Tag: Robotizacija

  • Varšuvoje lapkritį vyks konferencija apie ateities technologijas: dėmesys DI, energetikai ir kibernetikai

    Varšuvoje 2026 metų lapkričio 25–26 dienomis vyks konferencija „Nauka. Plėtra. Verslas“, skirta ateities technologijoms ir inovacijų diegimui įmonėse.

    Renginys numatytas viešbutyje „Sheraton Grand Warsaw“. Kaip skelbiama konferencijos programoje, diskusijose daug dėmesio bus skiriama mokslo ir pramonės bendradarbiavimui, siekiant kurti modernesnę ir konkurencingesnę ekonomiką.

    Programoje numatyta daugiau nei 25 debatų sesijos: nuo tyrimų komercializavimo iki dirbtinio intelekto pritaikymo, energetikos transformacijos ir kibernetinio saugumo.

    Tarp dalyvių žadami valdžios institucijų, akademinės bendruomenės, mokslo tyrimų įstaigų bei technologijų ir pramonės bendrovių atstovai. Organizatoriai taip pat nurodo, kad vis dar galima registruotis į renginį.

    Temos: nuo robotikos iki kosmoso

    Viena iš programos krypčių – „pramonė ateityje“, kurioje planuojama aptarti automatizaciją, robotizaciją ir duomenų panaudojimą gamyboje bei logistikoje. Akcentuojama, kaip skaitmenizacija keičia procesus – nuo projektavimo iki valdymo.

    Atskiruose debatuose numatyta kalbėti apie energetikos ir pramonės transformaciją: atsinaujinančius energijos išteklius, branduolinę energetiką, vandenilį, energijos kaupimą, tinklų plėtrą ir efektyvumo sprendimus.

    Programoje taip pat minimos aviacijos ir kosmoso technologijos bei klausimai, susiję su tyrimų kryptimis, turinčiomis didesnį komercinį potencialą.

    Dirbtinis intelektas ir kibernetinis saugumas – praktiniams sprendimams

    Dirbtinio intelekto tematika konferencijoje pristatoma per perėjimą nuo susižavėjimo prie realaus pritaikymo administracijoje ir versle. Numatyta aptarti duomenų, infrastruktūros, kompetencijų, saugumo ir atsakomybės klausimus.

    Dar viena svarbi kryptis – kibernetinis saugumas. Diskusijose ketinama nagrinėti augančių atakų rizikas, kritinės infrastruktūros apsaugą, duomenų saugumą bei kibernetinių kompetencijų ir paslaugų plėtrą.

    Šalia technologinių temų programoje yra ir švietimo klausimai – pavyzdžiui, dualinis mokymas bei universitetų bendradarbiavimas su pramone, kai studijų turinys kuriamas kartu su įmonėmis ir sprendžiami realūs verslo uždaviniai.

    Numatyta ir apdovanojimų ceremonija

    Organizatoriai nurodo, kad 2026 metų lapkričio 25 dieną iškilmingos vakarinės dalies metu planuojama paskelbti konkurso „Žinios ekonomikai“ rezultatus.

    Renginys orientuotas į praktinį mokslo ir verslo dialogą – nuo inovacijų diegimo iki konkurencingumo didinimo sprendimų, kurie ypač aktualūs pramonei, energetikai ir viešajam sektoriui.

  • Robotas už 200 tūkst. zlotų – tik pradžia: robotizuota darbo vieta gali kainuoti iki 1,5 mln.

    Pramoninis robotas gali kainuoti apie 200 tūkst. zlotų, tačiau tai dažnai tėra pradinis čekis – visa robotizuota darbo vieta gamykloje gali atsieiti iki 1,5 mln. zlotų. Kartu su įranga, integracija ir pasirengimu įmonei tai virsta investicija, kurią būtina skaičiuoti gerokai plačiau nei vien roboto pirkimą.

    Apie tai, kaip įmonėms planuoti robotizaciją ir kokios realios išlaidos slepiasi už blizgančios „naujos technologijos“ etiketės, interviu WNP pasakojo „APA Group“ prezidentas Arturas Pollakas. Jo teigimu, robotizacija nėra „atsuktuvo“ pirkimas – tai technologijos diegimas, kuris turi atlikti konkrečią funkciją ir keisti gamybos procesą.

    Robotai geriausiai atsiskleidžia ten, kur užduotys yra pasikartojančios, reikia didelio tikslumo ir greičio arba darbo sąlygos žmogui būtų nesaugios – pavyzdžiui, dulkėtoje, pavojingoje aplinkoje. Tokiose vietose robotas gali dirbti stabiliai, laikydamas tą patį tempą ir kokybę.

    Vis dėlto vien roboto kaina dar neatsako į svarbiausią klausimą: ar investicija atsipirks. Skaičiuojama, kad priklausomai nuo gamybos intensyvumo ir proceso pobūdžio, atsipirkimas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 2,5 metų, tačiau tam reikia aiškaus plano, tikslų ir pasiruošimo.

    Už ką mokama, kai perkamas „robotas“

    Pasak A. Pollako, pats robotas dažniausiai kainuoja apie 20–50 tūkst. eurų. Tačiau kad jis realiai pradėtų atlikti darbą, reikia papildomos įrangos – pavyzdžiui, griebtuvo, elementų padavimo ar pernešimo sistemų, aplikatorių, kartais ir kitų priedų.

    Prie šių išlaidų prisideda integravimo darbai: roboto pritaikymas konkrečiam procesui, programavimas, saugos sprendimai, įrenginių suderinimas su esama linija. Todėl pilnas robotizuotas „post’as“ gali kainuoti apie milijoną zlotų ar net iki 1,5 mln. zlotų.

