CP v2

Tag: Roma

  • Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Romoje, po kelių savaičių beveik be lietaus, Tibro upės vandens lygis smarkiai nukrito ir atidengė senovinio romėnų tilto liekanas netoli Šv. Petro bazilikos. Konstrukcija tradiciškai vadinama Pons Neronis, tačiau archeologai teigia, kad jos istorija gali būti painiojama jau ne vieną šimtmetį.

    Matomos akmeninės atramos ir mūro fragmentai upės vagoje pasirodo tik itin nusekus vandeniui, todėl tokie vaizdai laikomi retais. Specialistai pabrėžia, kad tokios „netikėtos ekspozicijos“ trumpalaikės: pakanka kelių stipresnių liūčių, ir upė vėl paslepia radinius po vandeniu bei nuosėdomis.

    Romos kultūros paveldo priežiūroje dirbanti archeologė Antonella Bonini aiškina, kad tiltas tradiciškai siejamas su Neronu dėl šio imperatoriaus garsumo ir ryšio su Vatikano apylinkėmis. Vis dėlto mokslininkų vertinimu, statinys gali būti senesnis ir labiau sietinas su imperatoriaus Kaligulos laikais vykdytais darbais.

    „Tiltas praeina pro Agripinos vilos vietą, šalia Kaligulos cirko, vėliau Nerono cirko, todėl istoriškai prigijo Nerono vardas, nes būtent jis čia geriausiai žinomas“, – sakė A. Bonini.

    Pasak jos, dalis tyrinėtojų tiltą priskiria Kaligulai, nes jis galėjo būti reikalingas susisiekti su kitoje upės pusėje buvusiais svarbiais objektais, siejamais su imperatoriaus aplinka. Archeologai taip pat mini prielaidą, kad tiltas galėjo egzistuoti jau 39 metais, tačiau šis datavimas remiasi istorinėmis rekonstrukcijomis ir lyginamaisiais šaltiniais.

    „Žinome, kad tiltas tikrai nebebuvo naudojamas bent jau trečio amžiaus pabaigoje arba ketvirto amžiaus pradžioje, o vėlesniuose Romos kataloguose jis nebeminimas“, – sakė A. Bonini.

    Ekspertai primena, kad miesto infrastruktūra keitėsi, o kai kurios perėjos prarado reikšmę, kai buvo pastatyti nauji tiltai. Šiuo atveju kaip alternatyvus objektas minimas Pons Aelius, siejamas su imperatoriumi Hadrianu ir jungęs jo mauzoliejų su miesto centru dabartinio Castel Sant’Angelo teritorijoje.

    Žemas Tibro vanduo šią vasarą tampa ir platesnės Italijos vandens krizės ženklu. Romos civilinės saugos vandens valdymo centro koordinatorius Giovanni Giganti teigia, kad upės debitas miesto atkarpoje smuko gerokai žemiau istorinio vidurkio.

    „Tibras išgyvena ryškią mažo vandens fazę: vidutinis debitas Romos mieste nukrito žemiau 80 kubinių metrų per sekundę, kai įprastai istorinis vidurkis siekia apie 150“, – sakė G. Giganti.

    Jo teigimu, situaciją lemia ne tik užsitęsę sausi periodai, bet ir mažesnės sniego atsargos Apeninuose, kurios įprastai papildo upių baseinus šiltuoju metų laiku. Hidrologai ir klimato specialistai vis dažniau pabrėžia, kad Viduržemio jūros regione didėja ekstremalių reiškinių kontrastas: ilgesnės sausros persipina su staigiomis, intensyviomis liūtimis.

    Nors archeologams tokie vandens lygio svyravimai kartais atveria netikėtų galimybių apžiūrėti sunkiai prieinamus objektus, paveldosaugininkai akcentuoja ir rizikas. Žemame vandenyje išryškėjusios struktūros patiria greitesnę eroziją, o staigūs srautų pokyčiai gali ardyti mūrą ir plauti pamatines dalis, todėl stebėsena ir dokumentavimas tampa ypač svarbūs.

    Kol Tibro lygis išlieka neįprastai žemas, romėnų tilto fragmentai tebematomi ir primena, kaip glaudžiai mieste persipina klimato iššūkiai ir senovės istorija. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti imamasi papildomų matavimų ir fiksavimo darbų, kad ši trumpa „atsivėrimo“ akimirka duotų kuo daugiau mokslinės informacijos.

  • Sprogimas šaudmenų gamykloje netoli Romos: kas žinoma apie gaisrą ir „KNDS Ammo Italy“ veiklą

    Sprogimas šaudmenų gamykloje netoli Romos: kas žinoma apie gaisrą ir „KNDS Ammo Italy“ veiklą

    Sprogimas prie Kolėfero

    Netoli Romos, maždaug už 40 kilometrų į pietryčius esančiame Kolėfero miestelyje, ketvirtadienį nugriaudėjo galingas sprogimas šaudmenų gamykloje, pranešė Italijos policija. Į įvykio vietą nedelsiant buvo išsiųsti ugniagesiai ir pareigūnai, vykdytos sudėtingos gesinimo bei teritorijos saugos operacijos.

