Tag: Roma

  • Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Bobas Dylanas susitiko su popiežiumi Leonu XIV Vatikane: dovanų gavo rožinį

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Bobas Dylanas trečiadienio popietę Vatikane susitiko su popiežiumi Leonu XIV. Audiencija Apaštalų rūmuose buvo trumpa – apsikeista pasisveikinimais ir keliomis mintimis.

    Apie susitikimą socialiniuose tinkluose pranešė kunigas Antonio Spadaro, į audienciją lydėjęs Dylaną kartu su „L’Osservatore Romano“ redaktoriumi Andrea Monda, skelbia „Euronews“.

    Per susitikimą popiežius Leonas XIV muzikantui padovanojo rožinį. Savo ruožtu B. Dylanas įteikė popiežiui savo autobiografijos „Chronicles – Volume 1“ egzempliorių.

    85-erių Nobelio literatūros premijos laureatas į Romą atvyko dėl koncertinio turo – ketvirtadienio vakarą jis turėtų pasirodyti „Palazzo dello Sport“ arenoje.

    Taikos tema – bendras vardiklis

    Susitikimas nėra visiškai atsitiktinis: praėjusių metų liepą popiežius Leonas XIV buvo pacitavęs B. Dylaną. Jis tai padarė įžangoje į Vatikano leidyklos „Libreria Editrice Vaticana“ išleistą knygą „Disarmata e disarmante. La pace è un dono“, kurią sudarė žurnalistas Alessandro Banfi.

    Popiežius tuomet pasirinko 1963 metais parašytos protesto dainos „Go Away You Bomb“ eilutes, sukurtas Šaltojo karo įtampos laikotarpiu. Šis kūrinys, kaip pažymima tekste, ilgą laiką buvo mažai žinomas – daina nebuvo įrašyta ar oficialiai išleista B. Dylano albumuose, o rankraštis aptiktas tik 2013 metais.

    Leonui XIV B. Dylano žodžiai tapo proga perspėti dėl ginklavimosi ir galimos naujos branduolinės eskalacijos rizikos.

    Dylanas prieš popiežių – ne pirmą kartą

    Tai ne pirmasis atvejis, kai B. Dylanas pasirodo popiežiaus akivaizdoje. 1997 metais jis dalyvavo Nacionaliniame eucharistiniame kongrese Bolonijoje, kur koncertavo popiežiui Jonui Pauliui II ir, kaip teigiama, maždaug 300 000 jaunuolių miniai.

    Tuomet atlikęs tris dainas, tarp jų ir „Knockin’ on Heaven’s Door“, atlikėjas užlipo ant popiežiaus pakylos ir paspaudė ranką Karoliui Wojtylai. Savo kalboje jaunimui Jonas Paulius II net citavo dainą „Blowin’ in the Wind“, pasiūlydamas ir savo interpretaciją.

    Tikėjimo kelias Dylano kūryboje

    Dvasiniai motyvai B. Dylano biografijoje ir kūryboje minimi ne kartą. Jis užaugo žydų šeimoje, o septintojo dešimtmečio pabaigoje patyrė ryškų religinį lūžį, po kurio priartėjo prie krikščionybės.

    1979 metais jis išleido albumą „Slow Train Coming“, vėliau – „Saved“ ir „Shot of Love“: trijuose įrašuose krikščioniško tikėjimo ir gospelo kalba buvo ypač ryški. Vėlesniais metais atlikėjas grįžo prie įvairesnio repertuaro, tačiau religinių nuorodų visiškai neatsisakė.

    Tekste taip pat pažymima, kad per vieną iš vėlesnių interviu B. Dylanas teigė esąs religingas žmogus – skaitantis Šventąjį Raštą, medituojantis ir besimeldžiantis.

    Popiežius Leonas XIV ir muzika

    Popiežius Leonas XIV muziką yra ne kartą akcentavęs kaip svarbią dvasinio gyvenimo dalį. Per pirmuosius pontifikato metus jis viešumoje buvo girdimas giedantis „Regina Caeli“ ir lotyniškai atliekantis „Tėve mūsų“, taip pat – itin įsitraukiantis klausantis bendruomenių giesmių kelionių metu.

    2025 metų lapkritį Jubiliejaus chorams ir chorinėms grupėms renginyje jis apibūdino muziką kaip didžiųjų civilizacijų dovaną, galinčią išreikšti tai, ką žmogus nešiojasi širdyje. Cituodamas šv. Augustiną popiežius priminė frazę „Cantare amantis est“ – dainavimas būdingas mylinčiam.

  • Mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas – jam buvo 93-eji

    Mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas – jam buvo 93-eji

    Romoje, būdamas 93 metų, mirė italų erotinio kino režisierius Tinto Brassas.

    Kaip skelbia „Euronews“, režisierius buvo gimęs Milane 1933 metų kovo 26 dieną, o pastaraisiais metais gyveno Isola Farnese rajone Romos pakraštyje.

    Šalia jo buvo žmona Caterina Varzi, su kuria susituokė 2017 metais – ji taip pat rūpinosi režisieriaus archyvu.

    Po Tinto Brasso mirties C. Varzi naujienų agentūrai „Adnkronos“ sakė, kad tai „sudėtingas momentas, kupinas gilaus liūdesio ir apgailestavimo“.

    Nuo Rossellini iki cenzūros

    Tinto Brasso kelias į kiną prasidėjo ne nuo erotikos: baigęs teisės studijas jis persikėlė į Paryžių, kur į kino pasaulį įsitraukė per montažo darbus Kinotekoje.

    Vėliau grįžęs į Italiją jis dirbo su Roberto Rossellini – montavo filmą „L’India vista da Rossellini“ ir buvo asistentu kuriant „Il Generale della Rovere“.

    Režisieriaus debiutas už kameros įvyko 1963 metais, kai jis sukūrė filmą „In capo al mondo“ apie jaunimo nerimą. Kūrinys susidūrė su cenzūra, o pavadinimas vėliau buvo pakeistas į „Chi lavora è perduto“.

    Po to T. Brassas tęsė eksperimentinio kino paieškas ir ėmėsi nepatogių temų filmuose „Col cuore in gola“, „L’urlo“, „Nerosubianco“ ir „La vacanza“.

    Erotinio kino posūkis ir kultiniai filmai

    Erotikos kryptis, kaip rašoma, išryškėjo 8-ajame dešimtmetyje. 1975 metais režisierius pastatė „Salon Kitty“, nagrinėjusį sekso, galios ir pinigų ryšį.

    Po ketverių metų pasirodė „Caligola“ – kontroversiška ir teisinių ginčų lydėta produkcija, kuri buvo atsidūrusi dėmesio centre ir dėl kaltinimų nepadorumu.

    8-ajame dešimtmetyje ir vėliau T. Brassas sukūrė filmus, tapusius geriausiai žinomais jo karjeros darbais: „La chiave“ su Stefania Sandrelli, „Miranda“ su Serena Grandi ir „Capriccio“ su Francesca Dellera.

    Vėlesniais metais jis grįžo prie erotinio kino ir sukūrė tokius filmus kaip „Paprika“, „Così fan tutte“, taip pat „L’uomo che guarda“ (pagal Alberto Moravios romaną), „Fermo posta Tinto Brass“, „Monella“, „Senso ’45“, „Fallo!“ ir „Monamour“.

    Paskutinis noras – pelenai Venecijos lagūnoje

    Praėjusį rugsėjį T. Brassas norėjo nuvykti į Veneciją, kur buvo rodomas restauruotas 4K formato filmas „Col cuore in gola“ – jis turėjo būti pristatytas kino festivalio išvakarėse.

    Visgi, pasak teksto, karščiavimas ir sveikatos būklė privertė atsisakyti kelionės iš Isola Farnese.

    Tą vakarą žmona perskaitė jo žinutę, kurioje režisierius dėkojo už filmo restauravimą prisidėjusiems ir institucijoms, tarp jų – Venecijos bienalei bei Centro Sperimentale di Cinematografia–Cineteca Nazionale.

    Ta proga T. Brassui taip pat buvo įteiktas Pietro Bianchi apdovanojimas, kurį skiria Italijos kino žurnalistų nacionalinė sąjunga.

    Dar per 90-ąjį gimtadienį režisierius buvo išsakęs paskutinį norą – kad po mirties jo pelenai būtų išbarstyti Venecijos lagūnoje.

  • Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje – visuotinis streikas dėl brangstančio gyvenimo: valdžia perspėja dėl galimų riaušių

    Italijoje spalio 30 dieną vyksta visuotinis streikas ir demonstracijos dešimtyse miestų. Protestus inicijavo bazinės profesinės sąjungos, reikalaujančios sprendimų dėl brangstančio pragyvenimo ir kritikuojančios augančias gynybos išlaidas Europoje.

