Tag: Robotai

  • Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Kataro parodoje „Milipol“ – dronai ir robotai, skirti saugumui bei gelbėjimo operacijoms

    Dohoje vykusioje „Milipol Qatar“ parodoje saugumo ir gelbėjimo tarnyboms pristatyti dronai, robotai ir dirbtiniu intelektu paremti sprendimai, skirti darbui pavojingose vietose.

    Kaip skelbia „Euronews“, renginyje dalyvavo apie 280 įmonių iš 33 šalių, demonstravusių technologijas nuo stebėjimo iki paieškos ir gelbėjimo operacijų.

    Tarp ryškiausių eksponatų – dronas, galintis gabenti šviesoforus, mikroautobusas, įrengtas kaip mobilus vadavietės centras, ir nuotoliniu būdu valdomas robotas.

    Parodos dalyviai akcentavo bendrą tikslą: surinkti daugiau informacijos ir atlikti užduotis ten, kur žmonėms būtų per daug rizikinga dirbti tiesiogiai.

    Dronai ir robotai – nuo eismo iki paieškos

    Parodoje demonstruota, kaip bepiločiai orlaiviai galėtų prisidėti prie eismo valdymo, pavyzdžiui, laikinai pakeičiant ar papildant infrastruktūrą, kai to reikia vietoje.

    Taip pat pristatyti sprendimai, paremti aerofotografija: iš oro darytos nuotraukos gali padėti greičiau apžvelgti teritorijas ir ieškoti dingusių žmonių.

    Be oro technologijų, dėmesio sulaukė ir autonomiškesni sprendimai vandenyje – pristatyta, kaip laivai galėtų vykdyti misijas be žmonių įgulos.

    DI kontrolė ir žmogaus vaidmuo

    Šalia praktinių demonstracijų parodos dalyviai aptarė, kad net ir pažangiausioms sistemoms reikia aiškių patikrų, ypač kai sprendimuose naudojamas dirbtinis intelektas.

    Pasak pristatymų, daugelyje scenarijų numatomas žmogaus operatoriaus vaidmuo – nuo sprendimų tvirtinimo iki nuotolinio įrangos valdymo.

    Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją saugumo srityje: dalį pavojingiausių darbų perkelti į nuotolines ar automatizuotas sistemas, kartu išlaikant atsakomybės ir kontrolės mechanizmus.

  • Turkijoje „Beko“ atvėrė „tamsią“ gamyklą: 4 mln skalbyklių per metus ir beveik be žmonių

    Vakarų Turkijoje, Manisos mieste netoli Izmiro, „Beko“ po didelės modernizacijos pristatė vieną svarbiausių savo skalbyklių gamybos centrų. Į atnaujinimą ir plėtrą investuota apie 200 mln. eurų, o gamykla tapo ne tik gamybos, bet ir produktų kūrimo bei bandymų vieta.

    Po pertvarkos metiniai pajėgumai siekia beveik 4 mln. skalbyklių, o naujas įrenginys nuo konvejerio čia gali nuriedėti kas maždaug šešias sekundes. Pagaminta produkcija keliauja į 106 valstybes Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Afrikoje ir abiejose Amerikose.

    Tamsios zonos be žmonių

    Didžiausias pokytis Manisoje yra automatizacijos mastas. „Beko“ nurodo, kad bendras gamyklos automatizacijos lygis siekia apie 75 proc., tačiau beveik pusė komplekso veikia vadinamuoju dark factory principu, kai gamyba vyksta be tiesioginio žmonių dalyvavimo.

    Autonominėse zonose vienoje dalyje automatizacija pasiekia 100 proc., kitoje apie 95 proc., kai sistemai prižiūrėti reikia tik vieno operatoriaus pamainoje. Pasikartojančius ir fiziškai sudėtingus darbus perėmė robotinės sistemos ir autonominiai vežimėliai, užtikrinantys vidinę logistiką.

    Gamybos intralogistikoje dalį pervežimų atlieka bėgiais judantys transporto sprendimai, o likusią dalį autonominiai vežimėliai. Įmonė taip pat nurodo, kad gamykloje veikia dešimtys skirtingų robotizuotų sprendimų, apimančių tiek surinkimą, tiek medžiagų tiekimą į linijas.