    Italijos žiniasklaida skelbė, kad žuvusiųjų ar sužeistųjų išvengta. Naujienų agentūros nurodė, jog dalis darbuotojų incidento metu slėpėsi gamyklos saugiose zonose, todėl galėjo išvengti didesnės rizikos.

    Ką rodo vaizdo įrašai?

    Socialiniuose tinkluose pasklidusiuose vaizdo įrašuose matyti, kad iš pradžių gamyklos teritorijoje kilo gaisras, o vėliau nugriaudėjo didelės galios sprogimas. Tokia seka, pasak ekspertų, dažnai būdinga incidentams, kai ugnis pasiekia sprogias medžiagas ar jų apdorojimo zonas.

    Kolėfero meras Giulio Calamita gyventojus ragino išlikti ramiais ir nesiremti nepatikrinta informacija, pabrėždamas, kad situacija yra kontroliuojama. Jis taip pat įspėjo, kad viešojoje erdvėje vėl ėmė plisti senesni pranešimai apie ankstesnį incidentą, kurie gali klaidinti.

    Gamyklos istorija ir galimos priežastys

    Pasak Italijos žiniasklaidos, šis objektas anksčiau buvo žinomas kaip Simmel Difesa, o dabar veikia kaip „KNDS Ammo Italy“ gamykla. Ji priklauso Europos gynybos pramonės grupei KNDS ir, kaip skelbta, gamina vidutinio ir didelio kalibro šaudmenis.

    Dienraštis „Corriere della Sera“ nurodė, kad gaisras galėjo prasidėti įrenginyje, susijusiame su sprogstamųjų miltelių apdorojimu ar presavimu. Kol kas tai nėra oficialiai patvirtinta išvada, todėl tyrėjai tikslins, kas tiksliai užsidegė ir kaip ugnis išplito iki sprogimo.

    Viešojoje erdvėje taip pat priminta, kad 2007 metais toje pačioje gamykloje buvo įvykęs didelis sprogimas, per kurį žuvo vienas darbuotojas ir buvo sužeista dar 13 žmonių. Dabartinis incidentas atnaujino diskusijas apie pramoninės saugos reikalavimus objektuose, kuriuose dirbama su sprogiosiomis medžiagomis.

  • Romos Celijaus kalvoje po restauracija aptiktas senovinis romėnų namas: mozaikos ir freskos

    Romos Celijaus kalvoje po restauracija aptiktas senovinis romėnų namas: mozaikos ir freskos

    Radinių aptikta netikėtai

    Įprastas inžinerinis projektas Romos Celijaus kalvoje virto vienu ryškiausių pastarųjų metų archeologinių atradimų mieste. Tvirtinant senovinę sieną Villa Celimontana teritorijoje netikėtai atsidengė didelio romėnų laikų pastato liekanos.

    Archeologai praneša identifikavę aštuonis kambarius, iš kurių penki jau pilnai ištirti, o dar kelių patalpų sienos tęsiasi už dabartinės kasinėjimų zonos. Pastatas išsiskiria dekoru: aptiktos mozaikos, freskų fragmentai ir tapytos lubos.

    Du laikotarpiai vienoje patalpoje

    Kasinių vadovė Simona Moretta teigė, kad dėl vietos artumo Romos forumui komanda tikėjosi rasti antikos pėdsakų, tačiau ne tokio masto ir išskirtinės būklės objektą. Pasak jos, kai kurių patalpų dekoras liudija ilgą pastato naudojimą ir perplanavimus.

    „Būdami pačioje senovės Romos širdyje, visai šalia Romos forumo, galimybę aptikti antikinių radinių tikrai buvome numatę, bet ne tokio svarbumo. Radome penkias pilnai ištirtas patalpas ir dar kelias, kurių sienos tęsiasi už kasinėjimų ribų“, – sakė S. Moretta.

    Vienoje patalpoje archeologai aptiko dvi viena ant kitos įrengtas mozaikas: viršutinė datuojama trečiuoju amžiumi, o apatinė – antruoju amžiumi. Toks sluoksniavimas rodo, kad interjeras buvo atnaujinamas, prisitaikant prie kintančių skonių ir galimybių.

    Ką atskleidė mozaikos ir lubos

    Kasinėjimų komandos šiuo metu valo ir kataloguoja šimtus artefaktų: marmuro fragmentus, keramiką, mozaikų dalis ir tapyto tinko gabalus. Restauratoriai taip pat dėlioja į didelius fragmentus subyrėjusias lubų dalis, kurios, anot specialistų, išliko geriau, nei tikėtasi.