    Į gatves išeina ne tik darbuotojai, bet ir studentai, dalis pensininkų, būsto teisių aktyvistai bei uostų darbininkai. Pastarieji taip pat jungiasi prie tarptautinių akcijų prieš ginklų gabenimą, apie kurias pranešama ir kitose šalyse.

    Italijos valdžia skelbia sustiprinto budrumo režimą, ypač po pastarosiomis dienomis Milane fiksuotų neramumų. Vidaus reikalų ministerija nurodė stebinti riziką, kad į eitynes gali bandyti įsimaišyti smurtui linkusios grupės.

    „Yra įspėjimų, nes minias bandoma aktyvuoti labai klastingu būdu, tačiau tai nėra niekas, ko nebūtume matę anksčiau“, – sakė vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi.

    Roma, Milanas ir kiti miestai

    Romoje eitynės turėtų startuoti prie Termini stoties ir judėti istoriniu centru Imperatoriškųjų forumų kryptimi. Pareigūnai skelbia, kad maršrutas eina netoli svarbių valstybės pastatų, todėl saugumo pajėgos telkiamos iš anksto.

    Organizatorių vertinimu, sostinėje gali susirinkti mažiausiai 20 000 žmonių. Studentų grupės taip pat rengia atskirus susibūrimus, o dalis jų kelia šūkius, primenančius ankstesnes plataus masto mobilizacijas Vakarų Europoje.

    Milane planuojamos dvi atskiros eitynės: vienos siejamos su studentais, kitos – su profesinėmis sąjungomis ir propalestinietiškais aktyvistais. Italijos žiniasklaidoje keliama prielaida, kad kolonos gali susijungti ir mėginti pasiekti pagrindines eismo arterijas, todėl savivaldybė ir policija ruošiasi galimiems kelių blokavimams.

    Uostai, universitetai ir transporto trikdžiai

    Turine, Bolonijoje ir Neapolyje protestai taip pat sutraukia studentus bei profesinių sąjungų narius, o kai kur akcijos siejamos su pastaruoju metu vykusiais universitetų ir mokyklų užėmimais. Vietos valdžia pabrėžia, kad prioritetas – išvengti susirėmimų ir užtikrinti pagrindinių paslaugų veikimą.

    Genujoje uosto darbininkai anksti ryte blokavo dalį teritorijos, o Trieste pranešta apie demonstraciją prie įėjimo į uostą. Uostų darbuotojų akcijos dažnai tampa vienu jautriausių elementų, nes jos gali paveikti tiekimą, logistiką ir tarptautinius krovinių srautus.

    Transporto paslaugos streiko metu, kaip skelbiama, teikiamos tik iš dalies. Valdžia neatmeta, kad savaitgalį kai kur gali būti taikomos papildomos prevencinės priemonės, įskaitant intensyvesnius patikrinimus, jei kiltų grėsmė viešajai tvarkai.

    Pastarųjų metų kontekste tokie streikai Italijoje kartojasi gana dažnai, o jų darbotvarkę paprastai formuoja infliacijos poveikis namų ūkiams, būsto ir nuomos kainos bei darbo užmokesčio stagnacija dalyje sektorių. Šį kartą organizatoriai ypač akcentuoja ryšį tarp socialinių problemų ir didėjančių karinių išlaidų, taip mėgindami pritraukti platesnę protesto koaliciją.

  • Kim Kardashian ir Kris Jenner Romoje sukėlė audrą: panterės raštas grįžta kaip sezono hitas

    Romoje vykęs serialo All’s Fair antrojo sezono pristatymas virto ryškiu mados reginiu, kuriame dėmesį labiausiai traukė Kim Kardashian ir Kris Jenner. Į renginį atvyko ir kitos projekto žvaigždės, tarp jų Sarah Paulson, Naomi Watts bei Niecy Nash-Betts, o raudonasis kilimas tapo vakaro stiliaus centru.

    Kim Kardashian pasirinko aptemptą suknelę su panterės rašto spaudiniu, išryškinančią siluetą ir turinčią gilią iškirptę be petnešėlių. Įvaizdį ji papildė permatomu šaliu su tuo pačiu motyvu, plaukus sušukavo į glotnų kuodą, o makiažą rinkosi ryškesnį, vakarui skirtą.