    Dar viena svarbi detalė – ne kiekvienai įmonei robotas iškart „įsistato“ į dabartinę veiklą. Jei gamykla iki šiol robotų nenaudojo, gali tekti keisti organizaciją: prireikti žmonių, kurie suprastų robotų darbą, taip pat vietinio serviso ir reguliarios priežiūros.

    Kada robotizacija labiausiai pasiteisina

    Robotizacijos nauda aiškiausiai matoma, kai gamybos procesas yra serijinis, o produktas – pasikartojantis. Kuo daugiau tokios rutinos ir kuo mažiau „rankų darbo improvizacijos“, tuo lengviau pasiekti greitesnį atsipirkimą.

    A. Pollakas pateikė pavyzdį iš maisto pramonės: jei ant konvejerio juda saldainiai ir per sekundę reikia tiksliai paimti produktą bei įdėti į konkrečią vietą dėžutėje jo nepažeidžiant, žmogui išlaikyti tokį tempą ir tikslumą itin sudėtinga. Robotams tokio tipo užduotys – viena stipriausių sričių.

    Pasak jo, greitis šiandien tampa konkurenciniu pranašumu: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, dalis užsakymų gali „išeiti“ pas greitesnį tiekėją. Todėl automatizacija ir robotizacija dažnai vertinama kaip būdas sutrumpinti gamybos ir pristatymo laiką.

    Vien noras būti „moderniems“ nepakanka

    Pašnekovas pabrėžė, kad į robotizaciją nereikėtų žiūrėti kaip į statuso simbolį. Jei žmonių darbas įmonėje pakankamas ir ekonomiškai pagrįstas, vien noras, kad „visi matytų robotą gamykloje“, nėra gera priežastis tokioms išlaidoms.

    Todėl prieš investuojant siūloma aiškiai apibrėžti: poreikį, biudžetą, tikslus, rizikas, logistiką ir lūkesčius. Tik turint šiuos „namų darbus“ įmanoma susidėlioti rodiklius ir įvertinti, ar įmonė robotizaciją gali sau leisti ir ar tai tikrai geras pasirinkimas.

    Planavimui gali padėti ir vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti sumodeliuoti gamybos procesą kompiuteryje. Toks virtualus modeliavimas padeda iš anksto patikrinti, ar planuojamas sprendimas atitinka kriterijus ir kaip jis veiks realioje gamykloje.

    Galiausiai, net ir turint aiškų tikslą, svarbu pasirinkti kompetentingą integratorių ir užsitikrinti priežiūrą po diegimo: garantiją, galimybę plėsti sistemą, o kai kuriais atvejais – ir linijos sertifikavimą bei atitikties deklaracijas, susijusias su darbuotojų sauga.

  • Robotas kainuoja apie 50 tūkst. eurų, bet visa gamybos linija – iki 1,5 mln. zlotų

    Pramoninio roboto kaina dažnai siekia apie 20–50 tūkst. eurų, tačiau pilnai paruošta robotizuota gamybos vieta gali atsieiti nepalyginamai daugiau – net iki 1,5 mln. zlotų.

    Apie tai interviu WNP kalbėjo „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas, pabrėžęs, kad robotizacija nėra paprastas įrenginio pirkimas – tai technologinis projektas, reikalaujantis aiškaus tikslo ir pasiruošimo.

    Pasak jo, robotai labiausiai pasiteisina ten, kur darbai kartojasi, būtinas greitis, tikslumas ir vienoda kokybė, arba kai sąlygos žmogui būtų pavojingos – pavyzdžiui, dulkėtoje, užterštoje aplinkoje.

    Investicijos atsipirkimas gali labai skirtis: vienais atvejais robotizuota darbo vieta „atsiperka“ per maždaug pusmetį, kitais – per dvejus ar dvejus su puse metų. Daug kas priklauso nuo gamybos intensyvumo ir procesų serijiškumo.

    Kodėl „vien roboto“ nepakanka

    Robotą galima įsigyti už palyginti aiškią sumą, tačiau tai tik pradžia. Kad jis realiai atliktų darbą gamyboje, reikia pritaikyto sprendimo: papildomos įrangos, tokios kaip griebtuvai, elementų padavimo ar pernešimo sistemos, aplikatoriai ir kita.

    Būtent šie integravimo sprendimai ir visa darbo vietos infrastruktūra dažnai išpučia biudžetą iki lygio, kurį įmonės ne visada įvertina iš anksto. Todėl, kaip akcentuoja A. Pollakas, svarbu ne tik „nusipirkti robotą“, bet ir suplanuoti, kaip jis bus įdarbintas konkrečiame procese.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad robotas gali dirbti kaip itin stabilus „darbuotojas“ – neserga, nepavargsta ir užduotis kartoja tol, kol yra maitinimas ir techninė būklė leidžia.

    Kur robotai atsiskleidžia labiausiai

    Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia situacijas, kai gamyboje reikia labai greitos reakcijos – tarkime, per sekundę perkelti gaminį ir tiksliai jį padėti į konkrečią vietą jo nepažeidžiant. Tokiose užduotyse žmogui išlaikyti tą patį tempą ir tikslumą ilgą laiką yra itin sudėtinga.

    Anot jo, šiandien svarbi ne tik kokybė, bet ir pristatymo greitis: jei viena įmonė užsakymą įvykdo per 48 valandas, o konkurentas – per 24, užsakymai gali „nutekėti“ greitesniems. Dėl to automatizacija ir robotizacija dažnai siejama su gebėjimu pagaminti ir pristatyti greičiau.

    A. Pollakas mano, kad modernios technologijos tampa ypač reikšmingos įmonėms, kurios nori dirbti tarptautinėse tiekimo grandinėse ar orientuojasi į eksportą.

