CP v2

Tag: Robotai

  • Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos verslas nepaiso ES de-risking: gamyba Kinijoje tik auga – atskleidė šviežia apklausa

    Europos bendrovės ir toliau laiko Kiniją vienu svarbiausių gamybos ir tiekimo grandinių centrų, nors Europos Sąjunga viešai ragina mažinti strateginę priklausomybę. Tai rodo Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje apklausa, apėmusi beveik 300 narių atsakymus, surinktus metų pradžioje.

    Apklausos duomenimis, apie 68 proc. respondentų teigė arba išlaikantys, arba plečiantys veiklą Kinijoje. Tuo metu tik apie 7 proc. nurodė perkeliantys gamybos užsakymus į kitas šalis arba kuriantys alternatyvias gamybos bazes už Kinijos ribų.

    „Nematyti, kad de-risking taptų dominuojančia tema. Greičiau matome, kad Europos įmonės tampa dar labiau priklausomos nuo Kinijos kaip tiekimo ir gamybos vietos“, – sakė Europos Sąjungos prekybos rūmų Kinijoje prezidentas Jensas Eskelundas.

    Kas stumia likti Kinijoje

    Vienas svarbiausių veiksnių, kodėl įmonės nesitraukia, yra kaštai ir greitis. Nors Kinijoje darbo jėga ilgą laiką buvo laikoma konkurenciniu pranašumu, vis daugiau įmonių pabrėžia ne atlyginimus, o automatizaciją ir gamybos mastą.

    Konsultacijų bendrovės „Roland Berger“ atstovai apklausos kontekste akcentavo, kad per pastaruosius porą metų Kinijos gamyklose automatizacijos lygis kai kuriose šakose išaugo itin sparčiai. Dėl to darbo sąnaudų skirtumai praranda reikšmę, o lemiamu tampa pajėgumas gaminti greitai ir stabiliai.

    „Darbo kaina tampa vis mažiau svarbi, nes automatizacija ją nustumia į antrą planą“, – sakė „Roland Berger“ vadovaujantis partneris Denis Depoux.

    Robotai, ekosistema ir tiekėjų spaudimas

    Kinijos gamybos patrauklumą didina ne tik robotizacija, bet ir susiformavusi pramoninė ekosistema: tiekėjų koncentracija, žaliavų prieinamumas, logistika ir galimybė greitai keisti gamybos apimtis. Apklausos rezultatai rodo, kad maždaug trys ketvirtadaliai ES įmonių Kinijoje savo gamybos efektyvumą šalyje vertina kaip aukštesnį nei kitose rinkose.

    Kaip pavyzdys dažnai minimas elektromobilių sektorius, kuriame gamybos procesai vis labiau automatizuojami, o grandinės valdymas koncentruojamas vietoje. Kinijos elektromobilių gamintojas „Nio“ yra skelbęs, kad vienoje jo gamyklų dirba 941 robotas, galintis autonomiškai vykdyti dalį procesų ir palaikyti gamybą visą parą.

    Apklausoje taip pat išryškėjo tarpinis kelias: apie 24 proc. respondentų nurodė diversifikuojantys riziką taip, kad tuo pačiu plečia veiklą Kinijoje, bet lygiagrečiai kuria alternatyvius tiekėjus kitose šalyse. Tokį modelį įmonės dažnai renkasi siekdamos apsidrausti nuo geopolitinių įtampų, tarifų ar staigių reguliavimo pokyčių, bet neprarasti Kinijos masto ir kainos pranašumo.

    Ką tai reiškia Europai

    ES de-risking politika orientuota į jautrių sektorių atsparumą, kritinių žaliavų tiekimo saugumą ir perteklinės priklausomybės mažinimą. Tačiau verslo sprendimus dažnai lemia kasdieniai konkurencingumo kriterijai: savikaina, pristatymo terminai, tiekimo stabilumas ir gamybos lankstumas.