    „Ant naujausios mozaikos šioje patalpoje radome tapytas lubas dideliais gabalais, kuriuos kartu su puikiais restauratoriais pavyko kruopščiai išrūšiuoti“, – pasakojo S. Moretta.

    Ji pridūrė, kad lubų rekonstrukcijai tikimasi turėti daugiau nei 50 proc. originalo: dominuoja raudonų ir mėlynų apskritimų motyvai bei balto stiuko rėmai. Tokios detalės leidžia manyti, kad patalpos buvo reprezentacinės ir skirtos parodyti savininkų statusą.

    Specialioji Romos archeologijos superintendento tarnybos vadovė Daniela Porro nurodė, kad kompleksas datuojamas antruoju amžiumi, o vėliau, trečiajame amžiuje, buvo pertvarkytas. Vienoje patalpoje užfiksuota geometrinė mozaika su centriniu emblemos vaizdu, kuriame matomas delfinas ir žuvys.

    Domus ar kareivinės?

    Tyrėjai dar nėra nustatę, kokia buvo pirminė pastato paskirtis. Prabangus dekoras leidžia svarstyti, kad tai galėjo būti domus – turtingos ir įtakingos romėnų šeimos namai, tačiau svarstoma ir kita versija.

    „Tikėtina, kad tai galėjo būti svarbios šeimos domus, kurią išduoda elegantiška puošyba, bet neatmetame ir galimybės, kad tai buvo kareivinės, susijusios su senovės Romos ugniagesių tarnyba. Šiuo klausimu tyrimai dar tęsiasi“, – sakė D. Porro.

    Atradimas pakeitė ir patį projektą: planuota įprasta stabilizacija virto platesniais kasinėjimais, siekiant suprasti, kokio dydžio statinys slypi po žeme. Darbai vykdomi kaip dalis Italijos Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo plano finansuojamos restauracijos, o archeologai tikisi, kad tyrimai papildys žinias apie antikinės Romos urbanistinį sluoksnį ir kasdienybę.

  • Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Koliziejus po sutemų: Italija rugpjūtį ilgina lankymo laiką Romoje ir Milane populiariausiuose objektuose

    Ilgesnis darbo laikas per patį piką

    Italija rugpjūtį pradeda bandomąją programą, pagal kurią dalis žymiausių kultūros objektų lankytojus priims ilgiau, įskaitant vakarinius apsilankymus. Sprendimas siejamas su vasaros turizmo piko metu augančiais srautais ir karščiu, kai dienos viduryje lankytis ne tik mažiau patogu, bet ir sudėtingiau valdyti minias.

    Programą įgyvendina Kultūros ministerija, Turizmo ministerija ir Milano savivaldybė. Tikslas – paskirstyti lankytojų srautus tolygiau per parą, pagerinti apsilankymo patirtį ir įvertinti, ar toks modelis galėtų tapti ilgalaike priemone populiariausiose vietose.

    Kur ir kada bus galima apsilankyti

    Pirmajame etape numatyti trys objektai: Koliziejus ir Panteonas Romoje bei Sforcų pilis Milane. Bandomasis laikotarpis truks vieną mėnesį, apimdamas vieną intensyviausių atostogų laikotarpių visoje šalyje.

    Koliziejus penktadieniais ir šeštadieniais bus atviras vakarais nuo 19.45 iki 23.30 valandos. Panteonas dirbs iki 23.00 valandos visomis dienomis, išskyrus ketvirtadienį, o Milane esanti Sforcų pilis kasdien darbo laiką pratęs iki 19.30 valandos, maždaug dviem valandomis ilgiau nei įprasta.

    Ką tai keičia turistams ir miestams

    Institucijos tikisi, kad vakariniai apsilankymai taps alternatyva tiems, kurie nori išvengti didžiausio karščio ir dienos spūsčių. Toks sprendimas taip pat leidžia miestams geriau suvaldyti srautus aplink pagrindinius traukos taškus, kurie piko metu neretai daro spaudimą viešajam transportui, saugumui ir infrastruktūrai.

    Kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad vakarinės valandos suteikia kitokį šių objektų patyrimą ir didina jų prieinamumą lankytojams.

    „Vakarinis apsilankymas leidžia šiuos paminklus pamatyti kitu kampu ir padaro juos patogiau pasiekiamus“, – sakė Alessandro Giuli.

    Turizmo ministras Gianmarco Mazzi savo ruožtu akcentavo kultūrinio turizmo svarbą šalies ekonomikai. Pasak jo, per pastarąjį dešimtmetį kultūra tapo viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių keliaujama į Italiją, o sektorius jau dabar generuoja reikšmingas lankytojų išlaidas.

    „ISNART duomenimis, nuo 2026 metų kultūra tapo pagrindine kelionių į Italiją priežastimi, o sektorius sukuria apie 58 milijardus eurų lankytojų išlaidų“, – sakė Gianmarco Mazzi.

