CP v2

Tag: Robotai

  • Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijoje atidaryta pirmoji robotų mokykla: keturi DI „absolventai“ jau išsiųsti dirbti

    Kinijos Hangdžou mieste pradėjo veikti vadinamoji Hangzhou Robot School – projektas, kurį jo kūrėjai pristato kaip pirmą pasaulyje mokyklą, skirtą praktiniam robotų parengimui realiam darbui. Ji įkurta 2026 metais kaip Future Island of Embodied Intelligence iniciatyvos dalis, bendradarbiaujant vietos valdžiai ir Džedziango universiteto Robotikos institutui.

    Pagrindinis tikslas – ne parodymams skirti triukai, o stabilus, prognozuojamas darbas tikrose aplinkose. Robotai čia mokomi konkrečių įgūdžių, testuojami ir sertifikuojami taip, kad būtų aišku, kokias užduotis jie pajėgūs atlikti fabrikuose, sveikatos priežiūros įstaigose, kultūros erdvėse ar sporto industrijoje.

    Pirmoji laida jau baigė pradinį ciklą: keturi robotai gavo patvirtinimą apie įgytas kompetencijas ir buvo nukreipti į realias darbo vietas, įskaitant muziejų bei „Nestlé“ padalinį. Skelbiama, kad tai tik pradžia, o dalis priimtų robotų dar tęsia mokymus.

    Į pirmąją mokyklos grupę buvo priimta 30 robotų iš 16 įmonių. Ne visi jie judės tuo pačiu tempu: kai kuriems užduotims parengti gali pakakti kelių mėnesių, o sudėtingesniam darbui mokymai gali trukti metus ar ilgiau.

    Kaip vertinami robotų gebėjimai

    Mokykla taiko penkių lygių L1–L5 sistemą, kur aukščiausias lygis reiškia maksimalų savarankiškumą ir gebėjimą dirbti be nuolatinės žmogaus priežiūros. Kiekvienas robotas, sėkmingai išlaikęs vertinimus, gauna unikalų kodą, patvirtinantį jo pasiektą lygį ir kompetencijas.

    Vertinimas apima keturias bazines sritis: aplinkos suvokimą, situacijos supratimą, sprendimų priėmimą ir veiksmų atlikimą. Tokia struktūra atspindi vieną didžiausių šiuolaikinės robotikos iššūkių: robotui neužtenka mokėti judėti ar atlikti įspūdingus veiksmus, jis turi patikimai atlikti darbą kintančiomis realaus pasaulio sąlygomis.

    Kodėl tokios mokyklos tampa aktualios

    Pastaraisiais metais robotikos sektorius sparčiai juda nuo demonstracinių prototipų prie praktinių sprendimų, ypač logistikoje, gamyboje ir paslaugose. Dėl to auga poreikis standartizuoti robotų parengimą ir aiškiai apibrėžti, ką konkreti platforma iš tiesų gali atlikti saugiai ir stabiliai.

    Hangdžou projektas iš esmės veikia kaip bandymų ir kvalifikavimo poligonas: jei robotas nepasiekia reikalavimų, jis gali būti grąžinamas gamintojui tobulinimui. Tokia atranka leidžia mažinti rizikas darbdaviams ir greičiau perkelti DI valdomas mašinas iš laboratorijų į kasdienes darbo užduotis.

  • 5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    5 mln. robotų jau dirba fabrikuose: humanoidų bumas stringa, rinką valdo praktiški sprendimai

    Pasaulyje veikiančių pramoninių robotų skaičius pernai išaugo 9 proc. ir pasiekė apie 5,08 mln. vienetų. Tai didžiausias kada nors fiksuotas rodiklis, nurodoma Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) metinėje „World Robotics“ ataskaitoje.

    IFR duomenimis, naujų robotų diegimas taip pat šoktelėjo: per metus instaliacijos padidėjo 11 proc. ir pirmą kartą viršijo 600 000 ribą, pasiekdamos 603 000 vienetų. Organizacija pabrėžia, kad pramoninė automatizacija įgauna pagreitį, o augimo epicentras ir toliau išlieka Azijoje.

    „Pramoninė automatizacija juda didžiuliu greičiu, o penkių milijonų veikiančių robotų riba reiškia daugiau nei dvigubą augimą per septynerius metus. Stipriausias augimas vyksta Azijoje, po to Amerikoje, o Europa juda lėčiau“, – sakė IFR prezidentė Jane Heffner.