    Logistikos rinkos dalyviai taip pat pastebi, kad dalis sprendimų dėl tarptautinių srautų vis dažniau priimama pačioje Kinijoje, ypač tokiose srityse kaip elektromobiliai, baterijos ir plataus vartojimo elektronika. Tai reiškia, kad Europai siekiant mažinti riziką, reali priklausomybė nuo Kinijos pramonės pajėgumų daugelyje šakų kol kas nemažėja.

  • JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė išbando ginkluotus robo-šunis: „Skyborne Technologies“ kontraktas stebina

    JAV kariuomenė pradeda naują bandymų etapą, kuriame bus vertinami ginkluoti keturkojai robotai, galintys veikti sudėtingoje aplinkoje ir padėti padaliniams kovinėse užduotyse. Australijos bendrovė „Skyborne Technologies“ atrinkta kaip tiekėja, o projektas numatytas tyrimams, vystymui ir praktiniams lauko bandymams.

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, „Skyborne Technologies“ gavo mokslinių tyrimų ir plėtros sutartį, kurios vertė siekia apie 6 000 000 eurų. Sutartis apima ginkluotų bepiločių antžeminių sistemų testus, vertinimą ir techninį palaikymą, o pagrindinis dėmesys skiriamas saugiam naudojimui prieš pradedant bandymus realiomis sąlygomis.

    Bandymams numatytas paketas apima 14 keturkojų robotinių platformų ir 28 modulinius ginkluotės komplektus. Šios sistemos bus vertinamos JAV specialiųjų operacijų pajėgų struktūrose, taip pat kartu su vienu užsienio partneriu, siekiant patikrinti, kaip sprendimas veikia skirtingose taktinėse situacijose.

    Kas tai per sistema ir ką ji gali

    „Skyborne Technologies“ kuriamas sprendimas įvardijamas kaip operatoriaus valdomas tiesioginio veiksmo keturkojis robotas CODiAQ. Tai antžeminis robotas, skirtas nuotoliniam užduočių vykdymui, kai operatoriui svarbu išlaikyti atstumą, o robotui patikima judėti, orientuotis ir išlaikyti stabilumą įvairiame reljefe.

    Skelbiama, kad platforma gali būti komplektuojama su skirtingais moduliais, įskaitant 40 milimetrų kalibro granatsvaidžius ir šaunamuosius ginklus. Taip pat minimos funkcijos, susijusios su taikinių aptikimu realiuoju laiku, veikimu dieną ir naktį bei balistinių skaičiavimų atlikimu.

    Didelė dalis šio tipo sistemų vertės siejama su programine įranga, kuri padeda operatoriui greičiau suvokti situaciją ir tiksliau valdyti misiją. CODiAQ aprašyme akcentuojama, kad taikinių nustatymui ir taikymui naudojami sprendimai su dirbtinis intelektas elementais, tačiau pabrėžiama, kad robotas iš esmės išlieka valdomas ir prižiūrimas žmogaus.

    Kodėl kariuomenės domisi robo-šunimis

    Keturkojai robotai pastaraisiais metais vis dažniau bandomi kaip logistinės, žvalgybos ir apsaugos priemonės, nes jie gali judėti ten, kur ratinės ar vikšrinės platformos stringa. Laiptais, griuvėsiais ar miško paklote judantis robotas gali perimti dalį rizikingų užduočių ir sumažinti karių buvimo pavojingiausiose vietose poreikį.

    Vis dėlto ginkluotų antžeminių robotų tema kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, atsakomybės bei panaudojimo taisyklių. Dėl to bandymai paprastai apima ne tik techninius parametrus, bet ir procedūras, ryšio patikimumą, operatoriaus darbo krūvį bei tai, kaip sistema elgiasi ryšio sutrikimų ar klaidingo taikinio atpažinimo atvejais.

    Kur bus tikrinamas patikimumas

    „Skyborne Technologies“ teigimu, keturkojė platforma sukurta greitam parengimui ir turėtų būti paruošiama darbui per kelias minutes. Taip pat nurodoma, kad ji pritaikyta sudėtingam reljefui, įskaitant miesto aplinką, laiptus ir zonas su griuvėsiais.