    Kris Jenner pasirodymas buvo dar teatrališkesnis: ji vilkėjo ilgą juodo aksomo suknelę su pelerina, kontrastingu baltu apykaklės akcentu ir blizgiais dekoro elementais priekyje. Stilių užbaigė ilgos baltos pirštinės, įspūdingi papuošalai ir klasikinis tamsus bob kirpimas su lengvomis bangomis.

    Dar prieš renginį Jenner buvo užfiksuota ir kitoje aprangoje, kurioje dominavo gyvūnų raštas: dviejų dalių kostiumas su panterės motyvu, derintas prie juodo trumpo viršutinio drabužio. Tokie sprendimai mados pasaulyje dažnai vertinami kaip sąmoningas signalas, kad tam tikras raštas ar kryptis vėl sugrįžta į tendencijų viršūnę.

    Gyvūnų raštai, ypač panterės motyvas, periodiškai grįžta į madą kaip lengvai atpažįstamas ir fotografijose stipriai veikiantis akcentas, todėl raudonajame kilime jis ypač efektyvus. Pastaraisiais sezonais mados namai vis dažniau derina archyvinę estetiką su šiuolaikiniais siluetais, o tokie raštai tampa paprastu būdu įvaizdžiui suteikti drąsos, neprarandant elegancijos.

    Šis vakaras Romoje dar kartą parodė, kad serialų premjeros ir festivaliai seniai nebėra vien kino industrijos šventės. Tai platforma, kurioje žvaigždės formuoja viešąsias stiliaus nuotaikas, o vienas sėkmingas įvaizdis gali išprovokuoti naują bangą tiek raudonajame kilime, tiek kasdienėje spintoje.

  • Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Italiją užliejo protestai: demonstrantai veržėsi į Koliziejų, Meloni siunčia aiškią žinią

    Tūkstančiai žmonių šeštadienį išėjo į didžiųjų Italijos miestų gatves protestuoti dėl pragyvenimo kainų augimo, vyriausybės politikos ir karo Artimuosiuose Rytuose. Daugumoje vietų eitynės vyko taikiai, tačiau vakare kai kur fiksuota įtampos ir pavienių susirėmimų.

    Didžiausi neramumai užfiksuoti Turine, Florencijoje, Bolonijoje ir Romoje, kur protestuotojai kelis kartus bandė pasiekti centrines miesto zonas. Po ankstesnio savaitgalio incidentų valdžia buvo sustiprinusi saugumo priemones, o kai kur patruliavo ir kariškiai.

    Įtampa prie Koliziejaus

    Romoje nedidelė protestuotojų grupė atsiskyrė nuo pagrindinės eisenos ir patraukė Koliziejaus link. Pranešama, kad daliai jų pavyko patekti į Flavijaus amfiteatrą, kur jie skandavo šūkius ir laikė plakatus, o vėliau buvo palydėti lauk.

    Socialiniuose tinkluose plito vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip jaunas demonstrantas stojo prieš policijos vandens patrankos automobilį. Transporto priemonė kurį laiką judėjo pirmyn, o pareigūnai galiausiai jį patraukė į šalį.

    Bolonijoje panaudotos specialios priemonės

    Florencijoje protestuotojams bandant pereiti Santa Trìnita tiltą, policija išlaikė užtvarą ir, kilus stumdymuisi, panaudojo lazdas. Bolonijoje, kai minia mėgino tęsti žygį į kelias pagrindines gatves, į pareigūnus buvo mėtomi buteliai ir kiti daiktai.

    Policija atsakė vandens patranka ir ašarinėmis dujomis, o vienas asmuo buvo išvežtas į ligoninę po kontakto su pareigūnais. Milane situacija buvo ramesnė, nors fiksuota žodinių konfliktų tarp protestuotojų ir kraštutinių dešiniųjų aktyvistų.

    Sulaikymai ir Meloni pozicija

    Italijos viešojo saugumo institucijos nurodė, kad dienos pabaigoje visoje šalyje buvo sulaikyti 9 asmenys, o 87 žmonės perduoti pranešimams. Dar 371 asmuo pristatytas patikrinimams į policijos nuovadas, tarp jų buvo 110 nepilnamečių.

