Karščio bangos vis dažniau užklumpa net ir Lietuvos vasaromis, o butai greitai įkaista dėl tiesioginės saulės per langus. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda ne vėlyvas reagavimas, o prevencija – langus verta uždengti dar iki tiesioginių spindulių.
Praktinis orientyras daugeliui būstų – roletes ar užuolaidas užtraukti ryte, maždaug tarp 8 ir 9 valandos, ypač jei langai atsukti į pietus ar vakarus. Tuomet stiklas dar nebūna spėjęs įkaisti, o į patalpas patenka gerokai mažiau šilumos.
Saulės spinduliai, prasiskverbdami pro stiklą, veikia tarsi šiltnamis: įkaista grindys, sienos ir baldai, o sukaupta šiluma vėliau ilgai atiduodama į patalpų orą. Dėl to net užtraukus roletes dienos viduryje, kai kambaryje jau 28–30 laipsnių, greito atvėsimo dažniausiai nebus.
Didžiausia klaida – laukti, kol saulė jau „įkris“ į kambarį, o tada bandyti gelbėtis. Jei langai uždengiami per vėlai, įkaista ne tik stiklas, bet ir palangė, sienos bei baldai, todėl patalpa šilumą išlaiko dar kelias valandas.
Kas veikia geriausiai?
Efektyviausios paprastai yra lauko žaliuzės arba lauko roletai, nes sulaiko spinduliuotę dar prieš jai pasiekiant stiklą. Jei jų nėra, gerą rezultatą duoda termoizoliacinės roletos arba storos užtemdančios, vadinamos blackout, užuolaidos.
Plonos, šviesą praleidžiančios užuolaidos ar lengvos dieninės užuolaidėlės šilumos mažina nedaug, nes saulė vis tiek pasiekia stiklą ir įkaitina patalpų paviršius. Svarbu ir tai, kad audinys dengtų visą stiklo plotą, nes net maži neuždengti tarpai sumažina bendrą efektą.
Jei namuose nėra nei roletų, nei storų užuolaidų, laikinai gali padėti šviesus, tankesnis audinys ar ant karnizo pakabinta stora medžiaga. Tai nėra idealus sprendimas, bet jis dažnai veiksmingesnis nei palikti stiklą visiškai atvirą.
Vėdinimas per karščius
Vien langų uždengimo neužtenka, jei diena itin karšta, tačiau tai tampa ypač veiksminga kartu su teisingu vėdinimu. Pagrindinė taisyklė paprasta: vėdinti tada, kai lauke vėsiau nei viduje, o dieną, kai oras įkaitęs, langus laikyti uždarytus.
Dažnai pasitaikanti klaida – palikti pravirus langus visą dieną tikintis „skersvėjo“. Jei lauke šilčiau, į vidų patenka karštas oras, o tai dar labiau šildo sienas ir baldus, todėl patalpa įkaista greičiau.
Skirtingos patalpos įkaista nevienodai: daugiausia problemų paprastai turi būstai su langais į pietus ir vakarus, ypač jei yra dideli vitrininiai langai. Jei vienas kambarys akivaizdžiai karščiausias, verta uždaryti jo duris, kad šiluma kuo mažiau sklistų po visą butą.
Geriausią rezultatą paprastai duoda kelių veiksmų derinys: ryte po trumpo vėdinimo užtrauktos roletos, dieną uždaryti langai ir kuo mažiau papildomų šilumos šaltinių viduje. Taip pat verta iš vakaro peržvelgti orų prognozę ir, jei žadama daugiau nei 30 laipsnių, pasiruošti iš anksto.