    Techniniuose aprašymuose minimas IP67 atsparumo dulkėms ir vandeniui lygis, kuris svarbus realioms lauko sąlygoms. Tokie parametrai praktiškai tikrinami bandymuose, nes kariuomenei svarbu ne reklaminės specifikacijos, o stabilus veikimas esant purvui, drėgmei, smūgiams ir temperatūrų svyravimams.

    Artimiausi bandymai turėtų parodyti, ar tokio tipo ginkluotos platformos gali tapti įprasta specialiųjų padalinių įranga, ar liks nišiniu sprendimu konkrečioms situacijoms. Rezultatai taip pat bus svarbūs platesnėms diskusijoms apie žmogaus kontrolę, DI naudojimo ribas ir saugaus diegimo standartus.

  • Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos „Unitree“ parduoda pilotuojamą mecha GD01: milžinas kainuos apie 500 000 eurų

    Kinijos robotikos gamintoja „Unitree“ pristatė GD01 – pilotuojamą robotą, primenantį mecha tipo mašiną su žmogui skirtu kokpitu. Gamintojas skelbia, kad tai vienas pirmųjų tokio formato įrenginių, paruoštų serijinei gamybai ir siūlomų įsigyti.

    Pagal viešai skelbiamą kainodarą, GD01 kaina Kinijos rinkoje prasideda nuo 3 900 000 juanių, tai yra maždaug 500 000 eurų. Tokia suma reiškia, kad įrenginys realistiškai orientuotas į įmones ir institucijas, o ne į pavienius pirkėjus.

    Ką gali GD01 ir kuo jis išsiskiria

    Gamintojo pateikiamame vaizdo įraše matyti, kad robotas gali judėti savarankiškai, tačiau kartu turi piloto sėdynę ir valdymo vietą. Toks sprendimas leidžia derinti nuotolinį ar pusiau autonominį veikimą su tiesioginiu žmogaus valdymu, kai reikia tikslumo ar greitos reakcijos.

    „Unitree“ taip pat numatė režimą, kuriuo GD01 gali judėti keturiomis galūnėmis. Demonstracijose akcentuojama ir jėga: rodoma, kaip robotas griauna iš blokelių sumūrytą sieną, kas signalizuoja apie potencialą atlikti sunkius darbus, nors realūs pramoniniai scenarijai priklausys nuo įrangos komplektacijos.

    Skelbiama, kad robotas yra didelis: ištiestas jis maždaug dukart aukštesnis už žmogų, o bendra masė su pilotu siekia apie 500 kilogramų. Tokie parametrai rodo, kad tai labiau platforma jėgos užduotims, o ne lengvas mobilus sprendimas siaurose erdvėse.

    Saugumas ir praktinis pritaikymas

    Gamintojas tvirtina, kad GD01 konstrukcija sukurta atsižvelgiant į piloto saugumą. Nurodoma, kad kokpitas sutvirtintas specialiomis sijomis, kurios turėtų apsaugoti žmogų galimo virtimo ar smūgio atveju.

    Nors pilotuojamo mecha idėja skamba futuristiškai, praktiniai tokio įrenginio panaudojimo scenarijai dažniausiai siejami su pramone, logistika ir statybomis, kur reikia perkelti sunkius krovinius ar atlikti pavojingas užduotis. Vis dėlto realią vertę lems ne tik jėga, bet ir valdymo tikslumas, aptarnavimo kaštai, atsarginių dalių prieinamumas bei atitiktis saugos reikalavimams.

    Kontekstas: robotikos rinka sparčiai keičiasi

    „Unitree“ per pastaruosius metus išsiskyrė agresyvia plėtra ir įvairių robotų portfeliu – nuo keturkojų iki humanoidinių platformų. Robotikos sektoriuje ryški tendencija – pereiti nuo demonstracinių prototipų prie produktų, kuriuos galima diegti realiose darbo vietose, o tam ypač svarbūs patikimumo ir aptarnavimo standartai.