    Europa automatizaciją didina atsargiau

    Europoje robotų plėtra, lyginant su Azija, pastaraisiais metais atrodo atsargesnė. Europos Sąjungoje veikiančių robotų parkas 2025 metais pirmą kartą peržengė 700 000 ribą ir pasiekė 712 000, tai sudaro apie 84 proc. visų Europoje veikiančių robotų.

    Vis dėlto naujų diegimų tempas sulėtėjo: ES naujų instaliacijų skaičius 2025 metais smuko 11 proc. iki 60 500 vienetų. IFR skaičiuoja, kad penkerių metų vidutinis metinis augimas regione siekia apie 3 proc., kai kitur diegimas spartėja.

    Didžiausia ES rinka išlieka Vokietija, jai tenka apie 41 proc. visų instaliacijų bloke. Tačiau ir čia skaičiai traukėsi: įdiegta mažiau nei 25 000 robotų, o paklausą silpnino automobilių pramonės investicijų mažėjimas.

    Tuo metu Kinija dar labiau padidino persvarą: per metus įdiegė 354 000 robotų, tai yra 20 proc. daugiau nei anksčiau, ir dabar sudaro apie 59 proc. pasaulinių diegimų. JAV, IFR vertinimu, aplenkė Japoniją ir tapo antra didžiausia rinka pagal metines instaliacijas, įdiegusi beveik 38 500 robotų, arba 12 proc. daugiau.

    Humanoidai kol kas lieka niša

    Nors viešojoje erdvėje daug dėmesio sulaukia humanoidiniai robotai, jų realus mastas kol kas gerokai mažesnis nei tradicinių pramoninių sprendimų. IFR atskirame vertinime pirmą kartą suskaičiavo, kad pernai pasaulyje pramoniniams ir profesiniams tikslams parduota apie 7 000 humanoidų.

    Federacija akcentuoja, kad dalis šių pirkimų susiję ne su kasdieniu darbu gamyboje, o su duomenų rinkimu ir mokymu DI modeliams. Automobilių gamintojų bandymai dažnai apsiriboja mažomis pilotinėmis partijomis, kai vienu metu išbandoma mažiau nei dešimt įrenginių.

    Rinkos lūkesčiai vis dėlto išlieka ambicingi: „Bank of America“ prognozuoja apie 90 000 humanoidų pristatymų šiemet ir apie 1,2 mln. iki 2030 metų. Tačiau dabartiniai pardavimų mastai rodo ryškų atotrūkį tarp prognozių ir šiandienos realybės.

    Finansų rinkose ši įtampa taip pat pastebima. Žiniasklaidoje cituojamas „Hyundai“ vadovas yra užsiminęs, kad „Boston Dynamics“ artimiausiu metu greičiausiai nesieks akcijų platinimo, nes humanoidinis robotas „Atlas“ dar neįdiegtas masiškai, o bendrovė išlieka nuostolinga.

    Kinijoje, remiantis viešai skelbiama informacija, reguliuotojai neformaliai pristabdė humanoidų srities pirminių akcijų platinimų bangą po to, kai robotų gamintojos „Unitree“ akcijos debiuto metu buvo šokusios daugiau nei penkis kartus, bet vėliau nuo piko atpigo apie 55 proc. ir sunkiai atsitiesė.

    „Tai bus sunkiausias produktas, kurį kada nors bandėme išplėsti masinėje gamyboje, nes robote viskas yra nauja. Tiesiog nėra tiekimo grandinės“, – sakė Elonas Muskas.

    Kur slypi didžiausia grąža?

    Konsultacijų bendrovė „Arthur D. Little“ šiemet paskelbtoje analizėje pabrėžia, kad didžiausia ekonominė vertė greičiausiai bus sukurta ne humanoidų formoje, o specializuotuose sprendimuose. Jos vertinimu, dėmesį pritrauks humanoidai, tačiau vertę pasiims specializuoti fiziniai DI sprendimai, pritaikyti konkrečioms užduotims.

    Ataskaitoje platesnė rinka, apimanti įvairias sistemas, galinčias suvokti aplinką ir atlikti veiksmus realiame pasaulyje, vertinama maždaug 15,8 mlrd. eurų šiandien. Iš jų humanoidams priskiriama tik apie 1,8–2,6 mlrd. eurų, o visas segmentas iki 2030 metų galėtų išaugti iki maždaug 52,7–87,9 mlrd. eurų.