    Skaitmeninė gamyba ir gedimų prognozės

    Gamybos procesą nuo užsakymo iki galutinio surinkimo valdo skaitmeninė gamybos valdymo sistema. Jau pirmuosiuose surinkimo etapuose produktas identifikuojamas taip, kad linija tiksliai žinotų, koks modelis turi būti pagamintas konkrečiam užsakymui.

    Svarbi automatizacijos dalis yra predikcinė priežiūra, kai gedimai prognozuojami iš anksto, analizuojant duomenis iš jutiklių. Temperatūros, vibracijos ar energijos suvartojimo pokyčiai leidžia planuoti servisą tada, kai tai mažiausiai trikdo gamybą, pavyzdžiui, naktį ar savaitgaliais.

    Kokybės kontrolė čia pritaikyta dideliam tempui, nes sustojusi linija gali kainuoti brangiai. Tikrinami ne tik gatavi gaminiai, bet ir komponentai dar jų priėmimo stadijoje, kad defektai nepersikeltų į gamybą.

    Kova su Kinijos konkurencija

    „Beko“ modernizaciją sieja su poreikiu mažinti vieneto savikainą ir išlaikyti konkurencingumą, kai Europoje auga darbo ir energijos kaštai. Dėl to automatizacija tampa ne tik technologiniu, bet ir strateginiu sprendimu, ypač sektoriuje, kuriame kainų spaudimas pastaraisiais metais stiprėja.

    Didelę įtaką daro ir Kinijos gamintojų plėtra Europos rinkoje. Pramonės asociacijų skelbiama statistika rodo, kad Kinijos produkcijos dalis didelės buitinės technikos importo struktūroje Europos Sąjungoje per pastaruosius metus augo, o tai didina spaudimą tradiciniams gamintojams Europoje ir Turkijoje.

    DI ir duomenys iš prijungtų įrenginių

    Manisos padalinys veikia ir kaip technologijų kūrimo centras, kuriame kuriami nauji skalbyklių sprendimai. „Beko“ nurodo, kad inžinieriai remiasi anonimizuotais duomenimis iš prie interneto prijungtų įrenginių, kad suprastų, kokius režimus ir nustatymus skirtingose rinkose žmonės renkasi dažniausiai.

    DI taikomas nuo produktų modeliavimų ir simuliacijų iki bandymų, kad sprendimai greičiau pasiektų gamybą. Bendrovė akcentuoja, jog vartotojai vis dažniau tikisi trumpesnių programų, tačiau kartu nori, kad per trumpą laiką būtų galima efektyviai išskalbti ir pilną būgną.

    Energija ir tvarumo rodikliai

    Ant komplekso stogų įrengta saulės elektrinė, kurios generacija, įmonės teigimu, gali padengti apie 46 proc. metinio gamyklos elektros poreikio. Taip pat diegiami sprendimai, skirti mažinti gamybos emisijas ir efektyviau naudoti resursus, įskaitant lietaus vandens kaupimą.

    „Beko“ skelbia, kad po modernizacijos ir procesų optimizavimo pavyko reikšmingai sumažinti tiesiogines emisijas, lyginant su ankstesniais metais. Tokie rodikliai tampa vis svarbesni, nes didieji buitinės technikos gamintojai Europoje susiduria su griežtėjančiais tiekimo grandinių ir gamybos tvarumo reikalavimais.

    Įmonės situacija Lenkijoje

    „Beko“ gamina buitinę techniką ir Lenkijoje, kur turi kelias gamybos vietas bei vystymo padalinius. Įmonė anksčiau skelbė apie restruktūrizaciją, kuri apėmė dalies gamybos nutraukimą ir darbo vietų mažinimą, argumentuojant paklausos pokyčiais, konkurencija ir kai kurių padalinių nuostoliais.

    Nepaisant pokyčių, bendrovė pabrėžia, kad regiono gamybos tinklas išlieka svarbus jos veiklai Europoje. Manisos gamykla Turkijoje tuo pat metu stiprina „Beko“ pozicijas kaip aukšto automatizacijos lygio gamybos ir inovacijų centru.

    „Kad išliktume konkurencingi ir suspėtume su rinkos pokyčiais, turime gaminti gerokai efektyviau“, – sakė Manisos gamyklos produktų vystymo vadovas Abdurrahman Şahin.

