CP v2

Tag: Robotizacija

  • „Audi“ A2 e-tron gamyba Vokietijoje: mažiau detalių, daugiau robotų ir instrukcijos debesijoje

    „Audi“ pristatė, kaip siekia mažinti A2 e-tron gamybos kaštus Vokietijoje: supaprastina automobilio konstrukciją, didina automatizaciją ir daugiau procesų perkelia į skaitmeninę infrastruktūrą. Gamintojas pabrėžia, kad tikslas yra išlaikyti konkurencingą ir pelningą gamybą savo šalies gamyklose.

    Vienas pagrindinių žingsnių – mažesnis detalių skaičius ir paprastesnė gaminio sandara, kuri leidžia sumažinti tarpinių surinkimo mazgų poreikį šalia konvejerio. Tai reiškia ne tik mažiau darbo operacijų, bet ir mažesnį logistikos sudėtingumą pačioje gamykloje.

    Gamybos logika „karolių vėrinys“

    „Audi“ gamyboje taiko principą, kurį pati vadina „karolių vėriniu“: klientų užsakymų seka nustatoma likus šešioms dienoms iki surinkimo pradžios, o tuomet ši tvarka taikoma visose gamybos grandyse. Taip, gamintojo teigimu, mažinama proceso įvairovė ir lengviau užtikrinamas ritmingas srautas.

    Šio modelio esmė – dalį seka paremtų veiklų perkelti tiekėjams: komponentai gali būti pagaminami iš anksto numatyta tvarka ir iškart supakuojami į konkrečioms stotims skirtus konteinerius. Tokiu būdu gamykloje galima mažinti sandėliavimo ir vidinio sekvenavimo zonas, nors reali darbo dalis dažniau atsiduria tiekimo grandinėje.

    Lygiagrečiai „Audi“ stengėsi taupyti ir per įrangos pakartotinį panaudojimą: dalis mašinų ir įrankių pritaikyta ir A3 gamybai toje pačioje vietoje. Gamintojas nurodo, kad pakartotinai panaudojo ar pakeitė paskirtį daugiau kaip 1 200 gamybos komponentų, įskaitant robotizuotus suvirinimo įrankius ir apie 250 robotų.

    Daugiau robotų ir mažiau kompiuterių

    Automatizacija apėmė ne tik pagalbines operacijas: visiškai automatizuotas ratų montavimo procesas ir varžtų prisukimas priekinės bei galinės ašies mazgų išankstiniame surinkime. Tokie sprendimai leidžia tikėtis stabilesnės kokybės ir trumpesnio ciklo laiko, ypač kai trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

    Robotizacija plėtojama ir detalių paruošime: taikomas vadinamasis bin picking, kai robotas, pasitelkdamas kamerų vaizdo analizę ir valdymo sistemą, atpažįsta elementus netvarkingame konteineryje ir juos paima. „Audi“ teigia, kad tai mažina ergonomiškai sudėtingas užduotis ir leidžia automatizuoti veiksmus, kurie anksčiau dažnai būdavo laikomi per smulkiais robotams.

    Skaitmeninėje dalyje „Audi“ daugiau instrukcijų operatoriams perkėlė į debesiją, o kai kurias su valdymo blokais susijusias funkcijas vykdo nuotoliniu principu. Pasak gamintojo, tai leido sumažinti pramoninių kompiuterių skaičių surinkimo linijoje daugiau kaip 450 vienetų.

    Dar vienas akcentas – produkto kūrimo ciklas: „Audi“ skelbia, kad A2 e-tron kelias nuo projekto iki parengties serijinei gamybai sutrumpėjo 21 mėnesiu, palyginti su ankstesniais automobilio projektais. Bendrovė tai sieja su sukaupta patirtimi, standartizuotesniais procesais ir didesniu skaitmeninimo lygiu priešserijinėje fazėje.

