Jungtinės Valstijos kartu su Ukraina dirba modernizuodamos senesnes S-300 priešlėktuvines raketas arba kurdamos naują jų variantą, kuris turėtų geresnes kovines savybes. Apie tai viešai kalbėta JAV žiniasklaidoje, o tikslas siejamas su augančiu poreikiu papildyti Ukrainos oro gynybos atsargas. Skelbiama, kad atnaujintas sprendimas galėtų pradėti veikti iki 2026 metų pabaigos.
Pasak atsargos JAV kariuomenės pulkininko Roberto Hamiltono, vyksta bendros amerikiečių ir ukrainiečių pastangos, kurios leistų grąžinti į rikiuotę S-300 pajėgumus, kai sovietinės kilmės raketų atsargos karo metu smarkiai sumažėjo.
„Vyksta bendros JAV ir Ukrainos pastangos modernizuoti senas S-300 raketas arba sukurti naujesnį variantą, kuris pagerintų jų galimybes“, – sakė Robertas Hamiltonas.
Jo teigimu, gamybos apimtys galėtų siekti apie 100 ar net kelis šimtus priešlėktuvinių raketų per metus, tačiau tai priklausytų nuo finansavimo, gamybinių pajėgumų ir tiekimo grandinių. Tokie skaičiai yra reikšmingi, nes oro gynybos raketos moderniame kare yra vienas greičiausiai eikvojamų resursų, ypač esant masinėms dronų ir raketų atakoms.
Kaip tai susiję su S-300 problema
Ukraina karo pradžioje turėjo maždaug 25–30 S-300 divizionų, tačiau jų kovinė parengtis ir raketų atsargos skyrėsi. Ilgainiui didelė dalis raketų buvo sunaudota atrėmiant smūgius, o papildymas tapo sudėtingas, nes originali gamyba buvo susijusi su buvusia Sovietų Sąjungos pramone ir jos tiekėjais.
Dėl to Ukraina vis labiau remiasi vakarietiškomis oro gynybos sistemomis, tačiau jų raketų atsargų palaikymas taip pat kelia iššūkių. Intensyvių atakų metu net ir pažangios sistemos reikalauja nuolatinio papildymo, o gamybos tempai Europoje ir JAV ne visada spėja paskui realų suvartojimą.
Kas yra S-300 ir kuo ji svarbi
S-300 yra mobilioji ilgo nuotolio oro gynybos sistema, skirta naikinti orlaivius, sraigtasparnius, sparnuotąsias raketas ir kai kuriais atvejais taktines balistines raketas. Ukrainoje naudoti PT ir PS variantai, priklausomai nuo raketos tipo, galėjo pasiekti maždaug nuo 47 iki 75 kilometrų nuotolį, o vėlesnėse modifikacijose jis būdavo gerokai didesnis.
Ši sistema svarbi tuo, kad ji istoriškai sudarė vieną iš Ukrainos oro gynybos „stuburo“ dalių, ypač didesnių miestų ir infrastruktūros objektų apsaugai. Jei būtų pavykę užtikrinti naujų raketų gamybą ar efektyvią modernizaciją, tai galėtų sumažinti spaudimą kitoms sistemoms ir suteikti daugiau lankstumo planuojant gynybą.
Europos vaidmuo ir artimiausios tendencijos
JAV gynybos pareigūnai anksčiau yra minėję, kad kartu su Ukraina ir remiant kelioms Europos įmonėms ieškoma sprendimų, kaip sukurti sovietinių sistemų „pakaitalą“ ir užtikrinti raketų tiekimą. Praktikoje tai reiškia bandymus suderinti naujus radarus, valdymo komponentus ir raketas su turima infrastruktūra, kad rezultatas būtų greitesnis nei visiškai naujų baterijų dislokavimas.
Taip pat skelbta, kad atskiros Europos šalys yra finansavusios iniciatyvas, skirtas Ukrainos S-300 raketų įsigijimui ar papildymui. Bendras kontekstas aiškus: oro gynyba tampa vienu svarbiausių ilgalaikės paramos prioritetų, o didžiausias iššūkis yra ne vien technologijos, bet ir masinė gamyba bei nuolatinis atsargų atkūrimas.