    Planavimas, organizacijos pokyčiai ir „skaitmeninis dvynys“

    Įmonėms, kurios iki šiol robotų nenaudojo, robotizacija gali reikšti ir vidinius pokyčius. Pašnekovas pabrėžia, kad gali prireikti darbuotojų, suprantančių robotų darbą, taip pat vietinio serviso ar partnerio, kuris atliktų priežiūrą ir periodines patikras.

    Prieš priimant sprendimą, pasak jo, verta aiškiai nusistatyti poreikius, biudžetą, tikslą, rizikas, logistiką ir lūkesčius, o tada susidėlioti rodiklius, leidžiančius įvertinti, ar robotizacija konkrečiu atveju apsimoka.

    Ruošiantis diegimui gali padėti vadinamasis skaitmeninis dvynys – programinė įranga, leidžianti virtualiai sumodeliuoti gamyklą ar gamybos procesą ir dar prieš realius pirkimus patikrinti, ar suplanuotas sprendimas atitinka keliamus kriterijus.

    Galiausiai, A. Pollakas pabrėžia ir integratoriaus vaidmenį: be įmonės, kuri profesionaliai įgyvendina projektą, svarbu turėti ir partnerį, galintį užtikrinti garantiją, plėtrą, o prireikus – atitiktį bei saugos dokumentus, patvirtinančius, kad sprendimas yra saugus žmonėms, dirbantiems šalia.

  • Robotizacija sandėliuose: kodėl 8 robotai gali dirbti prasčiau nei 6

    Sandėlių robotizacija spartėja, tačiau didesnis robotų skaičius nebūtinai reiškia didesnį našumą – kartais efektyvumą sumažina net papildomos mašinos.

    Kaip pasakoja intralogistikos ekspertas Mateuszas Pijanowskis iš „Astor“, įmonės vis dažniau perskaičiuoja automatikos kainą ir grąžą, o prieš pirkdamos įrangą pirmiausia peržiūri procesus.

    Jo teigimu, didžiausia klaida – galvoti, kad robotas „vienas prie vieno“ pakeis žmogų. Robotizacija prasminga tik tada, kai kartu perorganizuojamas vidinis transportas, užduočių paskirstymas ir darbo logika.

    Praktika rodo, kad net nedideli pakeitimai – pavyzdžiui, maršrutų perplanavimas – gali duoti daugiau naudos nei dar vienas brangus įrenginys.

    Kai daugiau robotų – ne geriau

    Ekspertų analizuotas pavyzdys su mobiliaisiais robotais parodė netikėtą rezultatą: šešių robotų flotilė nesugebėjo pasiekti reikiamo našumo, tačiau septintojo pridėjimas situaciją pagerino tik minimaliai.

    Dar įdomiau, kad prijungus aštuntą robotą našumas apskritai krito. Tai siejama su tuo, kad didėjant eismui sandėlyje atsiranda „butelio kakliukai“, daugiau susikirtimų ir laukimo.

    Galiausiai problemą išsprendė ne papildomas robotas, o palyginti nedidelė organizacinė korekcija: įvestas vienkryptis judėjimas ir pašalinta viena sandėlio lentyna.

    Po šių pakeitimų tie patys šeši robotai pasiekė reikiamą našumą ir dar turėjo atsargą.

    Grąža, DI ir žmonių bei robotų „simbiotika“

    Pasak M. Pijanowskio, geriausiais atvejais mobiliųjų robotų diegimo investicijos atsiperka per mažiau nei dvejus metus, nors dažnai laikotarpis siekia maždaug dvejus–dvejus su puse metų. Lemiamas veiksnys – ne vien roboto kaina, o tai, kaip jis įkomponuojamas į procesą.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais svarbia kryptimi taps žmonių ir robotų bendradarbiavimas, o ne bandymas visiškai išstumti darbuotojus iš sprendimų grandinės.

    Profesorei Annai Timofiejczuk iš Silezijos technologijos universiteto taip pat atrodo mažai tikėtina, kad technologijos vystysis iki visiškos autonomijos tokiose srityse kaip įmonių valdymas ar sandėlių išteklių optimizavimas – greičiau tai bus žmogų sprendimuose paremiančios sistemos.

    Tuo pat metu vis dažniau kalbama apie „preskriptyvines“ sistemas: jos ne tik prognozuoja problemas, bet ir siūlo veiksmų scenarijus, vertindamos ne vien techninius, bet ir ekonominius bei aplinkosauginius duomenis.

    „Amica“ skaitmenizavo tiekimą ir sumažino atsargas

    Technologijų ir ekonomikos ryšį akcentuoja ir buitinės technikos gamintojos „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis. Jis teigia, kad bendrovė yra patenkinta prieš devynerius metus įdiegtu visiškai automatizuotu aukšto sandėliavimo sandėliu.

    Vis dėlto, komponentų tiekimo į surinkimo linijas srityje įmonė automatinių sprendimų neskuba diegti – pasak vadovo, čia ne visada mato pakankamą pridėtinę vertę.

    R. Stobińskio teigimu, prieš trejus metus 10 Europos grupės įmonių atsargų vertė siekė 840 mln. zlotų, o jų išlaikymas kainavo apie 10 proc. Po pokyčių atsargos sumažintos iki 460 mln. zlotų.

    Toks rezultatas pasiektas „fizinę“ atsargą iš dalies pakeitus „virtualia“ – sustiprinus informacinę tiekimo grandinę ir tiksliau matant, kur yra kroviniai kelyje bei ar artimiausių keturių–šešių dienų planas remiasi realiai sandėlyje esančiais komponentais, ar dar tik atkeliaujančiais.

    Robotizacija keičia ir pačius sandėlius

    Auganti automatizacija kelia reikalavimus ne tik IT sistemoms, bet ir sandėlių infrastruktūrai. Pasak MDC2 plėtros vadovės ir partnerės Ewos Zawadzkos, šiandien sandėlio projektavimas vis dažniau pradedamas nuo detalaus kliento procesų išanalizavimo.