  • Du simboliai ir peilis roboto rankoje: tyrimas parodė, kaip DI galima priversti pulti žmogų

    Vos du papildomi simboliai komandoje gali pakeisti roboto elgesį taip, kad vietoj obuolio jis bandytų pjauti žmogaus ranką. Tokią riziką pademonstravo Binghamtono universiteto Niujorko valstijoje tyrėjų eksperimentas, nagrinėjęs, kaip pažeidžiamumai DI sistemose gali virsti realiais fiziniais pavojais.

    Tyrime buvo imituojama buitinė užduotis: robotas turėjo rasti obuolį, padėti jį ant lentelės, paimti peilį ir supjaustyti vaisių. Tačiau komandoje atsiradus dviem simboliams, sistema pakeitė paskutinį žingsnį ir nukreipė peilį į plastikinį žmogaus rankos modelį.

    Pasak mokslininkų, jie sukūrė atakos metodą, pavadintą MuTRAP, kai į kalbos modelį iš anksto įterpiamas paslėptas pažeidžiamumas. Tokiu atveju robotas gali atrodyti veikiantis normaliai, kol suveikia specialus trigeris, pakeičiantis veiksmų planą kritiniu momentu.

    Eksperimente DI buvo naudojamas ne tik atsakymams generuoti, bet ir veiksmams planuoti: jis vertė žmogaus komandą į nuoseklių robotui suprantamų veiksmų grandinę. Tyrėjai pabrėžė, kad panašus scenarijus ypač pavojingas tada, kai robotai remiasi trečiųjų šalių modeliais arba debesijos paslaugomis, kurių vartotojas realiai nekontroliuoja.

    Komanda pristatė ir papildomą saugos sprendimą PROTEA, skirtą tikrinti roboto planą žingsnis po žingsnio. Sistema vertina ne tik pavienes komandas, bet ir kontekstą, kad laiku atpažintų nelogiškus ar potencialiai žalingus nurodymus, pavyzdžiui, bandymą pjauti objektą, kuris neturėtų būti pjaunamas.

    Tyrėjų išvada aiški: DI modelių negalima besąlygiškai patikėti fizinių įrenginių valdymu, ypač kai kalbama apie aštrius įrankius, judančias dalis ar darbą šalia žmonių. Robotams sparčiau ateinant į namus, sandėlius ir gamyklas, saugumo patikros, nepriklausomas modelių vertinimas ir aiškūs veiksmų apribojimai tampa nebe pasirinkimu, o būtinybe.

  • Japonija prieš meškas meta robotų šunis: dirba gaujomis, loja ir perduoda signalą kitiems

    Japonijoje ieškoma netradicinių būdų, kaip sumažinti pavojingus žmonių susidūrimus su meškomis, kurių pastaraisiais metais daugėja kai kuriuose regionuose. Viena ryškiausių idėjų – keturkojai robotai, galintys veikti ne po vieną, o susiburti į gaujas ir koordinuotai vyti žvėris nuo gyvenviečių bei ūkių pakraščių.

    Projektas pristatytas Akitos prefektūros universiteto surengtame Bear-Tech Solution Contest konkurse, kuriame buvo vertinami technologiniai sprendimai žmogaus ir laukinių gyvūnų konflikto mažinimui. Iš kelių dešimčių pasiūlymų atrinktos perspektyviausios idėjos, o viena jų – keturkojis robotas „Hacchan“.

    „Hacchan“ sukurtas pagal medžioklinių šunų elgseną, įkvėpimo semtasi iš akita inu veislės. Robotas turi kamerą, skirtą pastebėti mešką, o ją aptikęs įjungia garsiakalbį ir atkuria stiprų lojimą, kuris turėtų išgąsdinti gyvūną ir paskatinti trauktis atgal į mišką.

    Svarbiausia sistemos dalis – tarpusavio ryšys. Aptikęs mešką robotas gali perduoti buvimo vietą ir iškviesti kitus robotus į tą pačią zoną, kad keli įrenginiai kartu sukurtų didesnį triukšmą ir sustiprintų atbaidymo efektą.

