės kaina ir nauji sukrėtimai

    Jerevane daug dėmesio skirta Europos priklausomybėms, kurios ypač išryškėjo po 2022 metais prasidėjusio energetikos sukrėtimo. Susitikime konstatuota, kad importuojamų iškastinių energijos išteklių dalis tebėra pažeidžiamumo šaltinis, o geopolitiniai trikdžiai gali greitai persimesti į kainas ir tiekimo grandines.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad priklausomybė nuo importo daro ES jautrią išoriniams šokams, o viduriniojo Rytų įtampos energetikos rinkose tik sustiprina šį signalą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ragino spartinti rizikų mažinimo kryptį ir atviriau kalbėjo apie pernelyg dideles priklausomybes, įskaitant saugumą.

    „Jaučiame savo pernelyg didelių priklausomybių kainą, kai kalbame apie amerikietišką saugumo skėtį. Tai dramblys kambaryje“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    ES ir Jungtinės Karalystės santykių perkrovimas

    Susitikimo paraštėse ryškėjo ir politinio atšilimo ženklai tarp ES ir Jungtinės Karalystės. Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris aptarė galimą Londono dalyvavimą ES finansinėje schemoje, skirtoje Ukrainos rėmimui.

    Šis planas siejamas su bendru skolinimusi ir reikšmingomis palūkanų sąnaudomis, todėl ES aiškina, kad norint prisijungti reikės proporcingo finansinio indėlio. Derybų sėkmė gali tapti svarbiu signalu, ar abi pusės pajėgios grįžti prie praktiškesnio bendradarbiavimo gynybos ir pramonės srityse.

    Jerevano susitikimas parodė, kad Europos politinė bendrija, nors ir be formalių sprendimų, tampa barometru, kuriame išryškėja pagrindinės žemyno baimės ir prioritetai. Saugumas, parama Ukrainai, energetika ir santykiai su didžiaisiais partneriais vis labiau persipina, o kompromisų paieškos darosi ne mažiau svarbios nei simbolika.