    Vienas svarbiausių aspektų – grindų parametrai: automatizuotuose sandėliuose plokštumui ir laikomajai galiai keliami griežtesni reikalavimai, o standartiniai sprendimai, tinkami tradicinei veiklai, ne visada užtenka.

    Keičiasi ir pastatų aukščio standartai. Nors rinkoje įprasti 12 metrų „neto“ sandėliai anksčiau buvo pakankami, pažangi automatizacija skatina poreikį 25, 30 ar net daugiau nei 40 metrų aukščio objektams.

    Taip pat daugėja susidomėjimo savalaikiais (savonošiais) sandėliais, kuriuose stelažų konstrukcija ir automatikos sistema tampa viso statinio pagrindu, o sienos montuojamos vėliau.

  • Lenkijos fabrikuose DI „mėnesį“ sutrumpino iki trijų dienų: kas stabdo robotizaciją

    Lenkijos įmonės vis dažniau mato, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas (DI) gali drastiškai sutrumpinti gamybos bei naujų produktų diegimo laiką – kai kur darbai, anksčiau trukdavę mėnesį, telpa į tris dienas. Tačiau technologijos ne visada duoda norimą efektą: jei procesai neparuošti, investicija gali nuvilti.

    Apie tai „Nowy Przemysł“ apžvelgtoje diskusijoje „Robot, automat, agent AI“ kalbėjo „Forum Automatyki i Robotyki Polskiej“ vadovas Tomaszas Haidukas ir kiti pramonės atstovai. Jie pabrėžė, kad robotas pats savaime nepadidins našumo – prieš diegiant būtina susitvarkyti gamybos organizavimą, tiekimą ir žmonių kompetencijas.

    Tarptautinės robotikos federacijos (IFR) duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 robotai – 2 proc. daugiau nei metais anksčiau. Vis dėlto pagal robotų tankį Lenkija atsilieka nuo Čekijos: gamyboje Lenkijoje tenka 86 robotai 10 tūkst. darbuotojų – daugiau nei dukart mažiau nei kaimyninėje šalyje.

    Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad šalies robotizacijos rodiklius gali stipriai „išpūsti“ viena pramonės šaka, pavyzdžiui, automobilių gamykla. Todėl mažesnis robotų skaičius nebūtinai yra silpnybė – tai gali būti ir galimybė greičiau persiorientuoti į naujus sprendimus, kol kiti rinkos dalyviai dar „atsidirbinėja“ senas investicijas.

    Robotai tinka ne tik masinei gamybai

    Diskusijoje pabrėžta, kad robotizacija nėra vien didelių serijų gamybos privilegija. Praktikoje ji gali pasiteisinti ir dirbant su trumpomis serijomis, jei sprendimas suprojektuotas taip, kad būtų lengvai pritaikomas skirtingiems gaminiams.

    „Dematec Polska“ automatikos padalinio vadovas Tomaszas Kielaras pasakojo apie atvejį, kai klientui įrengtos dvi darbo vietos apdirbo 70 skirtingų detalių, o mažiausia serija siekė 20 vienetų. Po kelių mėnesių įmonei naujų detalių įvedimas tapo toks paprastas, kad ji svarsto įsirengti papildomas stotis.

    Pašnekovai akcentavo dar vieną tendenciją: įmonės nori paprasto valdymo ir programavimo, kad įrangą galėtų prižiūrėti esama komanda. Tai aktualu tiek bendradarbiaujantiems robotams (kobotams), kurie paprastai programuojami lengviau, tiek pramoniniams robotams, kuriuos vis dažniau leidžia valdyti patogesnės HMI sąsajos.

    Prieš robotizaciją – „gamybos sveikatos patikra“

    Tomaszas Haidukas įspėjo, kad robotizavimas be pasiruošimo gali baigtis nusivylimu. Jo teigimu, pirmiausia būtina peržiūrėti gamybos organizavimą ir tik tada spręsti, kurios grandys iš tiesų turėtų būti automatizuojamos.

    Kaip pavyzdį jis minėjo suvirinimą: įsigijus robotizuotą suvirinimo vietą, bet neperorganizavus procesų, ji gali būti nepakankamai apkrauta ir neveikti taip, kaip tikėtasi. Be to, automatiniam surinkimui dažnai reikalingas gerokai didesnis komponentų tikslumas nei rankiniam darbui, kuriame žmogus gali „prisitaikyti“.

    „APA Group“ vadovas Arturas Pollakas pateikė konkretų atvejį iš autobusų gamybos: robotizavus grindų ir šoninių sienų gamybą, produktyvumas išaugo šešis kartus, tačiau pradžia buvo sudėtinga. Jis aiškino, kad kelių milimetrų tarpai, su kuriais žmogus susitvarko, robotui gali tapti kritine kliūtimi – galiausiai teko keisti tiekėjus, kad užtikrintų reikiamą kokybę.

    Pasak A. Pollako, robotizacijai reikia viso „ekosistemos“ – medžiagų kontrolės, tiekimo planavimo, įrangos priežiūros, saugos sprendimų ir paruoštų žmonių. Dėl to pats robotas gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių zlotų, o visas diegimas – milijoną ar net pusantro milijono zlotų.

    DI fabrike: nuo gedimų prognozių iki greitesnių produktų

    Diskusijoje pabrėžta, kad pramonė atsargiai vertina didžiuosius kalbos modelius, nes gamyboje kritiškai svarbu paaiškinamumas ir pakartojamumas – kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir kodėl atsakymas nesikeičia. Todėl DI gamyklose dažniau diegiamas kaip priežiūros, kokybės kontrolės ir gedimų prognozavimo įrankis.