    Milane sprendimas pratęsti darbo laiką siejamas su augančiu muziejų lankomumu. Skelbiama, kad per pastaruosius metus Sforcų pilį aplankė apie 500 000 žmonių, o visų miesto savivaldybės muziejų metinis lankomumas išaugo nuo 1 300 000 2019 metais iki 1 700 000.

    Rugpjūtį Milane taip pat numatyti kai kurių ekspozicijų ir muziejinių erdvių bilietų kainų mažinimai, siekiant paskatinti lankymąsi ne tik piko valandomis. Jei bandomasis laikotarpis pasiteisins, modelis galėtų būti pritaikytas ir kituose Italijos paveldo objektuose.

  • Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Slaptas lūžis Romoje: Libanas ir Izraelis derasi dėl „Hezbollah“ nuginklavimo

    Romoje įvyko naujas tiesioginių Libano ir Izraelio derybų etapas, kurį tarpininkauja Jungtinės Valstijos. Pagrindinis Beiruto tikslas – pasiekti laipsnišką Izraelio pajėgų pasitraukimą iš Libano pietų ir aiškų veiksmų grafiką.

    Derybos rengiamos JAV ambasadoje Italijos sostinėje ir, kaip skelbiama, turėtų trukti iki ketvirtadienio. Šis susitikimas laikomas dar vienu bandymu sukonkretinti anksčiau sutartą derybų rėmą dėl saugumo, sienos klausimų ir ginkluotų grupuočių kontrolės.

    Birželį Vašingtone šalys buvo sutarusios dėl principinio rėmo, apimančio „Hezbollah“ nuginklavimą, laipsnišką Izraelio kariuomenės pasitraukimą ir Libano kariuomenės dislokavimą pietuose. Procesą planuota pradėti bandomosiose teritorijose, vadinamose pilotinėmis zonomis, kuriose tikrinamas susitarimų įgyvendinimas vietoje.

    Dabartinis derybų ciklas yra septintas nuo tada, kai „Hezbollah“ kovo mėnesį įsitraukė į regiono konfliktą, apšaudydama Izraelį raketomis, o Izraelis atsakė plataus masto oro smūgiais ir sausumos operacijomis. Libanas skelbia, kad per eskalaciją žuvo daugiau nei 4 300 žmonių, o pietiniai rajonai patyrė didelę infrastruktūros žalą.

    „Tiesioginės derybos Libanui neatneš nieko, tik gėdą, pažeminimą ir virtinę nuolaidų“, – sakė „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas.

    Jis taip pat kritikavo Libano prezidentą Josephą Aouną, teigdamas, kad šis esą nebeatlieka vienijančio vaidmens. Tokia retorika atspindi gilų vidaus politinį skilimą: dalis Libano politinės sistemos siekia valstybės institucijų kontrolės pietuose, o „Hezbollah“ nepritaria bet kokiam nuginklavimo scenarijui.

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani paragino abi puses išlaikyti konstruktyvų toną ir ieškoti bendrų sprendimų, kurie leistų pilnai įgyvendinti sutartą rėmą. Italija šiame procese veikia kaip priimančioji šalis, tačiau realus tarpininkavimo vaidmuo tenka Vašingtonui.

    Vienu iš pirmųjų praktinių žingsnių po ankstesnių derybų Izraelio kariuomenė pasitraukė iš Zawtar al-Gharbiya kaimo prieigų, kuris įvardijamas kaip viena pilotinių zonų. Libano kariuomenė ten buvo dislokuota, o gyventojams leista apžiūrėti namus ir verslus.

    Libano ministras pirmininkas Nawafas Salamas yra pareiškęs, kad šalis siekia nuoseklių Izraelio pasitraukimų, kurie galiausiai vestų į visišką pajėgų išvedimą iš Libano teritorijos. Tuo metu JAV diplomatai pabrėžia, kad skubėjimas gali sukelti papildomų rizikų civiliams, todėl pilotinių zonų plėtra turi remtis aiškiai suderinta procedūra.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad susitarimo sėkmė priklausys nuo dviejų lygiagrečių išbandymų. Pirma, ar Libano valdžia ir kariuomenė pajėgs realiai plėsti kontrolę pietuose ir apriboti nevalstybinių ginkluotų struktūrų veikimą, antra, ar Izraelis laikysis pasitraukimo įsipareigojimų, kai pilotinės zonos bus parenkamos jautriausiose teritorijose.

    Nors po pastarųjų susitarimų smurto lygis, kaip skelbiama, sumažėjo, Libanas ir toliau praneša apie pavienius Izraelio smūgius, apšaudymą, sprogdinimus bei griovimus pietiniuose kaimuose. Derybose Romoje siekiama sumažinti tokių incidentų tikimybę ir sukurti veikiančią saugumo architektūrą, kuri užkirstų kelią naujam konflikto etapui.