    Kartu planuojama rinkti duomenis apie meškų pasirodymus ir elgseną, kad patruliavimas ilgainiui taptų tikslesnis, o sprendimai – labiau autonomiški. Tokia taktika priskiriama neletaliniams metodams: tikslas yra atgrasyti, o ne sužaloti ar sunaikinti gyvūnus.

    Akitos prefektūros universiteto atstovai nurodo, kad lauko bandymus tikimasi pradėti iki 2026 metų pabaigos. Būtent realiomis sąlygomis paaiškės, kaip patikimai robotai aptinka meškas, kiek greitai susikoordinuoja tarpusavyje ir ar jų skleidžiamas triukšmas veiksmingas skirtingose vietovėse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologijų nepakanka: konfliktus su laukiniais gyvūnais dažnai didina maisto atliekų palikimas, netvarkingi kompostai ar lengvai pasiekiami pašarai. Todėl robotų idėja vertinama kaip papildoma priemonė greta prevencijos, švietimo ir tradicinių atbaidymo sprendimų, padedančių saugiau sugyventi su laukine gamta.

  • Mini smegenys laboratorijoje skaito Brailio raštą ir valdo robotus: kas vyksta toliau?

    Mini smegenys laboratorijoje skaito Brailio raštą ir valdo robotus: kas vyksta toliau?

    Mokslininkai jau seniai bando atkartoti žmogaus smegenų veikimą silicyje, nes tai vienas efektyviausių ir lanksčiausių žinomų informacijos apdorojimo „procesorių“. Tačiau vis dažniau pasirenkamas kitas kelias: ne kopijuoti smegenis, o sujungti gyvas nervines ląsteles su elektronika. Taip gimsta biohibridinės sistemos, kuriose biologinis plastiškumas derinamas su mašinų tikslumu ir masteliu.

    Tokie sprendimai žada kompiuterius ir robotus, kurie tam tikrose užduotyse galėtų vartoti mažiau energijos ir geriau prisitaikyti prie situacijų, kurioms nebuvo tiesiogiai užprogramuoti. Vis dėlto kol kas tai ankstyvosios stadijos kryptis, kur didžiausią pažangą rodo konkretūs, aiškiai išmatuojami eksperimentai laboratorijoje.

    Kaip organoidai „skaito“ Brailį

    Bristolio universiteto komanda patikrino, ar laboratorijoje išauginti žmogaus smegenų žievės modeliai gali apdoroti lytėjimo informaciją. Tam buvo panaudoti organoidai, maždaug milimetro dydžio struktūros, sudarytos iš apie 10 000 neuronų ir juos palaikančių ląstelių. Organoidai buvo patalpinti ant mikroelektrodų matricų, leidžiančių fiksuoti jų elektrinį aktyvumą.

    Lytėjimo jutiklis nuskenuodavo Brailio abėcėlės ženklus, o surinkti duomenys būdavo paverčiami elektrinių impulsų raštais, perduodamais organoidams. Tuomet mašininio mokymosi algoritmas bandydavo atpažinti organoidų atsakus. Naudojant vieną organoidą, raidės buvo atpažįstamos 61 proc. atvejų, o sujungus trijų organoidų signalus tikslumas pakilo iki 83 proc.

    Tyrėjai pabrėžė, kad organoidai nebuvo mokomi tradiciniu būdu. Buvo taikomas pastovus signalų kodavimo metodas, o informacija „išgaunama“ iš natūralių gyvo audinio reakcijų. Vis dėlto rezultatai rodo svarbią detalę: gyvas audinys gali transformuoti realų jutiminį stimulą į atsaką, kurį vėliau įmanoma nuskaityti ir panaudoti praktiškai.

    Robotai, kuriuos „veda“ gyvos ląstelės

    Lygiagrečiai bendrovė „Cortical Labs“, bendradarbiaujanti ir su „Honda Research Institute Europe“, demonstravo kitokį biohibridinių sistemų pritaikymą. Viename bandyme impulsų dažnio pokyčiai gyvoje neuronų kultūroje buvo panaudoti valdyti šuns roboto judesius ribotoje erdvėje. Kitame eksperimente buvo parinkti elektriniai signalai taip, kad virtualus agentas mokytųsi naviguoti kvapo gradiente ir pasiektų tikslą.