    Kita tendencija – spartus DI diegimas į robotų valdymą, kai gerinama pusiausvyra, objektų atpažinimas ir veiksmų planavimas dinamiškoje aplinkoje. Dėl to gamintojai vis dažniau kuria platformas, kurios gali veikti keliais režimais: nuo tiesioginio valdymo iki dalinės autonomijos, kad sprendimai būtų lankstūs skirtingiems klientams.

  • Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Skraidantys automobiliai, namų robotai ir kosmosas: prieš 100 metų taip įsivaizdavo XXI amžių

    Dar XX amžiaus 3 dešimtmetyje laikraščių iliustracijose ir futuristų tekstuose XXI amžius buvo vaizduojamas kaip technologijų rojus, kuriame skraido automobiliai, namuose dirba robotai, o žmonės reguliariai keliauja į kosmosą. Dalis šių prognozių pasirodė stulbinamai taiklios, tačiau nemažai idėjų taip ir liko fantazijų lygmenyje.

    Tarp dažniausiai kartotų vizijų dominavo įsitikinimas, kad technika iš esmės išspręs kasdienius rūpesčius ir pakeis miestų infrastruktūrą. Tuometinė pažanga aviacijoje ir elektrifikacijoje kūrė jausmą, kad ribų beveik nėra, todėl ateitis atrodė neišvengiama ir optimistiška.

    Skraidantys automobiliai: prototipai yra, masiškumo nėra

    Vienas ryškiausių motyvų buvo skraidantys automobiliai, turėję pakeisti tradicines gatves ir spūstis. Buvo tikimasi, kad žmonės judės oro koridoriais, leisdamiesi ant pastatų stogų, o kelių tinklas taps atgyvena.

    Šiandien skraidančių automobilių idėja nėra išnykusi, tačiau ją stabdo praktiniai barjerai: sauga, triukšmas, energijos sąnaudos, sertifikavimas ir eismo valdymas. Nors kuriami įvairūs prototipai, masinis sprendimas miestams kol kas atrodo labiau nišinis nei kasdienis.

    Namų robotai: dalis pažadų išsipildė tyliai

    Praėjusio amžiaus pradžioje populiaru buvo piešti robotus, kurie gamina maistą, valo namus ir prižiūri vaikus. Nors tokios universalios mašinos, kokias įsivaizdavo futuristai, neatsirado, dalį funkcijų perėmė siauresnės paskirties įrenginiai.

    Kasdienybėje įsitvirtino robotai dulkių siurbliai, išmanūs buities prietaisai, namų automatika ir virtualūs asistentai, o pastaraisiais metais sparčiai plinta ir DI sprendimai. Vis dėlto tai labiau atskirų užduočių automatizavimas, o ne vienas žmogų visur pakeičiantis namų robotas.

    Kosmoso užkariavimas: pažanga greita, bet brangi

    Dar prieš šimtmetį buvo tikima, kad iki XXI amžiaus pradžios žmonės gyvens Mėnulyje ir keliaus tarp planetų tarsi įprastomis atostogomis. Vėliau kosminių skrydžių era šias viltis sustiprino, tačiau realybėje didžiausiu iššūkiu tapo kaina, rizikos ir sudėtinga logistika.

    Šiandien kosmoso sektorius išgyvena naują etapą: daugėja privačių iniciatyvų, aktyviai vystomos pakartotinai naudojamos raketos, o palydovinės sistemos tapo svarbia ryšių ir stebėsenos infrastruktūra. Vis dėlto nuolatinės gyvenvietės už Žemės ribų kol kas lieka ateities planuose, o ne kasdienybėje.

    Įdomu tai, kad tiksliausios prognozės dažnai buvo ne apie įspūdingus skrydžius, o apie komunikaciją. Jau tuomet buvo svarstoma apie vaizdo pokalbius, nešiojamus ryšio įrenginius, primenančius išmaniuosius telefonus, ir apsipirkimą neišeinant iš namų.