    Regiono kontekste šios derybos vertinamos kaip bandymas sujungti taktinius saugumo sprendimus su platesnėmis politinėmis garantijomis. Praktikoje tai reiškia, kad greta kariuomenių išsidėstymo ir sienos klausimų sprendimo teks atsakyti ir į sudėtingiausią klausimą – kas ir kokiomis sąlygomis realiai užtikrins „Hezbollah“ ginkluotės kontrolę, kad procesas nevirstų laikina pauze prieš naują eskalaciją.

  • Romos grafičius trina rankomis: 28-erių restauratorius su smėliasrove buria minias ir ginčus

    Romos grafičius trina rankomis: 28-erių restauratorius su smėliasrove buria minias ir ginčus

    Romos gatvėse grafičiai ir vadinamieji „tagai“ seniai tapo kasdienybe, tačiau 28 metų architektūros restauratorius Valerio Tuveri nusprendė su tuo kovoti praktiškai. Jis pats valo istorinių pastatų sienas, o procesą fiksuoja ir skelbia socialiniuose tinkluose, kur įgijo tūkstančius sekėjų.

    Jaunas restauratorius internete pristatomas kaip žmogus, kuris valo Romą, o kiekvienas jo vaizdo įrašas tampa ir edukacija, ir viešu spaudimu vandalams. Jo tikslas, pasak paties Tuveri, nėra „nubausti meną“, o apginti kultūros paveldą, kuris, anot jo, dažnai paverčiamas atsitiktinių užrašų fonu.

    Valymas smėliasrove ir gyva auditorija

    Naujausias Tuveri darbas vyko prie istorinės Villa Sciarra, kur ant neseniai sutvarkytų sienų vėl atsirado šviežių dažų. Apsivilkęs apsauginę aprangą jis naudojo aukšto slėgio smėliasrovę, kad pašalintų purškalų sluoksnį ir kartu nepažeistų akmens paviršiaus.

    Valymas virto savotišku gatvės renginiu: praeiviai stojo stebėti, kai kurie prisijungė padėti, o darbų pabaigoje dalis vietos gyventojų prisidėjo prie paskutinių detalių. Taip vieno žmogaus iniciatyva virto bendruomeniniu veiksmu, nors pats vandalizmo mastas mieste išlieka didžiulis.

    Kur riba tarp meno ir žalos?

    Tuveri pabrėžia, kad skiria gatvės meną nuo beatodairiškų „tagų“, kurie atsiranda ant istorinių fasadų, paminklų, privačių namų vartų ar net automobilių. Jo teigimu, būtent atsitiktiniai užrašai labiausiai kerta per miesto estetiką ir paveldą, o atstatymo darbai dažnai kainuoja brangiai ir reikalauja specialių technologijų.

    „Pasirinkau šį kelią, šią kovą su grafičiais, nes Roma, mano nuomone, yra gražiausias miestas pasaulyje, bet kartu ir vienas labiausiai niokojamų Europoje“, – sakė Valerio Tuveri.

    Jis ragina Italijos institucijas griežtinti kontrolę, didinti stebėjimo kamerų skaičių ir taikyti apčiuopiamesnes finansines baudas. Restauratoriaus logika paprasta: vien moraliniai raginimai neveikia, o reali ekonominė atsakomybė dažnai tampa stipriausiu atgrasymo veiksniu.

    Baudos ir atsakomybė Italijoje

    Italijos teisėje už kultūrinę, istorinę ar meninę vertę turinčio turto sugadinimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokiais atvejais gali grėsti laisvės atėmimas iki vienų metų arba piniginė bauda, kuri praktikoje siekia apie 2 000 eurų, jei nustatoma žala kultūros paveldui.

    Vis dėlto net ir sutvarkius atskiras sienas problema greitai sugrįžta kitur: Romos rajonuose, įskaitant turistų mėgstamas zonas, grafičiai dažnai dengia ištisus kvartalus. Tuveri sako tikintis, kad viešumas ir nuoseklus darbas bent daliai žmonių padės pamatyti istorines sienas ne kaip tuščią drobę, o kaip saugotiną miesto atmintį.

  • Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Įstatymo projektas parlamente

    Italijos Deputatų rūmuose pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti tradicines turistines arklines karietas, vadinamas botticelle. Šios karietos ypač paplitusios Romoje, tačiau draudimas būtų taikomas ir kitose turistų gausiai lankomose meno miestuose.

    Iniciatyvą parlamente pateikė kelių opozicinių politinių jėgų atstovai. Jų siūlymas numato keisti Kelių kodekso nuostatas, kurios dabar leidžia viešas paslaugas, teikiamas gyvūnų traukiamomis transporto priemonėmis.

    Ką siūloma uždrausti?