    „Audi“ vadovybė šiuos sprendimus pristato kaip įrodymą, kad aukštų sąnaudų aplinkoje, tokioje kaip Vokietija, dar įmanoma išlaikyti pelningą automobilių gamybą. Kartu signalas aiškus: mažiau kompleksiškumo, daugiau automatizacijos, daugiau skaitmeninių sprendimų ir daugiau atsakomybės tiekimo grandinei tampa nauju gamybos standartu.

    „A2 e-tron rodo „Audi“ gamybos transformaciją: ji mažiau sudėtinga, dar efektyvesnė ir pasižymi aukštu skaitmeninimo bei automatizacijos lygiu“, – sakė „Audi“ valdybos narys, atsakingas už gamybą ir logistiką, Gerd Walker.

  • Įmonėms tai tampa nauju standartu: kibernetinė higiena kaip BHP ir ką keičia DI banga

    Skaitmenizacija, automatizacija ir dirbtinis intelektas vis dažniau tampa ne papildomu pranašumu, o būtina sąlyga įmonėms, norinčioms išlikti konkurencingoms. Kartu auga ir kita realybė: net pažangiausios technologijos neatsveria silpnos kibernetinės higienos, kai klaidos prasideda nuo kasdienių darbuotojų įpročių.

    Ši tema vis garsiau skamba ir verslo, ir viešojo sektoriaus diskusijose, nes kibernetinės atakos brangsta, o jų poveikis tampa platesnis. Nuo sukčiavimo laiškų iki išpirkos reikalaujančių atakų ar tiekimo grandinės incidentų – rizika tiesiogiai paliečia pajamas, reputaciją ir net veiklos tęstinumą.

    Paramos logika keičiasi

    Katovicuose veikianti Katovicų specialioji ekonominė zona pabrėžia, kad technologinė transformacija neturėtų apsiriboti vien įrangos pirkimu ar pavieniais IT projektais. Vertinant investicijas vis dažniau akcentuojama, ar įmonė numato robotizaciją, automatizaciją ir procesų skaitmeninimą taip, kad tai duotų pamatuojamą ekonominį efektą.

    Praktinis iššūkis ypač ryškus mažesnėms įmonėms, kurios dažnai neturi atskiros kibernetinio saugumo komandos ir priverstos rinktis tarp gamybos, pardavimų ir saugumo biudžetų. Todėl įvairios konsultavimo, brandos įsivertinimo ir diegimo programos tampa būdu sumažinti barjerą pradžiai, ypač kai reikia apsispręsti, nuo ko pradėti ir kokias priemones rinktis.

    Kibernetinė higiena kaip darbo sauga

    Verslui vis aiškiau, kad kibernetinis saugumas nebėra vien IT skyriaus rūpestis, o organizacinės kultūros dalis. Kibernetinė higiena šiandien lyginama su BHP: tai taisyklių ir įpročių rinkinys, kuris mažina incidentų tikimybę, net kai įmonė naudoja pažangias sistemas.

    „Kibernetinis saugumas ir kibernetinė higiena turėtų tapti tokia pat normali darbo BHP dalimi“, – sakė Katovicų specialiosios ekonominės zonos vadovas Rafałas Żelazny.

    Šis požiūris ypač svarbus dėl to, kad DI įrankiai didina produktyvumą, bet kartu suteikia ir naujų galimybių piktavaliams. Dalis atakų tampa labiau personalizuotos, greičiau parengiamos, o socialinė inžinerija taikosi į žmones, kurie skuba, nesilaiko slaptažodžių tvarkos ar patvirtina prašymus be papildomo patikrinimo.

    Rizikos valdymo praktika taip pat skiriasi pagal sektorių: IT ir skaitmeninių paslaugų bendrovėms dažniausiai keliami griežtesni reikalavimai nei, pavyzdžiui, maisto pramonės įmonėms. Vis dėlto net ir tradiciniuose sektoriuose kibernetinės grėsmės auga, nes daugėja nuotolinės prieigos, debesijos paslaugų, automatizuotų gamybos linijų ir išorinių tiekėjų.