    Analitikai taip pat įspėja, kad dalis humanoidų demonstracijų būna surežisuotos arba paremtos nuotoliniu žmogaus valdymu, o realūs scenarijai reikalauja patikimos autonomijos ir žmogaus lygio miklumo. Ne mažiau svarbūs lieka atsakomybės, draudimo ir saugos klausimai, ypač kai robotai dirba greta žmonių.

    Praktinė vertė, anot ekspertų, šiuo metu aiškiausiai matoma struktūruotose aplinkose, tokiose kaip gamyklos ir sandėliai. Čia greičiau plečiasi ratiniai robotai ir stacionarios robotų rankos, nes jie pigesni, paprasčiau pritaikomi konkrečioms užduotims ir lengviau integruojami į esamas gamybos linijas.

    IFR apibendrina, kad šių metų robotikos istorija pirmiausia yra ne apie humanoidų proveržį, o apie nuoseklų, didėjantį pramoninių robotų skaičių, kurie jau šiandien realiai kuria produktyvumą. Humanoidai, nepaisant didelio ažiotažo, dažniausiai vis dar lieka prototipų ir pilotinių bandymų stadijoje.

  • Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina kuria robotų armiją: Fedorovas žada proveržį ir net humanoidą kare per pusmetį

    Ukraina plečia gynybos technologijų ambicijas ir pristato naują iniciatyvą, kurią viešai aptarė Mychailas Fedorovas per IT bendruomenės renginį Lvove. Projekto esmė – paspartinti robotikos sprendimų kūrimą, bandymus ir diegimą kariuomenėje, kad fronte kuo daugiau užduočių atliktų technika.

    Iniciatyva siejama su platesnėmis Ukrainos pastangomis pritraukti daugiau investicijų į gynybos technologijų sektorių. Planuojama skatinti naujų projektų startą, vykdyti prototipų bandymus kartu su kariuomene ir sparčiau pereiti nuo idėjos prie realaus panaudojimo lauke.

    Fedorovas akcentuoja, kad kritiškai svarbu kurti naujas tyrimų ir plėtros komandas bei didinti gamybos apimtis. Ukrainai to reikia tam, kad robotinės platformos būtų ne pavieniai eksperimentai, o nuosekliai gaminami ir tobulinami sprendimai, pritaikyti kovinėms sąlygoms.

    „Mums reikia daugiau komandų, daugiau bandymų su kariuomene ir greitesnio perėjimo prie gamybos“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Didžiausią dėmesį patraukė idėja apie humanoidinį robotą, kuris teoriškai galėtų veikti mūšio lauke be tiesioginio žmogaus dalyvavimo. Pasak Fedorovo, toks konceptas galėtų būti sukurtas per šešis mėnesius, o per metus esą pasiektų pajėgumus vykdyti agresyvesnes užduotis, tačiau kol kas tai išlieka krypties vizija, o ne patvirtintas planas su aiškiu įgyvendinimo grafiku.

    Praktiškesnė kryptis – antžeminės robotinės platformos, galinčios atlikti logistines ir inžinerines užduotis. Tarp galimų funkcijų įvardijamas amunicijos gabenimas, minavimas ir išminavimas, taip pat pozicijų apsauga, nes tokios užduotys dažnai kelia didžiausią riziką kariams.

    Robotika ir DI karo lauke sparčiai įgauna reikšmę, ypač kai abi pusės ieško būdų mažinti žmonių nuostolius ir didinti operacijų tikslumą. Ukraina, sukaupusi didelę dronų ir skaitmeninių sprendimų taikymo patirtį, bando šį modelį perkelti ir į antžemines robotines sistemas.

    Tokios iniciatyvos sėkmę lems ne tik idėjos, bet ir stabilus finansavimas, tiekimo grandinės bei masinės gamybos pajėgumai. Ne mažiau svarbūs bus ir bandymai realiomis sąlygomis, ryšio atsparumas elektroninei kovai, taip pat standartizuotas kariuomenės poreikių suformulavimas, kad kuriamos platformos spręstų konkrečias fronto problemas.

  • Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Robotų invazija rekordiniame pramogų parke: daugiau nei 300 „AGIBOT“ keičia taisykles

    Rekordinis parkas pereina į naują etapą

    Kinijoje, Zhuhai mieste veikiantis Chimelong Spaceship Park yra įtrauktas į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausias pasaulyje uždaras pramogų parkas. Jo plotas siekia 397 064,94 kv. m, o lankytojus vilioja teminės erdvės, pažangūs simuliatoriai, milžiniški akvariumai ir edukacinės salės.