    Tomaszas Haidukas pasidalijo pavyzdžiu iš automobilių tiekimo grandinės: gumos gaminių gamintojas anksčiau atlikdavo daug bandymų, kol išgaudavo reikiamų parametrų tarpiklį. Tačiau jau ketverius metus įmonė naudoja vidinį, uždarą mašininio mokymosi modelį, „maitinamą“ duomenimis, kuris jau pirmu ar antru žingsniu parodo, kaip priartėti prie norimo rezultato – naujo produkto diegimas sutrumpėjo nuo mėnesio iki trijų dienų.

    „Cloos Polska“ pardavimų direktorius Tomaszas Jastrzębskis taip pat lygino laiką prieš DI įrankių išpopuliarėjimą ir dabar: aplikacijos, kuriai sukurti anksčiau prireikdavo kelių mėnesių, šiandien gali būti parengtos per kelias dienas. Anot jo, tokie pokyčiai tampa realiu konkurenciniu pranašumu – ne dėl „stebuklingų“ mašinų, o dėl greičiau pasiekiamo rezultato.

    Mokesčių lengvatos – ne visada lemiamas argumentas

    Kalbėta ir apie tai, kas galėtų paspartinti robotizaciją. T. Jastrzębskio teigimu, robotizacijos mokesčių lengvata pirkimo sprendime dažniausiai atsiduria sąrašo pabaigoje – svarbesni yra tiesioginiai poreikiai, tokie kaip pakartojamumas, kokybė ir darbuotojų trūkumo mažinimas.

    T. Haidukas atkreipė dėmesį, kad lengvatos apskaita yra sudėtinga, o blogas mokesčių administratoriaus aiškinimas gali kelti rizikų. Be to, dalis gamyklų tam tikrais atvejais apskritai nemoka pelno mokesčio dėl naujų investicijų, todėl joms tokia lengvata tampa mažiau aktuali.

    T. Kielaro nuomone, įmonėms padėtų ilgesnės – ketverių ar penkerių metų – paramos programos, kurios leistų planuoti robotizuotų darbo vietų diegimą nuosekliai, o ne „vienkartiniais šuoliais“.

  • Tyrimas: mažos gamybos įmonės atsilieka automatizacijoje – padėti galėtų robotizacijos lengvata

    Technologinis atotrūkis tarp mažų ir didelių gamybos įmonių didėja – mažosios gerokai rečiau investuoja į automatizaciją, robotus ir dirbtinį intelektą. Tai reiškia didesnes gamybos sąnaudas ir silpnesnes konkurencines pozicijas ilgesnėje perspektyvoje.

    Kaip rodo ABB „Trends 2026/2027“ tyrimas, tik kas dvidešimta maža įmonė save laiko gerai automatizuota. Tuo metu 80 proc. mažų bendrovių automatizacijos lygį vertina kaip minimalų arba žemą, o robotus ir dirbtinį intelektą naudoja tik 5 proc.

    Vienas ryškiausių signalų – atsargus požiūris į investicijas. Tyrime nurodoma, kad mažų įmonių sprendimų priėmėjai per artimiausius 18 mėnesių yra mažiau linkę skirti kapitalo naujiems technologiniams sprendimams nei jų kolegos vidutinėse ir didelėse organizacijose.

    Automatizacija, anot tyrimo, artimiausio laikotarpio prioritetu įvardijama 18 proc. mažų ir 29 proc. didelių įmonių. Skirtumas rodo, kad investicijų tempai gali dar labiau išskirti skirtingo dydžio verslus.

    Ką reiškia mažesnė automatizacija

    ABB atstovo Sebastiano Skałos teigimu, technologinis atotrūkis yra reikšmingas ir didesnis, nei tikėtasi, o jo pasekmės – labai praktiškos: didesnės gamybos sąnaudos ir ilgainiui prastėjantis konkurencingumas. Pasak jo, klausimas susijęs ne tik su darbo kaštais.

    Be automatizacijos, anot jo, sunkiau efektyviai valdyti energijos vartojimą, didinti procesų našumą, taip pat mažinti gedimų ir žmogiškųjų klaidų riziką. Kitaip tariant, technologijos tampa ne prabanga, o vienu iš įrankių stabiliai veiklai užtikrinti.

    Papildomą kontekstą pateikia ir Europos Komisija: žemesnis mažų ir vidutinių įmonių automatizacijos lygis gali riboti mažųjų verslų produktyvumą ir inovatyvumą. Tai – dar viena priežastis, kodėl investicijos į modernizaciją vertinamos kaip strategiškai svarbios.

    Kodėl mažos įmonės nesiryžta investuoti

    Tyrime akcentuojama, kad mažesni verslai dažniau susiduria su finansiniais ir organizaciniais barjerais. OECD vertinimu, mažos ir vidutinės įmonės dažniau nei didelės patiria kliūtis dėl inovacijų kaštų ir riboto finansavimo prieinamumo.

    ABB tyrimo respondentai taip pat nurodo aiškias priežastis: pusei gamybos įmonių pagrindinė kliūtis technologinėms investicijoms yra biudžetas. Dar 23 proc. įvardija neapibrėžtumą dėl investicijų grąžos, o 22 proc. – vidinių kompetencijų ir specialistų trūkumą.

    Sprendimas, kuris gali sumažinti kaštus

    Euro-Funding Polska ekspertas Łukaszas Radoszas teigia, kad instrumentas, leidžiantis optimizuoti investicijų į robotus kaštus, yra robotizacijos lengvata. Jo vertinimu, sprendimas pratęsti lengvatos galiojimą galėtų padidinti susidomėjimą šiuo įrankiu.