    Ką rodo įmonių duomenys

    Europos statistikos duomenys ir nacionaliniai tyrimai nuosekliai rodo tą pačią tendenciją: didesnės įmonės dažniau taiko formalias kibernetinio saugumo priemones ir investuoja į darbuotojų mokymus. Mažesnės bendrovės dažniau atsiremia į minimalius sprendimus, o pagrindinė kliūtis joms išlieka finansai ir kompetencijų trūkumas.

    Ilgainiui tai kuria rizikingą atotrūkį, nes tiekimo grandinėse silpniausia grandis gali tapti įėjimo tašku į didesnę organizaciją. Todėl vis daugiau partnerių ir užsakovų prašo įrodymų, kad tiekėjas laikosi bazinių saugumo reikalavimų, turi incidentų valdymo tvarką ir reguliariai moko darbuotojus.

    „Kibernetinė higiena turėtų būti tokia natūrali kaip durų užrakinimas – tai kasdieniai įpročiai, kuriuos turime išsiugdyti darbe ir namuose“, – sakė Rafałas Żelazny.

    Ekspertai pabrėžia, kad tvariausi pokyčiai prasideda nuo elementarių praktikų: saugių prisijungimų, atnaujinimų, atsarginių kopijų, aiškių teisių valdymo taisyklių ir nuoseklių mokymų. Kai tai tampa rutina, technologinės investicijos į automatizaciją ir DI duoda daugiau naudos, nes rizika valdoma ne tik įrankiais, bet ir žmonių elgsena.

  • Chinų robotizacija lenkia Europą: ekspertai įvardijo, kodėl Lenkija pralaimi ir ką daryti

    Europos ekonomikos kongrese Katovicuose verslo lyderiai ir ekonomistai diskutavo, kaip Lenkijos įmonėms augti demografinio spaudimo ir aštrėjančios pasaulinės konkurencijos sąlygomis. Pokalbio ašimi tapo klausimas, kodėl dalis pramonės šakų praranda tempą, kai Kinija sparčiai didina gamybos automatizaciją ir mastą.

    Diskusiją lydėjo pristatytas tyrimas apie Lenkijos įmonių augimo potencialą, kuriame remtasi interviu su 30 vadovų ir verslo organizacijų atstovų. Dalyviai akcentavo tris susijusius veiksnius: darbuotojų trūkumą, santykinai atsargias investicijas į našumą ir lėtą technologijų diegimą.

    Kinijos pranašumas robotizacijoje

    Robotikos sektoriaus atstovas Jakubas Bartoszekas teigė, kad Kinija robotizacijos srityje lenkia ne tik Lenkiją, bet ir visą Europą. Jo vertinimu, skirtumą lemia ne vien technologijų lygis, o viso modelio veikimas: kryptinga pramonės politika, greitesni sprendimai ir didesnis mastas.

    Diskusijoje pabrėžta, kad Kinijos gamintojai dėl didelių apimčių lengviau pasiekia žemesnius kainų slenksčius, o automatizacija ir skaitmeninimas tampa jų konkurencingumo pagrindu. Europoje, anot pašnekovų, procesus apsunkina brangesnė reguliacinė aplinka, suskaidytos rinkos ir lėtesnis sprendimų priėmimas.

    „Kinija laimi ne vien technologijomis, o visu sisteminiu požiūriu: valstybė dideliu mastu remia pramonę, o robotizacija jau daugiau kaip dešimtmetį yra prioritetas“, – sakė Jakubas Bartoszekas.

    Kodėl įmonėms sunku augti?

    Verslo atstovai kaip vieną svarbiausių problemų įvardijo darbo rinką: mažėjant darbingo amžiaus gyventojų skaičiui ir augant darbo kaštams, senas konkuravimo „pigiomis rankomis“ modelis tampa vis mažiau veiksmingas. Tai verčia ieškoti produktyvumo šuolio per automatizaciją, procesų tvarkymą ir duomenų panaudojimą.