    Pasak „Cortical Labs“ vadovo Bretto Kagano, robotų mechanika ir judėjimas sparčiai tobulėja, tačiau aukštesnio lygio valdymas vis dar kelia sunkumų, ypač kai reikia greitai mokytis ir adaptuotis kintančiomis sąlygomis. Tokiose situacijose biohibridiniai sprendimai vilioja dėl dviejų žmogaus smegenims būdingų savybių: energinio efektyvumo ir plastiško prisitaikymo.

    Kodėl tai dar ne proveržis kasdienybei

    Nors skaičiai atrodo įspūdingai, tokios sistemos kol kas nėra paruoštos plataus masto taikymui. Gyvoms ląstelėms reikia griežtai kontroliuojamos aplinkos, mitybinės terpės ir nuolatinės priežiūros, o palaikanti įranga taip pat naudoja energiją. Dėl to tikslas dažniau siejamas ne su silicio pakeitimu, o su jo papildymu specifinėse užduotyse, kur svarbiausia greitas prisitaikymas prie nežinomų sąlygų.

    Tiek Bristolyje, tiek „Cortical Labs“ demonstruojami bandymai rodo, kad biohibridinių sistemų kryptis iš teorinių diskusijų pamažu pereina į apčiuopiamus rezultatus. Artimiausias klausimas mokslui ir reguliuotojams bus ne tik našumas, bet ir aiškūs saugos, patikimumo bei etikos standartai, kai gyvas audinys tampa kompiuterinės sistemos dalimi.

  • Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotas bumo auksas slysta iš rankų: kodėl smulkieji investuotojai lieka už borto

    Robotikos bumas pasaulyje įgauna pagreitį, tačiau daugeliui smulkiųjų investuotojų jis lieka sunkiai pasiekiamas. Priežastis paprasta: dauguma sparčiausiai augančių robotikos startuolių vis dar yra privačios bendrovės, kurių akcijų biržoje nenusipirksi.

    Todėl viešose rinkose dažniausiai tenka rinktis kompromisus: pirkti automobilių gamintoją, kuris tik žada robotus, investuoti į pramonės konglomeratus, kur robotika tėra dalis pajamų, arba mokėti brangiai už fondus, suteikiančius netiesioginę prieigą.

    Tesla kelias į robotiką

    Vienas garsiausių pasirinkimų išlieka „Tesla“, nes bendrovė viešai vysto humanoidinį robotą „Optimus“ ir lygiagrečiai kuria robotaksių viziją. Pats Elonas Muskas yra teigęs, kad ateityje didelė bendrovės vertės dalis gali būti susieta būtent su robotika, tačiau tai kol kas labiau pažadas nei įrodytas verslas.

    Realybėje „Tesla“ šiandien daugiausia išlieka automobilių gamintoja: 2026 metų antrąjį ketvirtį apie tris ketvirtadalius pajamų ji gavo iš automobilių verslo, o „Optimus“ pardavimų dar nefiksuoja. Tai reiškia, kad investuotojas perka dabartinį automobilių ciklą ir kartu apmoka rizikingą ateities statymą.

    „Iki kitų metų pabaigos, manau, pardavinėsime humanoidinius robotus visuomenei“, – sakė Elonas Muskas.

    Vis dėlto gamybos startas gali būti lėtas: humanoidiniai robotai reikalauja naujų tiekimo grandinių, saugos sprendimų ir patikimumo bandymų. Tokios rizikos tiesiogiai atsispindi ir rinkos kainodaroje, nes investuotojai už augimo istoriją neretai moka gerokai iš anksto.

    Humanoidų triukšmas ir pramonės realybė

    Nors viešojoje erdvėje dominuoja humanoidiniai robotai, pramonės robotikos rinka daug labiau remiasi klasikiniais sprendimais: manipuliatoriais, sandėlių automatizacija, suvirinimo, surinkimo ir logistikos robotais. Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais pramonėje ir profesionaliam naudojimui visame pasaulyje parduota apie 7 000 humanoidinių robotų, kai pramoninių robotų įdiegta apie 603 000.