    Ekspertas taip pat pažymi, kad lengvatą verta derinti su dotacijomis, pavyzdžiui, gamybos linijų modernizavimui ar įrangos įsigijimui. Pasak jo, sumanus abiejų instrumentų naudojimas gali reikšmingai sumažinti bendrą investicijų kainą ir kartu padidinti naudą, kurią duoda didesnis robotų įsitraukimas į gamybą.

  • Mėnesį pakeitė trys dienos: kaip robotizacija ir DI spartina Lenkijos gamyklų darbą

    Lenkijos gamyklose robotizacija ir DI vis dažniau tampa ne demonstraciniu projektu, o tiesiogine konkurencinio pranašumo priemone. Pramonės atstovai forume „Robot, automatas, DI agentas“ pabrėžė, kad didžiausias efektas pasiekiamas ne tik diegiant įrangą, bet ir perbraižant procesus bei paruošiant žmones.

    Tarptautinės robotikos federacijos duomenimis, 2025 metais Lenkijos įmonėse veikė 28 135 pramoniniai robotai. Tai 2 proc. daugiau nei metais anksčiau, tačiau pagal robotų tankį Lenkija vis dar atsilieka: 10 000 gamybos pramonės darbuotojų tenka 86 robotai, o Čekijoje šis rodiklis yra daugiau nei dukart didesnis.

    Mažas robotų tankis – galimybė

    Diskusijoje pabrėžta, kad žemas robotizacijos lygis nebūtinai yra silpnybė. Tai gali reikšti daugiau erdvės modernizacijai, ypač dabar, kai robotų diegimą vis dažniau papildo DI sprendimai kokybės kontrolei, procesų stebėsenai ir gedimų prognozavimui.

    Ekspertai atkreipė dėmesį ir į statistikos „spąstus“: šalies robotizacijos rodiklį gali smarkiai kilstelėti viena didelė automobilių gamykla. Tai ne visada reiškia, kad robotai plačiai paplitę visose šakose, todėl lyginant šalis svarbu vertinti ir sektorių struktūrą.

    Robotai tinka ir mažoms serijoms

    Viena iš dažniausių kliūčių įmonėse – įsitikinimas, kad robotizacija apsimoka tik masinėje gamyboje. Tačiau praktiniai pavyzdžiai rodo priešingai: automatizuotos darbo vietos gali būti pritaikomos dešimtims skirtingų detalių, o mažiausios serijos gali siekti ir kelias dešimtis vienetų.

    Kartu akcentuota, kad šiuolaikinės sistemos diegiamos taip, kad jas galėtų valdyti esama komanda, o ne atskirai samdomas robotikos specialistas. Dėl to didėja paklausa sprendimams su paprastesnėmis sąsajomis ir greitesniu perprogramavimu keičiant gaminius.

    Pirmiausia procesai, tik tada robotai

    Įspėta, kad robotas pats savaime našumo nepadidins, jei gamykla nėra pasiruošusi organizaciškai. Prieš automatizuojant dažnai tenka sutvarkyti planavimą, medžiagų tiekimą, kokybės kontrolę ir priežiūros procesus, nes priešingu atveju brangi darbo vieta gali likti nepakankamai apkrauta.

    Ypač daug problemų kyla, kai komponentų tikslumas ir kokybė neatitinka automatizuoto surinkimo ar suvirinimo reikalavimų. Ten, kur žmogus dar gali „prisitaikyti“, robotas reikalauja pastovumo, todėl neretai tenka peržiūrėti tiekėjų kokybės standartus.

    „Keturi milimetrai žmogui kartais dar pataisomi, o robotui tai jau didžiulė spraga, kurios jis nesuvirins“, – sakė vienas iš diskusijos dalyvių.

    DI gamyboje: trys dienos vietoj mėnesio

    Pramonėje DI dažniausiai taikomas ten, kur reikalingas prognozavimas ir kontrolė, o ne kūrybinės užduotys. Įmonės atsargiau žiūri į didelius kalbos modelius, nes gamyboje svarbu paaiškinamumas: kodėl priimtas vienas ar kitas sprendimas ir ar rezultatą galima pakartoti.

    Vis dėlto praktika rodo ryškią naudą: vienas automobilių pramonei gaminantis gumos gaminių gamintojas, naudodamas uždarą mašininio mokymosi modelį, esą sutrumpino naujo gaminio technologijos parengimą nuo mėnesio iki trijų dienų. Panašiai ir programinės įrangos kūrimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar, pasitelkus DI įrankius, dažnai įgyvendinamos per kelias dienas.

    Parama robotizacijai: kas neveikia

    Kalbėta ir apie valstybės skatinimo priemones. Praktikai teigė, kad mokesčių lengvatos robotizacijai retai tampa lemiamu argumentu, nes įmonėms svarbiau aiškus atsiperkamumas, diegimo rizikos ir gamybos stabilumas.

    Be to, pabrėžta, kad mokesčių lengvatos dažnai klaidingai suprantamos kaip dotacijos, nors iš tiesų tai apmokestinamosios bazės mažinimas per nusidėvėjimą. Neapibrėžtumas dėl interpretacijų ir administracinė našta dalį įmonių atbaido, o ilgalaikės, kelių metų trukmės programos, anot dalyvių, padėtų geriau planuoti nuoseklias investicijas.

  • Lūžis pramonėje: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos sektorių ir robotizuoja gamybą

    Pastaraisiais metais Europos pramonėje ryškėja aiški tendencija: dalis anksčiau tik civilinę produkciją gaminusių bendrovių vis aktyviau ieško vietos gynybos tiekimo grandinėje. Šį poslinkį skatina geopolitinė įtampa, didėjantys gynybos užsakymai ir siekis greitai didinti gamybos pajėgumus.