    Pastaruoju metu parkas pradėjo dar vieną ambicingą pokytį: į kasdienes veiklas integruojami modernūs robotai. Pranešama, kad pradėtas pirmasis etapas, kuriame numatyta įdarbinti daugiau nei 300 „AGIBOT“ robotų, pritaikytų skirtingoms užduotims.

    Robotai ne tik rodo triukus

    Lankytojai parke gali stebėti robotus, atliekančius kovos menų, gimnastikos ar tai chi judesius, taip pat dalyvauti interaktyviose veiklose. Tarp jų minimi stalo teniso iššūkiai ir įvairios manipuliavimo užduotys, skirtos įtraukti žiūrovus į veiksmą.

    Robotai diegiami ne vien pramogai: jie naudojami ir kaip informacijos bei orientacijos pagalbininkai. Tokie sprendimai atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai robotika iš demonstracinių pasirodymų pereina prie realių paslaugų, mažinančių eiles ir gerinančių lankytojų aptarnavimo nuoseklumą.

    DI, ryšys ir koordinavimas realiame objekte

    Parko ir „AGIBOT“ teigimu, DI valdomi robotai gali atsakyti į lankytojų klausimus, pristatyti parko ekspozicijas, padėti rasti kelią ar net lydėti po tam tikras zonas. Robotų panaudojimas numatytas ir susijusiuose objektuose, pavyzdžiui, viešbučiuose, kur jie gali pasitikti svečius ir užtikrinti personalizuotas sąveikas.

    „Šie scenarijai reiškia, kad robotai nebėra tik eksponatai. Jie tampa parko patirties dalimi: padeda judėti, bendrauti ir suprasti, kas vyksta“, – sakė „AGIBOT“ atstovai.

    Projekto esmė – ne pavieniai robotų pasirodymai, o plataus masto integracija į objekto veiklą, pasitelkiant tam pritaikytą ryšį ir centralizuotą koordinavimo sistemą. Skelbiama, kad diegime naudojama 5G-A infrastruktūra, kuri leidžia sparčiau keistis duomenimis ir patikimiau valdyti daug įrenginių vienu metu.

    „AGIBOT“ savo pranešimuose šį projektą pristato kaip pavyzdį, kaip DI sprendimai gali veikti sudėtingose komercinėse aplinkose, kur vienu metu reikia saugumo, patikimumo ir greito reagavimo. Taip pat skelbiama, kad įmonei pasiekus 20 000 pagamintų robotų ribą, vienas robotas perduotas Chimelong parkui kaip svarbaus diegimo simbolis.

    Parko valdytojai ir technologijų partneriai užsimena, kad pirmasis etapas taps pagrindu vėlesniam robotų naudojimo plėtimui kituose Chimelong Group objektuose. Be to, paskelbta apie bendro tyrimų instituto kūrimą, kuris orientuosis į vadinamąją įkūnytą DI kryptį kultūros ir turizmo srityse, kai skaitmeninis intelektas veikia per fizinius robotus realioje aplinkoje.

  • Elonas Muskas apie DI ir robotus: kodėl energija taps svarbiausiu ribojimu artimiausią dešimtmetį

    Musko žinutė G20: mažiau barjerų

    Verslininkas Elonas Muskas nuotoliniu būdu pasisakė G20 inovacijų renginyje Chapel Hill mieste Šiaurės Karolinoje ir ragino šalis spartinti technologijų plėtrą. Jo teigimu, naujovės turėtų būti laikomos leidžiamomis pagal nutylėjimą, o ne draudžiamomis, todėl perteklinės taisyklės gali kainuoti tempą ir konkurencingumą.

    Kritiškiausiai Muskas atsiliepė apie Europos Sąjungos reguliavimo aplinką, kuri, anot jo, inovacijas ne sustabdo, bet reikšmingai sulėtina. Pastaraisiais metais jis ne kartą viešai ginčijosi su Europos Komisija dėl sprendimų, susijusių su socialinių platformų veikla ir atsakomybe.

    DI plėtrą ribos ne idėjos, o elektra

    Kalbėdamas apie dirbtinio intelekto plėtrą Muskas pabrėžė, kad vienu svarbiausių „butelio kaklelių“ tampa energijos pasiūla. Augant skaičiavimo poreikiams, DI modeliams treniruoti ir paleisti reikalingi vis didesni duomenų centrų pajėgumai, o tai tiesiogiai kelia elektros paklausą.