    Didžiausi pramonės žaidėjai dažnai nėra „gryna“ robotikos investicija. Pavyzdžiui, Japonijos „Fanuc“ robotikos segmentas sudaro reikšmingą pardavimų dalį, tačiau kitose grupėse robotika konkuruoja su energetikos, elektros įrangos ar automatizavimo sprendimais, todėl investuotojas gauna išskaidytą, o ne vien robotikai skirtą rezultatą.

    Papildomą neapibrėžtumą kuria ir tai, kad kai kurie stiprūs robotikos vardai pasitraukė iš biržos. Vokietijos „KUKA“ nebeliko listinguojama po kontrolės perėmimo, o kai kurios korporacijos vietoje atskiro robotikos verslo listingo renkasi pardavimo ar restruktūrizavimo scenarijus.

    Fondai, žadantys prieigą prie privačių startuolių

    Nauja kryptis investuotojams tapo fondai, kurie perka privačių robotikos įmonių dalis, o patys yra listinguojami biržoje. Vienas tokių pavyzdžių yra „RoboStrategy“, Nasdaq biržoje prekiaujamas fondas, deklaruojantis investicijas į privačius robotikos startuolius.

    Tačiau už tokią prieigą dažnai mokama dvigubai: per metinius mokesčius ir per vadinamąją deficito priemoką, kai fondo akcijos biržoje kainuoja gerokai daugiau nei jo turto vertė. 2026 metų spalio pradžioje „RoboStrategy“ akcijos kainavo apie 24 eurus, nors grynoji turto vertė rugpjūčio pabaigoje siekė maždaug 10 eurų už akciją, tad priemoka viršijo du kartus.

    Tokios priemokos gali greitai išnykti, net jei fondo turimų aktyvų vertė auga, todėl investuotojas rizikuoja prarasti dalį pinigų vien dėl kainos ir turto vertės suartėjimo. Situaciją apsunkina ir tai, kad privačių įmonių vertinimai remiasi modeliais bei prielaidomis, o ne kasdieniu rinkos sandorių kainodaros mechanizmu.

    „Svarbu suprasti, ką tiksliai investuotojas gauna už savo pinigus, ir įvertinti, ar nemoka daugiau, nei reali turto vertė“, – sakė AJ Bell rinkų vadovas Danas Coatsworthas.

    ETF: paprasčiau, bet ne visada tiksliai

    Kita alternatyva yra robotikos ir automatizavimo ETF, kurie paprastai prekiauja arčiau grynosios turto vertės. Vis dėlto jų sudėtis dažnai reiškia, kad portfelyje dominuoja didelės listinguojamos bendrovės, kur robotika persipina su kitomis veiklomis, o „grynų“ robotikos startuolių ekspozicija lieka ribota.

    Dar viena kliūtis yra regioniniai apribojimai. Net kai robotikos gamintojai listinguojami, dalis jų gali debiutuoti biržose, kur užsienio investuotojams taikomi papildomi reikalavimai ar prieigos ribojimai, todėl reali galimybė pirkti akcijas priklauso nuo investuotojo tarpininko ir licencijų.

    Kol daugiau robotikos lyderių nepasieks viešųjų rinkų, smulkiesiems investuotojams dažniausiai teks rinktis tarp netiesioginių statymų, aukštų įkainių ir padidintos kainos rizikos. Robotikos istorija gali būti įspūdinga, tačiau kelias į ją biržoje dažnai būna brangesnis ir labiau vingiuotas, nei tikisi daugelis.

    Ši informacija nėra finansinė konsultacija. Prieš priimant sprendimus verta įvertinti riziką, mokesčius ir tai, ar investicijos kaina neatsiplėšusi nuo realios turto vertės.

  • Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijos Hangdžou mieste pradėjo veikti vadinamoji Hangzhou Robot School – projektas, kurį jo kūrėjai pristato kaip pirmą pasaulyje mokyklą, skirtą praktiniam robotų parengimui realiam darbui. Ji įkurta 2026 metais kaip Future Island of Embodied Intelligence iniciatyvos dalis, bendradarbiaujant vietos valdžiai ir Džedziango universiteto Robotikos institutui.

    Pagrindinis tikslas – ne parodymams skirti triukai, o stabilus, prognozuojamas darbas tikrose aplinkose. Robotai čia mokomi konkrečių įgūdžių, testuojami ir sertifikuojami taip, kad būtų aišku, kokias užduotis jie pajėgūs atlikti fabrikuose, sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros erdvėse ar sporto industrijoje.