    Vyriausybė pabrėžia, kad stiprintos pajėgos miestuose buvo atsakas į ankstesnius išpuolius ir vandalizmo atvejus, ypač Milane, kur papildomai dislokuota apie 500 karių. Pareigūnai tikino, kad tikslas buvo užtikrinti viešąją tvarką ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni šeštadienio vakarą viešai padėkojo saugumo pajėgoms už darbą valdant demonstracijas. Ji akcentavo, kad teisė protestuoti turi būti užtikrinta, tačiau taip pat turi būti garantuotas žmonių saugumas miestuose.

    „Teisė demonstruoti visada turi būti garantuota, kaip ir piliečių teisė saugiai gyventi savo miestuose“, – sakė Giorgia Meloni.

    „Saugumas turi būti užtikrintas visiems: ir norintiems taikiai protestuoti, ir dirbantiems, ir tiems, kurie nori gyventi be baimės“, – pridūrė ji.

    Analitikai pažymi, kad pragyvenimo kaštų tema Italijoje išlieka itin jautri: energetikos kainų šokai, palūkanų normų poveikis paskoloms ir lėtesnis realiųjų pajamų augimas didina socialinę įtampą. Tokios protestų bangos dažnai suaktyvėja prieš svarbius biudžetinius sprendimus ir rudenį, kai namų ūkiams išauga išlaidos šildymui.

  • Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Italiją krečia protestų banga: į Milaną siunčia 500 karių, pareigūnai atlieka 150 kratų

    Protestai visoje šalyje

    Italijoje šeštadienį sustiprintos saugumo priemonės ir į didžiuosius miestus pasiųsti papildomi kariai, šalį apėmus naujai protestų bangai. Demonstracijos planuojamos Milane, Romoje, Turine, Neapolyje ir kituose miestuose, o pareigūnai neatmeta naujų susirėmimų rizikos.

    Protestuotojai skelbia, kad į gatves juos varo brangstantis pragyvenimas, žemi atlyginimai, didėjančios gynybos išlaidos ir valdžios sprendimai. Vidaus reikalų tarnybos tvirtina, kad kai kuriose vietose galimi ir spontaniški susibūrimai, todėl pajėgos mobilizuojamos iš anksto.

    Milanui skirtas ypatingas dėmesys

    Milanas paskelbtas viena jautriausių vietų po spalio 17 ir 18 dienomis kilusių riaušių, kai buvo fiksuotas vandalizmas, plėšimai ir susirėmimai su policija miesto centre. Premjerės Giorgios Meloni vadovaujama Vyriausybė nurodė Milaną papildomai sustiprinti 500 karių.

    Be karių, įdiegtos papildomos priemonės: pasitelkiami dronai, tikrinamos geležinkelio stotys, budės greito reagavimo grupės. Tikslas, anot pareigūnų, yra užkirsti kelią smurto eskalacijai ir apsaugoti gyventojus bei verslus.

    Daugiau nei 150 kratų

    Policija pranešė šeštadienio rytą Milane, Moncoje ir dar maždaug 20 miestų atlikusi daugiau nei 150 kratų, susijusių su praėjusio savaitgalio neramumais. Tyrėjai siekia identifikuoti asmenis, įtariamus organizavus ar kurstius smurtą, tarp jų minimi ir studentai bei nepilnamečiai.

    Vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai užsiminė, kad ankstesni neramumai galėjo būti koordinuoti, o teisėsauga tikrina internetinių grupių žinutes. Protestus siejama mobilizacija paskelbė keičianti susitikimo vietas ir jas skelbsianti tik prieš pat eitynes, dėl to saugumo planavimas komplikuojasi.

    Skirtingos protestų temos

    Romoje rengiama nacionalinė demonstracija su šūkiu, raginančiu Italiją nesivelti į karą, ir kritikuojamas gynybos biudžeto didinimas. Turine studentų ir aktyvistų grupės kviečia protestuoti prieš perginklavimą, degalų brangimą ir bendrą pragyvenimo kainų šuolį, taip pat kelia būsto, švietimo ir sveikatos paslaugų prieinamumo klausimus.

    Neapolyje telkiamasi prieš ekonominius sunkumus ir kainų augimą, o netoli miesto, Castel Volturno vietovėje, laukiama tūkstantinės eisenos prieš planus steigti migrantų sulaikymo ir grąžinimo centrą. Prie protesto, kaip skelbiama, jungiasi religinės organizacijos, labdaros atstovai, migrantų bendruomenės ir žemės ūkio darbuotojai.