    Anot jo, valstybės, kurios greičiausiai statys elektrines ir duomenų centrus, gali įgyti pranašumą prieš tas, kurios dels. Muskas taip pat prognozavo, kad DI galėtų reikšmingai prisidėti prie pasaulio ekonomikos augimo, nors tokios projekcijos rinkoje vertinamos nevienareikšmiškai dėl didelio neapibrėžtumo.

    Robotų era ir darbo pokyčiai

    Muskas piešė artimos ateities scenarijų, kuriame DI daugelyje nefizinių užduočių pradeda lenkti žmones. Jis teigė, kad programinės įrangos kūrime ir skaitmeninėje inžinerijoje DI gebėjimai gali pasiekti lygį, kai žmogaus vaidmuo vis dažniau tampa priežiūros ir sprendimų patvirtinimo funkcija.

    Dar ambicingesnė jo prognozė susijusi su robotika: per 10 metų pasaulyje esą galėtų veikti bent 1 000 000 000 robotų, o jų našumas būtų kelis kartus didesnis nei žmonių. Muskas šią viziją sieja ir su „Tesla“ investicijomis į humanoidinius robotus, kuriuos įmonė pristato kaip būsimą darbo jėgos papildymą.

    „Jei norime, kad pažanga vyktų greičiau, turime supaprastinti taisykles ir agresyviai investuoti į energijos bei skaičiavimo infrastruktūrą“, – sakė Elonas Muskas.

    Renginyje dalyvavo ir daugiau technologijų lyderių, tarp jų „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas. Diskusijose buvo minima ir Lenkijos delegacija, atstovaujama skaitmeninimo ir finansų ministrų.

  • Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    Amžinas gyvenimas robote? QAIAx žada perkelti protą į humanoidus, bet kyla rimtų klausimų

    JAV pristatytas QAIAx projektas žada tai, kas iki šiol skambėjo kaip mokslinė fantastika: sukurti žmogaus „skaitmeninį DNR“ profilį, kurį esą būtų galima perkelti į humanoidinius robotus ar holografinius avatarus. Idėja paprasta ir emocionaliai paveiki: artimieji galėtų bendrauti su mirusiojo skaitmenine versija, kuri atkartotų jo žinias, prisiminimus ir būdingus elgesio bruožus.

    Projektą viešai sieja organizacija Veterans First for America, o jo aprašymuose akcentuojama, kad tai kol kas yra vizija, kurią dar reikėtų nepriklausomai patikrinti. Mokslininkų bendruomenėje panašios iniciatyvos paprastai vertinamos atsargiai, nes žmogaus sąmonė nėra vien duomenų rinkinys, kurį būtų galima patikimai nukopijuoti iš sensorių signalų ar pokalbių istorijos.

    Kaip turėtų veikti „skaitmeninis DNR“

    Pagal QAIAx koncepciją dalyvis naudotų specialų kostiumą su 40 jutiklių. Jie registruotų judesius, organizmo reakcijas, gyvybinius rodiklius ir kitus elgsenos požymius, kurie vėliau būtų panaudoti skaitmeniniam profiliui sudaryti.

    Kūrėjų teigimu, toks profilis galėtų būti įkūnytas humanoidiniame robote arba pateiktas kaip holografinė reprezentacija. Tačiau dabartinės DI sistemos, net ir labai pažangios, dažniausiai sukuria tik įtikinamą imitaciją, o ne žmogaus tapatybės tęstinumą, todėl „tikro proto perkėlimas“ lieka nepatvirtinta prielaida.

    300 mikromiestų ir 90 proc. automatizacijos

    QAIAx Clinical Trial apima ir gerokai platesnį planą nei skaitmeninių asmenybių kūrimas. Projekte minimas 300 decentralizuotų mikromiestų tinklas, kurį esą būtų galima kurti federalinėse ir karinėse teritorijose JAV bei pasirinktose užsienio vietose, o ilgainiui toks tinklas teoriškai galėtų aptarnauti iki 1 000 000 gyventojų.

    Siūlomas vadinamasis 90/10 hibridinės darbo jėgos modelis, kai apie 90 proc. kasdienių operacijų atliktų DI sistemos ir automatizuotos mašinos, o žmonėms tektų 10 proc. priežiūros ir sprendimų. Robotams būtų priskiriamos vandentvarkos, žemės ūkio, energetikos ir infrastruktūros priežiūros užduotys, o žmonės turėtų įsikišti ten, kur reikalinga patirtis, moralinis vertinimas ar specifinė kompetencija.