    Pirmoji laida jau baigė pradinį ciklą: keturi robotai gavo patvirtinimą apie įgytas kompetencijas ir buvo nukreipti į realias darbo vietas, įskaitant muziejų bei „Nestlé“ padalinį. Skelbiama, kad tai tik pradžia, o dalis priimtų robotų dar tęsia mokymus.

    Į pirmąją mokyklos grupę buvo priimta 30 robotų iš 16 įmonių. Ne visi jie judės tuo pačiu tempu: kai kuriems užduotims parengti gali pakakti kelių mėnesių, o sudėtingesniam darbui mokymai gali trukti metus ar ilgiau.

    Kaip vertinami robotų gebėjimai

    Mokykla taiko penkių lygių L1–L5 sistemą, kur aukščiausias lygis reiškia maksimalų savarankiškumą ir gebėjimą dirbti be nuolatinės žmogaus priežiūros. Kiekvienas robotas, sėkmingai išlaikęs vertinimus, gauna unikalų kodą, patvirtinantį jo pasiektą lygį ir kompetencijas.

    Vertinimas apima keturias bazines sritis: aplinkos suvokimą, situacijos supratimą, sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą. Tokia struktūra atspindi vieną didžiausių šiuolaikinės robotikos iššūkių: robotui neužtenka mokėti judėti ar atlikti įspūdingus veiksmus, jis turi patikimai atlikti darbą kintančiomis realaus pasaulio sąlygomis.

    Kodėl tokios mokyklos tampa aktualios

    Pastaraisiais metais robotikos sektorius sparčiai juda nuo demonstracinių prototipų prie praktinių sprendimų, ypač logistikoje, gamyboje ir paslaugose. Dėl to auga poreikis standartizuoti robotų parengimą ir aiškiai apibrėžti, ką konkreti platforma iš tiesų gali atlikti saugiai ir stabiliai.

    Hangdžou projektas iš esmės veikia kaip bandymų ir kvalifikavimo poligonas: jei robotas nepasiekia reikalavimų, jis gali būti grąžinamas gamintojui tobulinimui. Tokia atranka leidžia mažinti rizikas darbdaviams ir greičiau perkelti DI valdomas mašinas iš laboratorijų į kasdienes darbo užduotis.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina plečia gynybos technologijų ambicijas ir pristato naują iniciatyvą, kurią viešai aptarė Mychailas Fedorovas per IT bendruomenės renginį Lvove. Projekto esmė – paspartinti robotikos sprendimų kūrimą, bandymus ir diegimą kariuomenėje, kad fronte kuo daugiau užduočių atliktų technika.

    Iniciatyva siejama su platesnėmis Ukrainos pastangomis pritraukti daugiau investicijų į gynybos technologijų sektorių. Planuojama skatinti naujų projektų startą, vykdyti prototipų bandymus kartu su kariuomene ir sparčiau pereiti nuo idėjos prie realaus panaudojimo lauke.

    Fedorovas akcentuoja, kad kritiškai svarbu kurti naujas tyrimų ir plėtros komandas bei didinti gamybos apimtis. Ukrainai to reikia tam, kad robotinės platformos būtų ne pavieniai eksperimentai, o nuosekliai gaminami ir tobulinami sprendimai, pritaikyti kovinėms sąlygoms.

    „Mums reikia daugiau komandų, daugiau bandymų su kariuomene ir greitesnio perėjimo prie gamybos“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Didžiausią dėmesį patraukė idėja apie humanoidinį robotą, kuris teoriškai galėtų veikti mūšio lauke be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Pasak Fedorovo, toks konceptas galėtų būti sukurtas per šešis mėnesius, o per metus esą pasiektų pajėgumus vykdyti agresyvesnes užduotis, tačiau kol kas tai išlieka krypties vizija, o ne patvirtintas planas su aiškiu įgyvendinimo grafiku.

    Praktiškesnė kryptis – antžeminės robotinės platformos, galinčios atlikti logistines ir inžinerines užduotis. Tarp galimų funkcijų įvardijamas amunicijos gabenimas, minavimas ir išminavimas, taip pat pozicijų apsauga, nes tokios užduotys dažnai kelia didžiausią riziką kariams.