    Kartu akcentuota investicijų dilema: daugelis įmonių, ypač gamyboje, linkusios augti organiškai ir finansuotis iš nuosavų lėšų, todėl investicijos į modernizaciją gali būti atidedamos. Dėl to technologijos diegiamos lėčiau, o atotrūkis nuo agresyviai investuojančių konkurentų didėja.

    Trečias dažnai minėtas barjeras yra kompetencijų trūkumas. Vien nusipirkti robotus ar programinę įrangą neužtenka: reikia standartizuotų procesų, kokybiškų duomenų ir specialistų, galinčių sistemas integruoti bei prižiūrėti.

    Plėtra į užsienį ir vietinės stiprybės

    Kalbant apie tarptautinę plėtrą, diskusijos dalyviai akcentavo, kad daugeliui įmonių sėkmė užsienyje prasideda namų rinkoje. Didelė vidaus rinka leidžia išbandyti produktus, sukaupti kapitalą, sustiprinti vadybą ir tik tuomet mažesne rizika žengti į kitas šalis.

    Finansų sektoriaus atstovai taip pat priminė, kad veikla užsienyje beveik visada kainuoja daugiau, nei planuojama: didėja komunikacijos klaidų, kultūrinių skirtumų, logistikos ir valdymo rizikos. Todėl įmonėms rekomenduota turėti finansinę „pagalvę“ ir realistiškai vertinti, kada vidaus rinka jau išnaudota.

    Konkurencijoje su Kinijos gamintojais Vakarų Europoje kaip galimas kelias įvardytas vietinių prekių ženklų stiprinimas. Tokia strategija, anot diskusijos dalyvių, padeda kurti emocinį ryšį su vartotojais ir didinti lojalumą ten, kur vien kaina tampa lemiamu faktoriumi.

    „Jei nori konkuruoti su globaliais žaidėjais, reikia turėti tai, ko jie neturi: regioninį, emocinį ryšį su prekės ženklu“, – sakė Robertas Stobińskis.

    Diskusijoje nuskambėjo ir kritiškas požiūris į paprastus sprendimus, paremtus vien ribojimais ar barjerais importui. Pašnekovai pabrėžė, kad ilgalaikė išeitis yra našumo augimas, investicijos į modernizaciją ir rinkos paklausą stiprinančios priemonės, o ne vien gynybinė politika.

    Statybų sektoriaus atstovai atkreipė dėmesį į ryškėjantį darbuotojų trūkumą ir mažėjantį jaunų specialistų srautą. Kaip realios kryptys įvardytos skaitmeninimas, procesų modernizavimas ir, kai kuriuose segmentuose, darbuotojų pritraukimas iš užsienio, ypač didelės apimties projektuose.

    Galiausiai dalis vadovų akcentavo ir dirbtinio intelekto svarbą procesų automatizavimui, klientų aptarnavimui bei sprendimų priėmimui. Tačiau pabrėžta, kad DI nauda atsiskleidžia tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškias atsakomybes ir geba keisti veiklos modelį, o ne vien įsidiegti pavienes priemones.

  • Lenkijos įmonės nustebino atsparumu krizei: verslas mažiau skundžiasi, labiau investuoja į pokyčius

    Lenkijos įmonės pastaraisiais metais pademonstravo išskirtinį gebėjimą greitai prisitaikyti prie išorinių sukrėtimų – nuo pandemijos padarinių iki karo Ukrainoje ir besikeičiančių pasaulinių tiekimo grandinių. Ekonomistų ir verslo lyderių vertinimu, šis lankstumas tampa apčiuopiama konkurencine persvara, o ne vien gražiai skambančia fraze.

    Tai pabrėžiama ir analizuojant dešimtis pokalbių su įmonių vadovais bei verslo asociacijų atstovais, kuriuose ryškėja bendras leitmotyvas: nuotaikos rinkoje tapo labiau darbinės, mažiau emocingos. Vietoj įprasto nerimo dėl brangstančio darbo ir darbuotojų trūkumo vis dažniau kalbama apie praktinius sprendimus, kaip išlaikyti tempą ir rasti augimo nišų.