    Kaina, teisės ir privatumo dilemos

    Projekto aprašymuose minima ir komercinės licencijos idėja skaitmeniniams profiliams, siūlant juos „išlaikyti“ šimtmečius. Nurodomos kainos prasideda maždaug nuo 280 000 eurų už 100 metų laikotarpį ir siekia apie 930 000 eurų už 500 metų, tačiau tokie pasiūlymai kelia klausimų dėl realaus techninio įgyvendinimo ir atsakomybės.

    Ne mažiau svarbūs ir teisiniai aspektai: kam priklausytų skaitmeninė tapatybė, kas valdytų duomenis po žmogaus mirties, kaip būtų užtikrintas sutikimas ir apsauga nuo piktnaudžiavimo. Kol kas QAIAx pateikiamas kaip ambicinga koncepcija, kuriai prireiktų ne tik technologinių proveržių, bet ir aiškios reguliavimo sistemos.

    Skelbiama, kad registracijos etapas turėtų prasidėti spalio mėnesį, o laukiančiųjų sąrašas veteranams atidarytas liepos mėnesį. Vis dėlto, kol nebus nepriklausomų tyrimų ir patikimų demonstracijų, pažadas apie amžiną gyvenimą kode išlieka daugiau rinkodaros šūkiu nei moksliškai pagrįstu planu.

  • Ukrainoje kuriamas robotas kurjeris Mebius: kūrėjai žada, kad pristatymą jis pakeis iš esmės

    Ukrainos inžinieriai kuria autonominį roboto kurjerio prototipą, skirtą smulkių siuntų ir pirkinių pristatymui miestuose. Projektą vysto tarptautinis holdingas „Modern Expo“, kurio pagrindinis biuras įsikūręs Lucke.

    Robotas pavadintas Mebius, o jo paskirtis aiški: kuo greičiau ir tiksliau pristatyti prekes klientui. Kūrėjai teigia, kad sprendimas orientuotas į paskutinės mylios pristatymą, kur dažniausiai susidaro didžiausios logistikos sąnaudos ir vėlavimai.

    Kaip veiks pristatymas?

    Planuojama, kad vartotojas programėlėje telefone galės pasirinkti pristatymo laiką ir vietą, o siuntos judėjimą stebės realiu laiku. Tokia schema jau tapo standartu kurjerių rinkoje, tačiau robotizavimas turėtų sumažinti priklausomybę nuo žmogiškųjų resursų piko valandomis.

    „Modern Expo“ nurodo, kad Mebius bus kuriamas ant mobilios platformos su jutikliais ir valdymo sistema. Praktikoje tokie robotai dažniausiai remiasi kameromis, lidar tipo jutikliais, GPS ir nuotolinės priežiūros funkcijomis, nes visiškai autonominis važiavimas tankiuose miestuose išlieka sudėtingas.

    Kodėl robotai kurjeriai tampa tendencija?

    Pasaulyje robotų kurjerių idėją skatina auganti e. prekyba ir miestų siekis mažinti taršą bei automobilių srautus. Įmonės ieško sprendimų, kurie galėtų pristatyti užsakymus trumpais atstumais pigiau, ypač kai brangsta kurjerių darbas ir didėja klientų lūkesčiai dėl greičio.

    Kartu tokie projektai kelia ir klausimų: saugumas šaligatviuose, atsakomybė avarijos atveju, vandalizmo rizika, taip pat teisinis reguliavimas. Dėl to daugelyje šalių robotai paprastai pradedami bandyti ribotose teritorijose, o jų darbą dažnai prižiūri operatoriai.

    Kas toliau?

    Kūrėjai tikisi, kad ateityje pristatymo paslaugos vis labiau remsis tokiais robotais, o žmogaus vaidmuo persikels į kontrolę, priežiūrą ir klientų aptarnavimą. Vis dėlto realus proveržis priklausys nuo bandymų rezultatų, infrastruktūros pritaikymo ir to, kaip greitai miestai prisitaikys prie naujos mobilumo formos.

    Anksčiau tarptautinėje rinkoje dėmesio sulaukė ir kiti robotikos projektai, kai humanoidiniai robotai bei keturkojai robotai buvo pritaikyti kūrybai ar praktinėms užduotims. Tai rodo bendrą kryptį: DI ir jutiklių technologijos vis dažniau perkeliamos iš laboratorijų į kasdienes paslaugas.