    Robotika ir DI karo lauke sparčiai įgauna reikšmę, ypač kai abi pusės ieško būdų mažinti žmonių nuostolius ir didinti operacijų tikslumą. Ukraina, sukaupusi didelę dronų ir skaitmeninių sprendimų taikymo patirtį, bando šį modelį perkelti ir į antžemines robotines sistemas.

    Tokios iniciatyvos sėkmę lems ne tik idėjos, bet ir stabilus finansavimas, tiekimo grandinės bei masinės gamybos pajėgumai. Ne mažiau svarbūs bus ir bandymai realiomis sąlygomis, ryšio atsparumas elektroninei kovai, taip pat standartizuotas kariuomenės poreikių suformulavimas, kad kuriamos platformos spręstų konkrečias fronto problemas.

  • Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Rekordinis parkas pereina į naują etapą

    Kinijoje, Zhuhai mieste veikiantis Chimelong Spaceship Park yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas. Jo plotas siekia 397 064,94 kv. m, o lankytojus vilioja teminės erdvės, pažangūs simuliatoriai, milžiniški akvariumai ir edukacinės salės.

    Pastaruoju metu parkas pradėjo dar vieną ambicingą pokytį: į kasdienes veiklas integruojami modernūs robotai. Pranešama, kad pradėtas pirmasis etapas, kuriame numatyta įdarbinti daugiau nei 300 „AGIBOT“ robotų, pritaikytų skirtingoms užduotims.

    Robotai ne tik rodo triukus

    Lankytojai parke gali stebėti robotus, atliekančius kovos menų, gimnastikos ar tai chi judesius, taip pat dalyvauti interaktyviose veiklose. Tarp jų minimi stalo teniso iššūkiai ir įvairios manipuliavimo užduotys, skirtos įtraukti žiūrovus į veiksmą.

    Robotai diegiami ne vien pramogai: jie naudojami ir kaip informacijos bei orientacijos pagalbininkai. Tokie sprendimai atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai robotika iš demonstracinių pasirodymų pereina prie realių paslaugų, mažinančių eiles ir gerinančių lankytojų aptarnavimo nuoseklumą.

    DI, ryšys ir koordinavimas realiame objekte

    Parko ir „AGIBOT“ teigimu, DI valdomi robotai gali atsakyti į lankytojų klausimus, pristatyti parko ekspozicijas, padėti rasti kelią ar net lydėti po tam tikras zonas. Robotų panaudojimas numatytas ir susijusiuose objektuose, pavyzdžiui, viešbučiuose, kur jie gali pasitikti svečius ir užtikrinti personalizuotas sąveikas.

    „Šie scenarijai reiškia, kad robotai nebėra tik eksponatai. Jie tampa parko patirties dalimi: padeda judėti, bendrauti ir suprasti, kas vyksta“, – sakė „AGIBOT“ atstovai.

    Projekto esmė – ne pavieniai robotų pasirodymai, o plataus masto integracija į objekto veiklą, pasitelkiant tam pritaikytą ryšį ir centralizuotą koordinavimo sistemą. Skelbiama, kad diegime naudojama 5G-A infrastruktūra, kuri leidžia sparčiau keistis duomenimis ir patikimiau valdyti daug įrenginių vienu metu.

    „AGIBOT“ savo pranešimuose šį projektą pristato kaip pavyzdį, kaip DI sprendimai gali veikti sudėtingose komercinėse aplinkose, kur vienu metu reikia saugumo, patikimumo ir greito reagavimo. Taip pat skelbiama, kad įmonei pasiekus 20 000 pagamintų robotų ribą, vienas robotas perduotas Chimelong parkui kaip svarbaus diegimo simbolis.

    Parko valdytojai ir technologijų partneriai užsimena, kad pirmasis etapas taps pagrindu vėlesniam robotų naudojimo plėtimui kituose Chimelong Group objektuose. Be to, paskelbta apie bendro tyrimų instituto kūrimą, kuris orientuosis į vadinamąją įkūnytą DI kryptį kultūros ir turizmo srityse, kai skaitmeninis intelektas veikia per fizinius robotus realioje aplinkoje.