    Konkurencija ir demografija spaudžia

    Lenkijos verslas, kaip ir kitos Europos ekonomikos, susiduria su struktūriniais iššūkiais: mažėjančiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi ir vis aštresne konkurencija iš išorės. Ypač dažnai minima Kinijos gamintojų spaudimas, kai į Europos rinką patenka vis daugiau technologiniu požiūriu pažangių galutinių produktų.

    Verslo atstovai šią konkurenciją neretai vadina nelygia, nes Europos įmonėms tenka didesnė reguliacinė našta, griežtesni aplinkosaugos ir darbuotojų apsaugos reikalavimai. Kartu akcentuojama, kad tikslas nėra mažinti standartus, o ieškoti būdų suvienodinti sąlygas, kad konkurencija būtų sąžiningesnė.

    Trys kryptys, kaip sprendžiamas darbuotojų trūkumas

    Darbo jėgos stygius Lenkijoje išlieka viena opiausių temų, tačiau įmonės vis rečiau apsiriboja skundais. Praktikoje ryškėja trys kryptys: darbuotojų pritraukimas iš užsienio, investicijos į technologijas ir kryptingas kompetencijų ugdymas pačiose organizacijose.

    Imigracija kai kuriuose sektoriuose tampa trumpuoju keliu užpildyti spragas, tačiau ji priklauso nuo politinio klimato ir administracinių procedūrų. Todėl lygiagrečiai auga dėmesys automatizacijai, robotizacijai ir skaitmenizacijai, nors pripažįstama, kad investicijų mastas dar ne visur pakankamas, o kai kurių darbų, pavyzdžiui, statybose, technologijomis greitai nepakeisi.

    Trečia kryptis – darbuotojų ugdymas ir išlaikymas, kai įmonės vis dažniau siūlo aiškias karjeros trajektorijas, mokymus ir ne vien atlyginimu paremtas motyvavimo priemones. Vis labiau įsitvirtina praktika talentus „auginti“ dar mokyklose ar universitetuose, nes rinkoje reikiamų kompetencijų paieška tampa brangi ir neprognozuojama.

    Verslas prašo stabilumo, o ne pažadų

    Kita ryški įžvalga – santūrus verslo požiūris į politiką. Įmonių vadovai dažniausiai nesitiki greitų stebuklų, tačiau aiškiai įvardija poreikį stabilumui: mažiau dažnų ir netikėtų reguliacinių pakeitimų, daugiau prognozuojamumo planuojant investicijas ir veiklą.

    Diskusijose taip pat keliama viešųjų pirkimų tema, kur, verslo nuomone, iki šiol pernelyg dažnai dominuodavo vien tik kaina. Norima, kad dideliuose valstybės užsakymuose daugiau reikšmės įgytų tiekimo patikimumas, vietos tiekėjų įtraukimas ir ilgalaikė vertė, kas potencialiai galėtų sumažinti spaudimą iš itin pigių importo srautų.

    Galiausiai vis garsiau kalbama apie įmonių mastelio problemą: kai kurios reguliacinės ir paramos sistemos skatina išlikti mažesniems, nes palankesnės sąlygos dažniau taikomos smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ekonomistų vertinimu, be pusiausvyros tarp paramos smulkiesiems ir paskatų didėti, bus sunkiau kurti stiprius regioninius žaidėjus, galinčius konkuruoti tarptautiniu mastu.

    Finansų srityje akcentuojama ir investicijų dilema: dalis įmonių renkasi atsargumą, daugiau taupo ir mažiau skolinasi plėtrai. Tokia laikysena padeda išgyventi neapibrėžtumo laikotarpiais, tačiau ilgainiui gali riboti produktyvumo augimą, ypač jei konkurentai sparčiau investuoja į modernizaciją ir DI sprendimus.