  • Į Marsą siųs robotus šunis: DI keturkojai žada pasiekti urvus, kurių neįveikia marsaeigiai

    Mokslininkų komandos kuria vadinamuosius robotus šunis, kuriuos ateityje būtų galima panaudoti Marso paviršiaus ir požeminių ertmių tyrimams. Tokie keturkojai robotai, aprūpinti DI ir jutiklių rinkiniu, galėtų judėti ten, kur įprastiems marsaeigiams dažnai pritrūksta pravažumo.

    Idėja remiasi tuo, kad daug įdomiausių Marso vietovių nėra lygios: tai šlaitai, akmenuotos sankaupos, birios nuogulos ar įgriuvos. Tuo metu didžioji dalis iki šiol naudotų marsaeigių misijų orientuotos į santykinai saugią, lygesnę dangą, kad būtų mažesnė rizika įstrigti ar apvirsti.

    Robotai šunys būtų kuriami taip, kad gebėtų savarankiškai planuoti maršrutą ir realiuoju laiku vertinti kliūtis. Tam pasitelkiami įvairūs sensoriai ir skaičiavimo modeliai, leidžiantys ne tik išvengti pavojų, bet ir sudaryti aplinkos žemėlapius, kurie vėliau būtų panaudojami tikslesniam tyrimų planavimui.

    Kodėl taikiniu tampa Marso urvai?

    Mokslininkus ypač domina urvai ir vadinamosios lavos tūbos, nes jos gali būti natūraliai geriau apsaugotos nuo radiacijos ir staigių temperatūrų svyravimų. Tokios vietos laikomos perspektyviomis ieškant praeities gyvybės pėdsakų, vandens ledo sankaupų ar net planuojant ateities žmonių misijų infrastruktūrą.

    Tačiau patekti į tokias ertmes sudėtinga: įėjimai gali būti statūs, o viduje dažnai trūksta tiesioginio ryšio su orbitiniais aparatais. Dėl to kuriami robotai turėtų būti pakankamai autonomiški, kad atliktų užduotis ir prireikus grįžtų į ryšio zoną perduoti duomenų.

    Kaip keturkojai įveiktų sudėtingą reljefą?

    Skirtingai nei ratais ar vikšrais važiuojantys aparatai, keturkojai robotai gali peržengti akmenis, pasirinkti tikslesnius atramos taškus ir stabiliau judėti nelygiu paviršiumi. Kūrėjai taip pat akcentuoja pranašumą avariniuose scenarijuose: apvirtęs keturkojis teoriškai turėtų daugiau galimybių atsistoti ir tęsti misiją.

    Tokie prototipai dažnai testuojami Žemėje vietovėse, kurios primena Marso sąlygas, pavyzdžiui, vulkaninės kilmės teritorijose ar natūraliuose tuneliuose. Bandoma ne tik mechaninė ištvermė, bet ir gebėjimas orientuotis prastame apšvietime, dulkėse bei siauruose koridoriuose.

    Kada tokia misija galėtų įvykti?

    Nors apie konkrečią paleidimo datą paprastai neskelbiama, tokio tipo technologijos vystomos etapais: nuo laboratorinių prototipų iki bandymų lauko sąlygomis, o vėliau ir iki kosminiams skrydžiams pritaikytų versijų. Didžiausi iššūkiai siejami su energijos valdymu, ryšio patikimumu ir atsparumu ekstremalioms Marso sąlygoms.

    Jei robotų šunų koncepcija pasiteisintų, ji galėtų papildyti tradicinius marsaeigius, o ne juos pakeisti. Tokiu atveju viena misija galėtų naudoti skirtingus robotus skirtingoms užduotims: marsaeigis rinktų mėginius ir veiktų kaip ryšio centras, o keturkojai žvalgytų sudėtingas zonas ir požemines struktūras.

  • Japonijoje pristatė DI robotą, kuris skina obuolius ir kriaušes: vienam vaisiui – 11 sekundžių

    Japonijoje pristatytas naujas robotas, skirtas sodams, galintis automatiškai skinti obuolius ir kriaušes. Kūrėjai tikisi, kad toks sprendimas padės ūkiams spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir sumažins fizinį krūvį sezoninių darbų metu.

    Robotui integruotas dirbtinis intelektas, leidžiantis atpažinti prinokusius vaisius pagal spalvą ir kitus vizualinius požymius. Nustačius, kad vaisius tinkamas skinti, manipuliatorius jį sugriebia ir atsargiai nuskina, kad būtų kuo mažiau pažeidimų.