    Projekte įvardijama, kad draudimas apimtų ne tik turistinį vežimą, bet ir kitas viešai teikiamas, pagal grafiką nereguliuojamas paslaugas, taip pat pramogines ar ceremonines veiklas. Kitaip tariant, būtų atsisakoma praktikos, kai gyvūnai naudojami traukti vežimus už atlygį miesto erdvėse.

    Siūlymo šalininkai pabrėžia, kad atskiri savivaldybių sprendimai, ribojantys darbo valandas ar maršrutus, esą nebeišsprendžia problemos. Todėl siekiama nacionalinio masto reguliavimo, kuris vienodai galiotų visoje šalyje.

    Gyvūnų gerovė ir karščio argumentas

    Pagrindinis argumentas, lydintis iniciatyvą, yra gyvūnų gerovė šiuolaikiniuose miestuose. Anot projekto rėmėjų ir gyvūnų apsaugos aktyvistų, intensyvus eismas, triukšmas ir ilgos valandos ant įkaitusio asfalto neatitinka šiandieninių gerovės standartų.

    Karščio bangos Pietų Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o miestų centrai vasarą įkaista labiau dėl vadinamojo šilumos salos efekto. Kritikai teigia, kad būtent ekstremalios temperatūros dienomis žirgams dirbti tampa itin sudėtinga, todėl vien tik laiko ribojimai nebėra pakankami.

    „Atskiri savivaldybių draudimai ir darbo valandų apribojimai nėra pakankami. Reikia nacionalinio įstatymo, kuris panaikintų botticelle ir gyvūnų traukiamas karietas miestuose“, – sakė parlamentarė Patrizia Prestipino.

    Romoje – ir informavimo kampanija

    Lygiagrečiai parlamento iniciatyvai Romoje planuojama viešinimo kampanija, skatinanti rinktis alternatyvas karietoms. Ji numatyta pagrindinėse turistinėse sostinės vietose ir bus pateikiama italų bei anglų kalbomis, orientuojantis į miestą lankantį srautą.

    Romoje šis klausimas jau seniai kelia diskusijas tarp gyvūnų gerovės šalininkų, turizmo sektoriaus ir tradicijos gynėjų. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, tai reikštų reikšmingą pokytį vienai iš seniausių sostinės paslaugų, ilgą laiką buvusiai neatsiejama istorinio centro kasdienybės dalimi.

    Projekto rėmėjai tvirtina, kad 2026 metais gyvūnų naudojimas turistiniam transportui didmiesčių centruose vis labiau kertasi su visuomenės lūkesčiais. Tuo metu karietų verslo atstovai paprastai akcentuoja tradicijos ir darbo vietų argumentus, todėl politinė diskusija, tikėtina, bus aštri.

  • 6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    6 000 uniformuotų pareigūnų maršas Romoje: kodėl jie atmetė valdžios siūlytą susitarimą?

    Šeštadienį Romoje į gatves išėjo apie 6 000 Italijos kariuomenės ir vidaus saugumo tarnybų atstovų. Protestuotojai reikalavo didesnių atlyginimų, palankesnių pensijų ir aiškesnių garantijų dirbant pavojingomis sąlygomis.

    Žygyje dalyvavo sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų ir karinių oro pajėgų kariai, taip pat karabinieriai bei finansinė policija Guardia di Finanza. Tai buvo pirmas toks bendras pagrindinių gynybos ir saugumo profesinių sąjungų protestas.

    Protestas surengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai vyriausybė atnaujino kolektyvinę sutartį, apimančią apie 430 000 kariškių ir saugumo pareigūnų. Pagal ją numatytas 188 eurų bruto mėnesinis atlyginimo didinimas ir 2 448 eurų vienkartinė išmoka už ankstesnį laikotarpį, taip pat pažadas pradėti derybas dėl pensijų sistemos pokyčių.

    Vis dėlto dalis profesinių sąjungų sutarties nepasirašė, teigdamos, kad siūlomi sprendimai neatitinka realių pragyvenimo išlaidų ir neatliepia senstančios darbo jėgos problemų. Tarp pasirašyti atsisakiusių organizacijų minimos Sinafi, New Carabinieri Union (NSC), Usami Aeronautica, Itamil ir Silmm.

    Protestuotojai žygiavo su šūkiu, kad kasdien tarnauja Italijai, bet dabar reikalauja pagarbos. Profesinių sąjungų pareiškimuose akcentuota, jog būtina stiprinti papildomo pensijų kaupimo modelį, atsisakyti planų kelti pensinį amžių iki 65 metų ir užtikrinti tvirtesnę teisinę apsaugą pareigūnams, susiduriantiems su smurtu ar grasinimais.