  • „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    „Cyfrowy Polsat“ ruošia naują strategiją iki 2026-ųjų: bus peržiūrėtos visos verslo kryptys

    Nauja kryptis iki 2026 metų

    „Cyfrowy Polsat“ vadovybė paskelbė, kad grupė rengia atnaujintą ilgalaikę strategiją, kuri turėtų būti pristatyta iki 2026 metų pabaigos. Pasak bendrovės atstovų, tikslas yra suteikti organizacijai daugiau tempo, lankstumo ir greitesnį sprendimų priėmimą.

    Bendrovės teigimu, planas neapsiribos viena sritimi: numatyta nuosekliai įvertinti tiek pajamų, tiek sąnaudų segmentus ir tai, kaip jie susijungia į vieną bendrą kryptį. Rinkai siunčiama žinutė aiški: strategija kuriama ilgam laikui, o ne vienam ketvirčiui.

    Ką reiškia „plati analizė“?

    Grupės vadovas Piotras Żakas pabrėžė, kad tai bus didelės apimties darbas, nes grupės struktūra yra sudėtinga ir apima skirtingus verslus. Pasak jo, bus peržiūrima kiekviena veiklos šaka, vertinant, kas kuria vertę, o kur reikalingi pokyčiai.

    „Turime išanalizuoti kiekvieną verslo atšaką, kiekvieną pajamų ir sąnaudų segmentą, kad tai susidėtų į nuoseklią strategiją“, – sakė Piotras Żakas.

    Vadovybė taip pat akcentuoja, kad strategijos rengimas nereiškia sprendimų atidėjimo: jei analizė parodys, kad tam tikrus veiksmus verta atlikti kuo greičiau, jie gali būti priimami nelaukiant galutinio dokumento. Tai signalas, kad 2025–2026 metais grupė gali būti aktyvi tiek optimizuodama procesus, tiek perskirstydama investicijas.

    Technologijos, DI ir robotizacija

    Vienas ryškiausių akcentų, apie kurį kalbėjo vadovybė, yra didesnis dėmesys naujoms technologijoms, įskaitant DI sprendimus ir robotizaciją. Tokios priemonės dažniausiai taikomos klientų aptarnavimo automatizavimui, tinklo ir paslaugų priežiūrai, duomenų analitikai bei vidinių procesų spartinimui.

    „Pastaraisiais mėnesiais pats aktyviai ieškojau kontaktų su technologijų lyderiais Lenkijoje ir užsienyje, kad DI ir robotizacijos sprendimai realiai pagerintų mūsų procesus“, – sakė Piotras Żakas.

    Bendrovė nurodo jau matanti anksčiau įdiegtų pokyčių efektą: minimos atnaujintos neriboto plano pasiūlos, „Multiplay“ paketo plėtra ir didesnis dėmesys internetinei televizijai. Telekomunikacijų ir žiniasklaidos grupėms tai aktualu dėl augančios konkurencijos, brangių tinklo investicijų ir vartotojų įpročių poslinkio į turinį bei paslaugas internete.

    2025 metais, pasak vadovybės, veiklą veikė infliacija ir sąnaudų spaudimas, o taip pat kapitalo imlios investicijos į infrastruktūrą. Tarp minimų operacinių rezultatų – „Multiplay“ klientų skaičiaus augimas iki 3 038 000 ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį ir didėjantis vidutinis pajamų iš vieno kliento rodiklis.

    B2C segmente ketvirtąjį 2025 metų ketvirtį vidutinės pajamos iš vieno kliento augo 5,4 proc., o B2B segmente – 2,4 proc. Grupė taip pat akcentavo tolesnę mobiliojo ir fiksuoto ryšio tinklų plėtrą bei pasirengimą 5G plėtrai, išnaudojant turimus dažnius.

    Rinkai svarbiausias klausimas dabar yra tai, ar platesnė analizė baigsis portfelio „apsivalymu“, ar, priešingai, papildomomis investicijomis į prioritetines kryptis. Kol kas bendrovė formuluoja atsargiai: sprendimai priklausys nuo analizės rezultatų, o galutinės išvados turėtų paaiškėti artėjant strategijos paskelbimui.