    Įrenginys juda ant nedidelės savaeigės platformos, todėl gali dirbti tarp medžių eilių ir privažiuoti prie skirtinguose aukščiuose kabančių vaisių. Skynimui naudojamas trijų pirštų griebtuvas, kuris skirtas užtikrinti tvirtą, bet švelnų suėmimą.

    Skelbiama, kad vienam vaisiui nuskinti robotui vidutiniškai prireikia apie 11 sekundžių. Praktikoje našumas priklausys nuo sodo išplanavimo, vaisių tankio, apšvietimo sąlygų ir to, kaip tiksliai DI atpažins prinokimo stadiją realiomis lauko sąlygomis.

    Japonijoje žemės ūkyje vis dažniau diegiamos automatizavimo technologijos, nes ūkininkų amžius auga, o sezoninių darbuotojų rasti sunkiau. Tokie robotai gali tapti viena iš priemonių palaikyti derliaus nuėmimo apimtis ir kartu didinti profesijos patrauklumą jaunimui, kai dalį sunkių užduočių perima technika.

    Kol kas tokie sprendimai dažniausiai pradedami taikyti ten, kur darbai lengviausiai standartizuojami, pavyzdžiui, soduose ar šiltnamiuose. Kūrėjai pabrėžia, kad svarbiausia yra tikslumas ir atsargus skynimas, nes nuo to priklauso vaisių kokybė, sandėliavimo trukmė ir ūkių pajamos.

  • DI robotė „Ai-Da“ Oksforde skaitė eiles apie Dantę: kūrėjai atskleidė, kas iš tiesų kelia nerimą

    Poetė ir dailininkė iš metalo

    Humanoidinis robotas menininkas „Ai-Da“ Oksforde surengė viešą pasirodymą, kuriame skaitė eiles, sukurtas pasitelkiant dirbtinis intelektas. Renginys vyko Ashmolean muziejuje Oksfordo universitete, parodos, skirtos Dantės mirties 700 metų sukakčiai, kontekste.

    „Ai-Da“ pristatyta kaip ultrarealistinė humanoidinė sistema, galinti ne tik generuoti tekstą, bet ir kurti vizualųjį meną. Jos pasirodymas buvo sumanytas kaip kūrybinė reakcija į Dantės „Dieviškąją komediją“, kuri tapo vienu iš pagrindinių įkvėpimo šaltinių kuriant naują tekstą.

    Kaip gimė eilės apie Dantę

    Robotas analizavo Dantės kūrybą ir, remdamasis kalbos rašmenimis, ritmika bei temomis, generavo originalų kūrinį. Tokie sprendimai paprastai remiasi dideliais tekstynais, statistiniais ryšiais tarp žodžių ir modelių gebėjimu atkurti stilių, tačiau pats turinys nėra tiesioginė citatų kopija.

    „Ai-Da“ kūrėjai pabrėžia, kad tokie pasirodymai pirmiausia skirti parodyti, kaip DI sistemos gali atkartoti žmonėms būdingas kūrybos formas. Praktikoje tai kelia ir klausimų dėl autorystės, šaltinių naudojimo bei to, kiek aiškiai auditorijai turi būti atskleista, kas yra žmogaus, o kas algoritmo darbas.

    Kūrėjų žinutė: ne apie robotų žmogiškumą

    Projekto iniciatorius Aidan Melleris teigė, kad „Ai-Da“ tekstų imitacija gali pasirodyti tokia įtikinama, jog klausytojui lengva pamiršti, kad prieš jį ne žmogus. Pasak jo, svarbiausia šio projekto išvada susijusi ne su tuo, kiek robotas tampa panašus į žmogų, o su tuo, kiek žmonių veiksmus galima aprašyti ir atkurti algoritmiškai.

    „Kai klausaisi, gali būti lengva pamiršti, kad bendrauji ne su žmogumi“, – sakė Aidan Melleris.

    Ši mintis atspindi platesnę tendenciją kūrybos rinkoje: DI vis dažniau naudojamas idėjų generavimui, stilistikos imitavimui, vizualinių sprendimų eskizavimui. Kartu vis garsiau diskutuojama apie skaidrumą, kūrėjų teises ir tai, kaip užtikrinti, kad auditorija nebūtų klaidinama dėl turinio kilmės.

    „Ai-Da“ atvejis tampa simboliniu pavyzdžiu, kaip technologijos įžengia į tradiciškai žmogui priskiriamas sritis. Tokie projektai skatina ne tik smalsumą, bet ir poreikį aiškiau apibrėžti taisykles, kai DI generuotas turinys patenka į muziejus, sceną ir viešąją erdvę.