    Vyriausybė spaudžiama griežtinti atsaką

    Nauja protestų banga vyksta praėjus savaitei po neramumų Milane ir Turine, po kurių valdžia pranešė apie griežtesnes viešosios tvarkos užtikrinimo priemones. Policijos duomenimis, ankstesniuose susirėmimuose dalyvavo apie 2 000 jaunų žmonių, buvo sulaikyti 45 asmenys, iš jų 34 nepilnamečiai.

    Giorgia Meloni pasmerkė smurtą ir žadėjo griežtesnį atsaką išpuoliams prieš pareigūnus bei verslus. Tuo pat metu viešojoje erdvėje vėl aštrėja diskusijos apie nelygybę, socialinę atskirtį ir ribą tarp teisėto protesto bei riaušių.

    Institucijos atkreipia dėmesį, kad į vieną dieną suplanuoti protestai gali suburti studentų judėjimus, profesines sąjungas ir radikalesnes grupes, o tai didina provokacijų tikimybę. Panašios demonstracijos šiuo metu fiksuojamos ir kitose Europos šalyse, kur žmonės taip pat reikalauja sprendimų dėl pragyvenimo kainų ir viešųjų paslaugų.

  • Romos Trajano termose atverta 15 metrų mozaika ir „Nutapytas miestas“: kas slypėjo po žeme

    Romos Trajano termose atverta 15 metrų mozaika ir „Nutapytas miestas“: kas slypėjo po žeme

    Po Koliziejaus kaimynyste – netikėtas radinys

    Romos Oppijaus kalvoje, šalia Koliziejaus, visuomenei pristatyti du išskirtiniai antikos kūriniai – vadinamasis „Nutapytas miestas“ ir Didžioji mozaika. Jie rasti po žeme Trajano termų komplekse, o dabar tapo naujai atverto muziejaus pagrindu.

    Italijos sostinėje, kur istorinių objektų gausu, šie radiniai ilgą laiką buvo menkai žinomi net daliai specialistų. Pasak projekto rengėjų, tai vienas įspūdingiausių restauruotų senovės Romos sieninės tapybos ir mozaikos kompleksų.

    Ką pamatys lankytojai

    Didžioji mozaika yra maždaug 15 metrų aukščio ir sudėliota tarsi keliuose „aukštuose“: viršutinėse dalyse matyti figūros ir scenos, o apatinėje – iš viršaus vaizduojamas uosto miestas. Tyrėjai pabrėžia, kad mozaikoje gausu architektūrinių detalių, kolonų ir dekoratyvinių elementų.

    „Nutapytas miestas“ – pirmojo amžiaus freska, vaizduojanti miestą iš paukščio skrydžio perspektyvos. Nors spalvos per šimtmečius išbluko, mėlyni ir terakotos atspalviai išliko pakankamai aiškūs, kad būtų atpažįstama kompozicija ir struktūros.

    „Tai išties unikalūs pasaulyje kūriniai – ir dėl meninės vertės, ir dėl istorinės bei dokumentinės reikšmės“, – sakė Romos meras Roberto Gualtieri.

    Trajano termos ir sudėtinga istorijos „sluoksniuotė“

    Trajano termos imperatorius Trajanas pašventino 109 metais, o kompleksas tuo metu laikytas didžiausiu tokio tipo statiniu pasaulyje. Jis užėmė apie 6 hektarus ir apėmė ne tik maudynių erdves, bet ir portikus bei zonas fizinei ir kultūrinei veiklai.

    Archeologai pabrėžia, kad šioje vietoje susikerta keli Romos istorijos sluoksniai: Trajano komplekse panaudotos ir ankstesnių statinių dalys, įskaitant Domus Aurea fragmentus. Dėl to Oppijaus kalvos teritorija yra viena svarbiausių miesto archeologinių „pjūvių“, leidžiančių sekti, kaip Roma transformavosi per skirtingas epochas.

    Radiniai, atrasti po dekoru, padėjo atkurti ir pirminę erdvę: manoma, kad salė, kurioje buvo mozaika, iš pradžių buvo gerokai aukštesnė, o sienos galėjo siekti apie 12 metrų. Tai keičia supratimą apie mastelį ir tai, kaip tokie vaizdai veikė lankytoją antikoje.

    Kodėl lankymas bus ribojamas

    Siekiant apsaugoti restauruotus kūrinius ir įvertinti lankytojų srauto poveikį, pirmieji apsilankymai organizuojami bandomuoju režimu. Pradžioje numatytos nedidelės grupės savaitgaliais, o ekskursijos vyks su išankstine rezervacija.