    Suvirinimo ir metalo apdirbimo sektoriuje tai ypač matoma per robotizacijos ir automatikos plėtrą. Suvirinimo įrangos rinkoje dirbantys specialistai pastebi, kad tarp aktyviausiai investuojančių į automatizuotas linijas dabar išsiskiria gynybos ir transporto pramonės užsakovai.

    „Dalis įmonių, kurios anksčiau gamino tik civilinius produktus, vis dažniau prie pavadinimo prideda žodį defence ir bando bendradarbiauti su gynybos pramone“, – sakė CLOOS Polska pardavimų direktorius Tomasz Jastrzębski.

    Jo teigimu, matomas ir platesnis profilį keičiančių verslų ratas: po laikino sulėtėjimo kelių transporto sektoriuje kai kurios su juo susijusios įmonės ima ieškoti gamybos krypčių, kurios galėtų atverti duris į gynybos užsakymus. Kartu geležinkelių sektorius, tradiciškai turintis daug metalo konstrukcijų ir suvirinimo darbų, vis aktyviau domisi robotizacija.

    Tuo metu automobilių pramonė, ilgą laiką buvusi vienas didžiausių robotizacijos variklių, dalyje rinkų pristabdė investicijas. Tai nekeičia bendros krypties: robotizacijos paklausa persiskirsto, o augimo centrai vis dažniau siejami su gynyba ir infrastruktūros atnaujinimu.

    DI keičia suvirinimo procesus

    Reikšmingą postūmį suteikia dirbtinis intelektas, kuris leidžia automatizaciją taikyti ten, kur anksčiau trūko tikslumo ar duomenų. Praktikoje DI sprendimai gali padėti analizuoti ruošinį prieš suvirinimą, stebėti patį procesą realiu laiku ir vertinti siūlės kokybę po darbo.

    Tokios galimybės ypač svarbios gamybose, kuriose keliami aukšti atsekamumo ir kokybės reikalavimai. Gynybos užsakymuose tai neretai reiškia griežtesnę kontrolę, detalesnį dokumentavimą ir mažesnę toleranciją klaidoms, todėl automatizuotos patikros ir stabilus proceso kartojamumas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis. Dabar, kai vaizdą ir duomenis galima analizuoti DI modeliais, atsiveria gerokai platesnės automatizacijos galimybės“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Programinė įranga kuriama greičiau

    Pokyčiai susiję ne vien su įranga, bet ir su programinės įrangos kūrimo tempu. Pasak pašnekovo, DI įrankiai sutrumpina laiką, kurio reikia kurti individualiems projektams pritaikytą programinę logiką, integruojančią skirtingas stakles, robotus, kameras ir kokybės kontrolės sistemas.

    Anksčiau sudėtingiems, konkrečiam klientui pritaikytiems sprendimams parengti galėjo prireikti kelių mėnesių, o dabar tai vis dažniau telpa į kelias savaites ar net dienas. Dėl to gamintojai greičiau diegia automatizuotas linijas, o įmonėms paprasčiau persiorientuoti į naujus produktus ar užsakymus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šis pramonės persigrupavimas nėra vien trumpalaikė reakcija į dabartines aplinkybes. Augant investicijoms į gynybą, Europoje stiprinant vietinę gamybą ir didinant tiekimo grandinių atsparumą, civilinių įmonių įsitraukimas į gynybos sektorių greičiausiai tik didės, o robotizacija ir DI taps vienu pagrindinių greito pajėgumų didinimo įrankių.

  • Rinkos lūžis: civilinės įmonės vis dažniau pereina į gynybos pramonę, o DI keičia gamybą

    Europoje stiprėjant gynybos finansavimui ir keičiantis saugumo situacijai, vis daugiau anksčiau civilinę produkciją gaminusių įmonių ieško nišų gynybos pramonėje. Praktika paprasta: plečiamas produktų portfelis, kuriami dvigubos paskirties sprendimai ir mezgami ryšiai su tiekimo grandinėmis, kurios anksčiau buvo uždaros.

    Tarptautinių suvirinimo technologijų ir pramonės renginių kontekste šią kryptį pastebi ir gamybos įrangos tiekėjai. Pasak CLOOS Polska pardavimų vadovo Tomaszo Jastrzębskio, robotizacijos ir automatizacijos tempą šiuo metu dažniausiai diktuoja dvi sritys – gynyba ir transportas.

    „Įmonės, kurios anksčiau dirbo tik civilinei rinkai, vis dažniau prie savo pavadinimų prideda žodį defence ir ieško bendradarbiavimo su gynybos sektoriumi“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad kartu matomas ir transporto sektoriaus persiorientavimas, ypač po ankstesnio sulėtėjimo kelių transporto segmente. Dalis su transportu susijusių verslų pradeda investuoti į gamybą, kuri galėtų būti pritaikyta gynybos pramonei, taip mažindami priklausomybę nuo vienos rinkos ciklų.

    Tuo pat metu keičiasi ir robotizacijos varikliai: ilgą laiką automatizacijos statistiką Europoje reikšmingai „tempė“ automobilių pramonė, tačiau pastaraisiais metais jos investicijos kai kuriose rinkose sulėtėjo. Dėl to gamintojų dėmesys vis labiau krypsta į sektorius, kur užsakymai stabilizuojami valstybės ilgalaikiais pirkimais ir modernizavimo programomis.

    DI atveria naują automatizacijos etapą

    Gamybos automatizacijoje vis ryškesnį vaidmenį ima vaidinti DI, ypač ten, kur svarbi kokybės kontrolė, tikslumas ir atsekamumas. Suvirinimo ir metalo apdirbimo procesuose DI įrankiai leidžia geriau „matyti“ tai, ko anksčiau robotai negalėdavo įvertinti be papildomos jutiklių infrastruktūros.