    Taip pat raginta suderinti algų augimą su infliacija ir sparčiai brangstančiu pragyvenimu, o valstybę skatinta daugiau investuoti į naujų pareigūnų pritraukimą, mokymus bei profesijos modernizavimą. Profesinės sąjungos pabrėžia, kad personalo trūkumas ir didėjantys darbo krūviai tampa ilgalaike rizika tiek viešajai tvarkai, tiek darbuotojų saugai.

    Po eitynių surengta konferencija apie Italijos saugumo, gynybos ir skubiosios pagalbos tarnybų ateitį. Joje dalyvavo ir NSC atstovai, kritikuojantys atnaujintą susitarimą.

    „Priežastys, kodėl nepasirašėme ir atmetėme šį susitarimą, paprastos: tai, kas buvo žadėta ekonomiškai, nebuvo įgyvendinta“, – sakė NSC generalinis sekretorius Massimiliano Zetti.

    „Po tomis uniformomis dirbantys valstybei nėra siluetai. Tai šeimos, žmonės, moterys ir vyrai, kurie dirba. Teisinga, kad jiems būtų mokama sąžiningai. Saugumas kainuoja“, – teigė jis.

    Retas reiškinys, bet ne išimtis Europoje

    Nors uniformuotų tarnybų protestai Europoje nėra dažni, pastaraisiais metais jų pasitaikė keliose ES šalyse. Pagrindinės priežastys dažniausiai sutampa: atlyginimų atsilikimas nuo infliacijos, pareigūnų trūkumas, darbo sąlygų įtampa ir papildomų socialinių garantijų poreikis.

    Italijoje policijos profesinės sąjungos jau 2023 metais protestavo dėl finansavimo algoms ir papildomo įdarbinimo. Prancūzijoje 2024 metų pradžioje pareigūnai reikalavo priedų ir aiškesnių darbo grafikų, o Ispanijoje 2024 metais tęsiami ginčai dėl atlyginimų pariteto su regioninėmis policijos pajėgomis.

  • Italija susigrąžino beįkainį etruskų lobį: XIX amžiuje dingę freskai vėl Romoje

    Italija susigrąžino beįkainį etruskų lobį: XIX amžiuje dingę freskai vėl Romoje

    Šedevras, dingęs daugiau nei šimtmečiui

    Italija po ilgų derybų ir daugiau nei šimtmetį trukusių pastangų susigrąžino vienus svarbiausių etruskų dailės kūrinių – vadinamojo Prançois kapo freskas. Jos dabar prieinamos lankytojams Nacionaliniame etruskų muziejuje Villa Giulia Romoje.

    Šis sugrįžimas kultūros paveldo specialistų vertinamas kaip reikšmingas žingsnis saugant ir grąžinant istoriškai svarbius objektus į viešąją erdvę. Freskos XIX amžiuje buvo atskirtos nuo kapavietės sienų ir ilgą laiką liko privačiose rankose.

    Kaip viskas prasidėjo Vulčiuose

    Kapavietę 1857 metais senoviniame etruskų mieste Vulčiuose aptiko prancūzų archeologas Alessandro François. Nekropolis buvo teritorijoje, priklausiusioje aristokratų Torlonia šeimai, todėl ankstyvieji radinių likimai priklausė ir nuo privačių interesų.

    1863 metais sienų tapyba buvo nuimta ir perkelta į privačią kolekciją, o kiti kapo radiniai išsisklaidė po skirtingas institucijas ir rinkinius. Dalis jų vėliau atsidūrė muziejuose įvairiose pasaulio šalyse, todėl vieningo komplekso idėja ilgą laiką buvo prarasta.

    Kodėl šios freskos tokios svarbios

    Prançois kapas, datuojamas IV amžiaus prieš mūsų erą pabaiga, laikomas vienu ryškiausių etruskų meno pavyzdžių. Uoloje iškaltą erdvę puošė dešimtys tapytų siužetų ir akmens dekoras, o išlikę fragmentai leidžia rekonstruoti itin turtingą ikonografiją.

    Freskose vaizduojami motyvai apima ir graikų mitologijos siužetus, ir etruskų istorijos bei legendų atgarsius. Tarp žinomiausių scenų minimi Achilo aukojimo epizodai, Eteoklio ir Polineiko kova, taip pat vaizdai, interpretuojami kaip etruskų konfliktai su ankstyvuoju Roma ir kitais Italijos miestais.

    Istorikams ypač reikšminga scena, kurioje karys Mastarna išlaisvina Caeliusą Vibenną. Romėnų šaltiniuose, remiantis vėlesne imperatoriaus Klaudijaus interpretacija, Mastarna siejamas su Servijumi Tulijumi, šeštuoju Romos karaliumi, todėl freska gali būti unikali užuomina apie ankstyvąją Romos valdovų tradiciją.

    „Šie vaizdai svarbūs ne tik kaip menas – jie yra retas langas į etruskų pasaulį ir jo ryšį su ankstyvąja Roma“, – sakė kultūros paveldo tyrėjas, komentuodamas kūrinių reikšmę istorinei atminčiai.