    Būtent šios idėjos šiandien yra tapusios norma, o jas dar labiau sustiprino spartus interneto, mobiliųjų įrenginių ir debesų kompiuterijos augimas. Tai primena, kad technologinė pažanga dažnai ateina ne kaip viena didelė revoliucija, o kaip daug mažų patobulinimų, kurie per laiką pakeičia visą gyvenimo būdą.

  • DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    DI robotai keičia e. prekybos sandėlius: 600 siuntų per valandą ir klausimas – kas toliau?

    Robotai sandėlyje dirba be pertraukų

    Netoli Berlyno veikiančiame didžiuliame e. prekybos sandėlyje jau naudojami DI valdomi robotai, galintys apdoroti daugiau nei 600 vienetų per valandą. Jie patys atpažįsta prekės tipą, dydį, formą ir svorį, o taip pat įvertina pakuotę ir parenka optimalų paėmimo būdą.

    Tokie sprendimai leidžia greičiau surinkti užsakymus, sumažinti klaidų skaičių ir stabilizuoti procesus, kai užsakymų srautai šokinėja. Logistikos įmonės pabrėžia, kad automatizacija tampa esminiu konkurenciniu pranašumu, ypač pikinių periodų metu.

    „Robotai dirba 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Lyginant su žmonėmis, jiems nereikia pertraukų, o rezultatai yra nuoseklūs“, – sakė „CEVA Logistics“ operacijų vadovas Nitin Annam.

    „Tai nebūtinai yra žmonių pakeitimas automatizacija. Labiau tai būdas apdoroti didesnį kiekį už mažesnę kainą ir dirbti efektyviau“, – sakė Nitin Annam.

    Kodėl e. prekybai to vis labiau reikia?

    E. prekybos logistika dažnai susiduria su nepastovumu: vieną savaitę užsakymų skaičius gali būti vidutinis, o kitą, dėl akcijų ar sezoninių išpardavimų, šoktelėti kartais. Dėl to sudėtinga tiksliai suplanuoti pamainas, o personalo trūkumas daugelyje Europos šalių dar labiau aštrina problemą.

    Vieno iš sandėlio naudotojų atstovai teigia, kad be automatizuotų sprendimų dalis e. prekybos modelių prarastų gyvybingumą, nes pristatymo greitis ir sąnaudų kontrolė tapo pirkėjų lūkesčių standartu. Robotai, jų vertinimu, padeda greitai įveikti piko valandas neauginant komandos tiek, kiek reikėtų vien rankiniu darbu.

    „Mūsų e. prekybos verslas labai nepastovus, todėl itin sunku tiksliai suplanuoti darbuotojų poreikį. Robotų privalumas tas, kad jie visada yra vietoje ir lengvai padeda atlaikyti apimčių šuolius“, – sakė e. prekybos įmonės logistikos vadovas Klaus Lichtenfeld.

    DI mokosi iš kiekvieno paėmimo

    Robotų sprendimą kūrė ir bandė Varšuvoje veikiantis startuolis, turintis apie 140 darbuotojų. Jo kuriamos debesijos technologijos leidžia robotams mokytis iš kiekvienos operacijos, kaupiant jutiklių duomenis ir vaizdus iš realių darbo situacijų.

    Kūrėjai pabrėžia, kad vienas didžiausių iššūkių yra universalumas: sandėlyje tenka dirbti ir su minkštomis pakuotėmis, ir su kietomis dėžėmis, ir su skirtingų medžiagų kombinacijomis. DI turi atpažinti ne tik objektą, bet ir tai, kaip jį suimti nepažeidžiant prekių ar pakuotės.

    „Kai robotas dirba, renkame visus įmanomus rodiklius: jutiklių duomenis, vaizdus, informaciją apie kiekvieną dėžę, kurią jis mato. Šiuos duomenis naudojame mokyti modelį ir jį toliau tikslinti“, – sakė startuolio „Nomagic“ programinės įrangos inžinerijos ir vartotojo patirties direktorė Ewa Maciaś.