    DI pritaikymas apima detalių analizę prieš suvirinimą, proceso stebėseną realiuoju laiku ir pagamintos siūlės kokybės vertinimą po darbų. Toks požiūris didina automatizacijos lygį, mažina broko riziką ir padeda suvienodinti rezultatą, kai gamyba plečiama arba dirbama keliomis pamainomis.

    „Anksčiau sakydavome, kad robotas be jutiklių yra tarsi aklas įrankis, o dabar, taikant DI sprendimus, atsiveria praktiškai neribotos galimybės analizuoti procesą ir rezultatą“, – sakė Tomasz Jastrzębski.

    Nuo mėnesių iki savaičių

    Pokyčiai siejami ne tik su technine įranga, bet ir su programinės dalies kūrimu, kuri yra kritiškai svarbi integruojant robotizuotas linijas. Gamybos įmonėms vis dažniau reikia ne atskiro roboto, o visos sistemos, kuri „susikalba“ su staklėmis, matavimo įranga, kokybės moduliais ir duomenų rinkimo sprendimais.

    Pašnekovo teigimu, DI įrankiai sutrumpino individualizuotos programinės įrangos kūrimo ir pritaikymo terminus: tai, kas anksčiau trukdavo kelis mėnesius, dabar gali būti padaroma per kelias savaites ar net dienas. Verslui tai reiškia greitesnį diegimą, trumpesnes prastovas ir spartesnį investicijų atsipirkimą.

    Šie procesai rodo platesnę tendenciją: gynybos užsakymų augimas ir technologijų šuolis gamyboje skatina civilines įmones ieškoti dvigubos paskirties produktų. Kartu DI tampa praktiniu įrankiu, kuris leidžia greičiau pritaikyti gamybą naujiems standartams ir užsakymų specifikai.

  • Suvirinimo rinkoje viskas apsivertė: „SAP-WELD“ stato ant robotizuoto lazerinio suvirinimo

    Suvirinimo ir pramonės automatikos sektoriuje pastaraisiais metais pasikeitė kone viskas: nuo užsakymų struktūros iki technologijų, kurias renkasi gamintojai. Tai interviu metu tarptautinėje parodoje „ExpoWELDING“ teigė „SAP-WELD“ vadovas Bartłomiej Podgórski, pabrėždamas augantį spaudimą didinti efektyvumą ir kokybę.

    Anot jo, įmonės vis rečiau gamina į sandėlį, o gamyba tampa nepastovi: vyrauja trumpos serijos, didelė įvairovė ir mažesnis pasikartojimas. Toks ritmas verčia ieškoti universalesnių sprendimų, kurie leistų greitai persiderinti prie naujų užsakymų.

    Lazeris ir robotai keičia suvirinimą

    Pašnekovo teigimu, viena ryškiausių krypčių rinkoje yra aliuminio suvirinimas tiek lanko, tiek lazerinėmis technologijomis. Kartu sparčiai auga robotizacija, ypač ten, kur iki šiol daug darbų buvo atliekama rankomis.

    „Matome tendenciją: įmonės, kurios pradėjo suvirinti aliuminį rankiniu būdu, dabar siekia šį procesą perduoti robotams arba automatams. Tikslas aiškus: geresnė kokybė, didesnis našumas ir saugesnės darbo sąlygos“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Jo vertinimu, lazerinės technologijos automatizuotoje aplinkoje leidžia lengviau suvaldyti kokybės stabilumą, o tai tampa kritiška, kai trūksta patyrusių specialistų ir reikia mažinti broką. Įmonės šiuos kriterijus vis dažniau iškelia aukščiau už vien tik įrangos kainą.

    Programavimas persikelia į biurą

    Dar viena praktika, kuri, anot „SAP-WELD“, tampa nauju standartu, yra suvirinimo robotų programavimas ne gamybos poste, o nuotoliniu būdu. Tokiu atveju programa paruošiama biure ir tik vėliau įkeliama į robotą, o tai sutrumpina linijos prastovas.

    Pašnekovas tvirtino, kad tokie sprendimai vis dažniau diegiami ne tik didelėse gamyklose. Jo teigimu, net mažos įmonės, įsigyjančios robotizuotas suvirinimo darbo vietas, neretai iš karto renkasi komplektaciją su nuotolinio programavimo įrankiais.

    Mažiau užsakymų skatina ieškoti išeičių

    Kalbėdamas apie pastarųjų metų rinkos pokyčius, „SAP-WELD“ vadovas akcentavo sustiprėjusią konkurenciją ir sudėtingesnę paklausos situaciją. Anot jo, metalo pramonėje jaučiamas eksporto sulėtėjimas, o automobilių sektoriuje mažiau naujų užsakymų, todėl įmonės dažniau riboja investicijas ir mažina kaštus.

    Tokiomis sąlygomis dalis rinkos dalyvių ieško, kuo išsiskirti: didina siūlomų sprendimų kokybę, plečia technologijų spektrą ir orientuojasi į automatizaciją. „SAP-WELD“ teigimu, artimiausiu metu didžiausias dėmesys bus skiriamas saugiam robotizuotam lazeriniam suvirinimui, kuris būtų pritaikomas ne tik didelėms, bet ir mažoms bei vidutinėms įmonėms.

    „Kuriame mobilių ir universalių, saugių lazerinių robotizuotų darbo vietų seriją, kurią siūlysime rinkai gerokai plačiau nei iki šiol“, – sakė Bartłomiej Podgórski.

    Pasak jo, robotizacija padeda spręsti ir seną problemą: jaunų darbuotojų nenorą rinktis suvirintojo profesiją. Automatizuotos linijos leidžia perkelti dalį sudėtingų ir fiziškai sunkių užduočių į įrangą, o žmonėms palikti kontrolę, paruošimą ir procesų priežiūrą.