    Etruskai šimtmečius dominavo centrinėje Italijoje, o nemaža dalis romėnų religijos, simbolikos ir politinės kultūros elementų siejama būtent su etruskų tradicijomis. Tačiau išlikusių etruskų sienų tapybos pavyzdžių yra nedaug, todėl Prançois kapo freskos laikomos vienu vertingiausių šaltinių, padedančių suprasti šią civilizaciją.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija aktyviau spręsti paveldo grąžinimo ir prieinamumo klausimus, o muziejai vis dažniau pabrėžia skaidrų objektų kilmės tyrimą. Italijos atvejis rodo, kad net po labai ilgo laiko kultūros vertybės gali sugrįžti į viešą ekspoziciją, jei valstybė nuosekliai siekia susitarimo.

  • Roma užtvindyta „Vespa“: 25 000 gerbėjų iš 67 šalių šventė 80-metį ir atskleidė istoriją

    Roma užtvindyta „Vespa“: 25 000 gerbėjų iš 67 šalių šventė 80-metį ir atskleidė istoriją

    Roma tapo „Vespa“ sostine

    Romos istorinis centras birželio 27 dieną trumpam virto dviračių ir motorolerių švente: į Italijos sostinę suvažiavo apie 25 000 „Vespa“ vairuotojų iš 67 šalių. Mieste vyko 80-mečiui skirti renginiai, į gatves pritraukę ne tik bendruomenę, bet ir tūkstančius smalsuolių bei turistų.

    Jubiliejinis suvažiavimas tęsėsi kelias dienas, o jo epicentre atsidūrė simbolinis miesto paradas. Organizatoriai pabrėžė, kad tai buvo ne vien technikos mėgėjų susitikimas, bet ir Italijos dizaino bei pokario industrijos istorijos šventė.

    Didysis paradas ir įspūdingiausi maršrutai

    Ryškiausias šventės akcentas tapo didysis paradas, kuriam startą oficialiai davė Romos meras Roberto Gualtieri. Procesijos priekyje važiavo skirtingų šalių „Vespa“ klubų prezidentai, o paskui juos nusidriekė ilga motorolerių kolona.

    Kolona pajudėjo nuo Karakalos pirčių, pasiekė Koliziejų, apvažiavo Piazza Venezia ir nusidriekė palei Imperijos forumus. Šį reginį lydėjo plojimai, fotoaparatų blykstės ir nuolatinis miestiečių dėmesys, nes senamiestyje tokio masto dviračių kultūros šventės vyksta retai.

    Nuo 1946 metų iki šiandienos modelių

    Parade ir ekspozicijose didžiausio dėmesio sulaukė daugiau nei 160 skirtingų modelių, atspindinčių „Vespa“ raidą nuo 1946 metų iki šiandienos. Žiūrovai galėjo pamatyti itin retus ankstyvųjų serijų egzempliorius, tarp jų ir istorinę Vespa 98, taip pat 1950-ųjų „faro basso“ modelius bei 1960-ųjų VBB.

    Šalia klasikų rikiavosi gerbėjų pamėgti ET3, GTR, Rally ir legendinis PX, o galiausiai ir naujesnės „Primavera“ bei „GTS“ versijos. Dalis dalyvių į Romą atvyko įveikę tūkstančius kilometrų, o kai kurie motorolerius gabeno per kelias valstybes, kad nepraleistų jubiliejaus.

    „Toks renginys sutraukia visų aistrą: čia gali sutikti įvairiausių žmonių, kuriuos suvienija motoroleris, tarsi turintis savo sielą“, – sakė iš Čilės atvykusi Elizabeth Husman.

    „Man „Vespa“ yra gyvenimo būdas, nerūpestingos laisvės pojūtis ir galimybė viską patirti lėčiau, su maksimalia ramybe“, – sakė italas Andrea Musco.

    „Vespa Village“ ir šventė už gatvių ribų

    Šventė nesibaigė parade: Forume Italico, prie Stadio dei Marmi, įkurtame „Vespa Village“ lankytojams buvo siūloma nemokama programa su gyva muzika, pramogomis ir teminėmis erdvėmis. Čia buvo galima pamatyti didelę fotografijų ekspoziciją ir apžiūrėti kolekcinius, itin retus modelius iš Piaggio muziejaus.

    Jubiliejus tapo ir priminimu, kad „Vespa“ įvaizdis per dešimtmečius išliko atpažįstamas, o kartu prisitaikė prie naujų miestų mobilumo tendencijų. Europoje vis ryškesnė kryptis į mažiau taršų transportą, todėl rinkoje stiprėja elektrinių dviračių ir elektrinių motorolerių segmentas, o tradiciniai gamintojai ieško būdų suderinti paveldą, dizainą ir tvarumą.