    „Robotai gali prisitaikyti prie naujų prekių, kurias pamato pirmą kartą, ir prie skirtingų formų, dydžių bei rūšių“, – sakė Ewa Maciaś.

    Startuolis skelbia per kelerius metus patrigubinęs veiklos apimtis ir klientų skaičių, tarp jų minimi ir stambūs mažmenininkai. 2025 metais įmonė pranešė pritraukusi apie 50 000 000 eurų investicijų DI inovacijoms robotikoje spartinti.

    Vis dėlto tiek kūrėjai, tiek sandėlių operatoriai pabrėžia socialinį aspektą: automatizacijai plečiantis, vis svarbiau užtikrinti darbuotojų perkvalifikavimą, priežiūros kompetencijas ir saugą. Praktikoje tai reiškia, kad sandėlių darbuotojų rolės vis dažniau keičiasi iš fizinių užduočių į įrangos priežiūrą, kokybės kontrolę ir procesų valdymą.

    „Sandėlis be žmonių yra neįmanomas. Tai niekada neveiks, todėl sandėliuose visada bus darbuotojų“, – sakė Klaus Lichtenfeld.

    „Mes nebūtinai keičiame žmogų mašina. Labiau kalbame apie darną ir judėjimą į priekį“, – sakė Nitin Annam.

  • Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Robotams ir DI siūlo minimalų atlyginimą: ar naujas mokestis sustabdys masines atleidimų bangas?

    Darbo automatizavimas, kurį spartina robotai ir dirbtinis intelektas, vis dažniau pristatomas kaip didžiausias artimiausių metų iššūkis darbo rinkai. Rizika siejama ne su technologijų maištu, o su tuo, kad dalį užduočių įmonės perleis programiniams agentams ir automatizuotoms sistemoms, taip mažindamos etatų skaičių.

    Šiame kontekste viešojoje erdvėje vėl iškilo idėja apmokestinti mašinų atliekamą darbą, tarsi už jį būtų mokamas minimalus atlyginimas. Koncepcijos esmė paprasta: jei įmonė pakeičia žmogaus darbą robotu ar DI sprendimu, ji mokėtų papildomą mokestį, o surinktos lėšos galėtų finansuoti socialines priemones ar platesnį bazinių pajamų modelį.

    Minimalus atlyginimas robotams?

    Vienas šios krypties šalininkų, technologijų verslininkas Charlesas Radclyffe’as, siūlo mechanizmą, kurį vadina minimaliu atlyginimu robotams. Jo teigimu, politikai ir reguliuotojai dažnai neįvertina tempo, kuriuo DI jau dabar perbraižo biurų darbų procesus, todėl mokesčiai galėtų veikti kaip stabdis ten, kur automatizacija smogia stipriausiai.

    „Kiekvieną kartą, kai išrašome sąskaitą už mėnesį DI darbo, tai yra etatas, išimtas iš ekonomikos ir perkeltas į duomenų centrą“, – sakė Charlesas Radclyffe’as.

    Šalininkai pabrėžia, kad daugybė rutinių užduočių, pavyzdžiui, duomenų suvedimas, ataskaitų rengimas ar dokumentų apdorojimas, gali būti atliekamos per sekundes. Verslui tai reiškia greitą sąnaudų mažinimą, tačiau visuomenei kyla klausimas, kas nutinka vartojimui ir mokesčių bazei, jei vis daugiau žmonių praranda stabilias pajamas.

    Kodėl ginčas aštrėja dabar

    Diskusiją kaitina ir tai, kad didelės tarptautinės bendrovės, tokios kaip „Meta“, „Amazon“ ar „Microsoft“, per pastaruosius metus ne kartą skelbė apie restruktūrizacijas ir tūkstančius paveikusių sprendimų dėl darbo vietų. Net kai atleidimų mastas neauga, dažnas signalas yra įšaldomos naujos atrankos, o laisvos pozicijos nebeatkuriamos.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad produktyvumo augimas nebūtinai reiškia proporcingai didesnes algas, todėl didėja atotrūkis tarp technologinės pažangos naudos gavėjų ir samdomų darbuotojų. Šį reiškinį nagrinėja ir Economic Policy Institute, pabrėžiantis, kad ilgą laiką produktyvumo ir atlyginimų dinamika išsiskyrė, o dalis augimo naudos labiau atiteko kapitalui nei darbui.

    Tokioje aplinkoje mokesčio už automatizaciją šalininkai argumentuoja, kad dalis technologijų sukurto efektyvumo turėtų grįžti visuomenei per perskirstymo mechanizmus. Kritikai atsako, kad ankstyvas apmokestinimas gali sulėtinti inovacijas, mažinti konkurencingumą ir skatinti įmones investicijas perkelti į palankesnes jurisdikcijas.

    Alternatyva: automatizacija be atleidimų

    Kita stovykla pabrėžia, kad automatizacija nebūtinai reiškia masines atleidimų bangas. Pavyzdžiu dažnai nurodomos gamyklos ir biurai, kur DI naudojamas kaip pagalbininkas, o darbuotojai perkvalifikuojami, perimant aukštesnės pridėtinės vertės užduotis.

    „Nemanau, kad dabar tinkamas metas tai įrašyti į taisykles. Esame labai ankstyvoje stadijoje, skatinkime žmones tuo naudotis“, – sakė Oliveris Congeris.

    Praktikoje galimi keli scenarijai: nuo darbo našumo augimo, kai vienas darbuotojas prižiūri daugiau procesų, iki trumpesnės darbo savaitės ar dalies funkcijų atsisakymo. Dėl to vis daugiau ekspertų kalba, kad sprendimų paketas turėtų apimti ne tik mokesčius, bet ir aktyvias perkvalifikavimo programas, darbo teisės pritaikymą bei aiškesnes DI diegimo taisykles.

    Kol kas aišku viena: robotų ir DI įtaka darbo rinkai augs, o politinis ginčas dėl to, kaip paskirstyti automatizacijos naudą ir riziką, tik aštrės. Artimiausiais metais spręsis, ar bus renkamasi apmokestinti dalį automatizuoto darbo, ar didžiausias dėmesys teks mokymams ir perėjimo prie naujų profesijų finansavimui.

  • Study finds AI still struggles to read social cues in video, a hurdle for self-driving cars and robots

    Humans still outperform today’s artificial intelligence at interpreting social interactions in moving scenes, a skill that underpins safer self-driving cars and more helpful assistive robots. New research from Johns Hopkins University suggests many leading models miss context that people grasp quickly.

    The team examined how well AI systems can infer intentions, relationships, and ongoing actions when people share a scene. These judgments help determine whether two pedestrians are chatting, about to cross the street, or reacting to one another.

    Testing AI against human perception

    In the study, participants watched three-second video clips and rated social features on a one-to-five scale. The clips showed people interacting, doing side-by-side activities, or acting independently.

    Researchers then asked more than 350 AI language, video, and image models to predict human ratings and expected brain responses. For large language models, the systems evaluated short, human-written captions describing the videos.

    Where models fell behind

    People largely agreed with one another across questions, but the AI models did not show the same consistency, regardless of size or training data. Video models often struggled to describe what people were doing, and image models given still frames could not reliably detect communication.

    Language models were comparatively better at predicting how humans would judge behavior, while video models were more aligned with predicted neural activity. Even so, none of the model types matched human responses across the board.

    Why reading the room is hard

    The researchers argue the gap highlights a difference between recognizing objects in static images and understanding the unfolding story in real life. They suggest a potential cause is that many AI architectures draw inspiration from brain systems tuned for static vision rather than dynamic social scenes.

    Lead author Leyla Isik said an autonomous vehicle needs to read intentions and goals, not just identify people and objects. Co-first author Kathy Garcia added that social relationships, context, and dynamics appear to be a persistent blind spot in current model development.

    The findings are being presented at the International Conference on Learning Representations, where researchers will discuss implications for AI that must interact safely with humans. The work adds to a growing body of evidence that high scores on benchmarks do not always translate to robust real-world understanding.