    Vėliau planuojama reguliari tvarka nuo penktadienio iki sekmadienio, su keliais apsilankymo laikais per dieną ir ribotu žmonių skaičiumi vienu metu. Tokia praktika vis dažniau taikoma jautriuose paveldo objektuose, kur svarbiausia – mikroklimatas, drėgmės kontrolė ir fizinės vibracijos mažinimas.

    Kartu su restauracija komplekse įrengtos naujos pėsčiųjų trasos ir poilsio zonos, taip pat suformuota amfiteatrinė sėdėjimo sistema, pritaikyta renginiams. Vis dėlto muziejaus kūrėjai pabrėžia, kad pagrindinis tikslas išlieka vienas – ilgalaikė apsauga, kad unikalūs vaizdai neliktų „vienkartine“ sensacija.

  • Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romos Trajano termose atverta Didžioji mozaika: po 2 000 metų išryškėjo tapytas miestas

    Romoje, Oppijaus kalvoje netoli Koliziejaus, duris atvėrė naujas muziejus Trajano termų komplekse. Pagrindinis jo akcentas – restauruota Didžioji mozaika ir freska, vadinama tapytu miestu, daugiau kaip tūkstantmetį slėptos po žeme.

    Abu kūriniai aptikti 1990-aisiais vykdant archeologinius tyrimus požeminėje galerijoje. Specialistai juos sieja su I mūsų eros amžiumi, o konservatoriai pabrėžia, kad net ir po ilgo buvimo po žeme išliko aiškiai atpažįstami mėlyni bei terakotiniai atspalviai, nors spalvos ir priblėsusios.

    Ką tiksliai pamatys lankytojai?

    Didžioji mozaika – monumentalus sieninis kūrinys, kurio aukštis siekia apie 15 metrų. Joje vaizduojami architektūriniai elementai, kolonos ir figūros keliuose lygiuose, o kompozicija nuo teatrališkų scenų viršuje pereina į tarsi iš paukščio skrydžio matomą uostamiesčio planą apačioje.

    Freska tapytas miestas apibūdinama kaip maždaug 10 kvadratinių metrų dydžio sienų tapybos fragmentas, priklausęs ankstesniam pastatui, buvusiam dar iki Trajano termų. Joje miestas vaizduojamas iš viršaus, todėl kūrinys laikomas vertingu šaltiniu, padedančiu suprasti romėnų urbanistines idėjas ir vaizdavimo tradicijas.

    Per pristatymą Romos meras Roberto Gualtieri pabrėžė kūrinių išskirtinumą tiek dėl meninės vertės, tiek dėl istorinės ir dokumentinės reikšmės.

    Trajano termų mastas ir kontekstas

    Trajano termos imperatorius Trajanas dedikavo 109 metais, o kompleksas, kaip teigiama, tuo metu buvo vienas didžiausių tokio tipo statinių – užėmė apie 6 hektarus. Jame buvo ne tik maudyklos, bet ir erdvės fizinei veiklai, poilsiui bei kultūrai, o statyba integravo ir senesnius sluoksnius, įskaitant dalį Domus Aurea.

    Naujajame muziejuje restauracija derinama su infrastruktūros atnaujinimu: įrengti panoraminiai poilsio taškai, nauji pėsčiųjų maršrutai ir amfiteatrinio tipo sėdimos vietos, pritaikytos koncertams, konferencijoms ir kitiems renginiams. Pasak projekto rengėjų, toks sprendimas leidžia teritoriją naudoti plačiau, tačiau kartu reikalauja griežtesnės apsaugos režimo.

    Lankytojams – ribotos grupės

    Siekiant įvertinti, kaip lankytojų srautai veikia jautrius restauruotus paviršius, pirmieji apsilankymai numatyti bandomuoju režimu. Jie vyks savaitgaliais mažoms grupėms, su nemokamomis ekskursijomis ir išankstine registracija, pradedant rugsėjo 12 dieną ir rugsėjo 13 dieną.

    Nuo spalio 2 dienos kompleksas planuojamas atverti nuo penktadienio iki sekmadienio. Numatyti šeši apsilankymo laikai per dieną, o vienu metu įleidžiama iki 15 žmonių, kad būtų išlaikytas stabilus mikroklimatas ir sumažinta rizika freskų bei mozaikų būklei.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Sausra Romoje atidengė legendinį Nerono tiltą: archeologai sako, kad jis gali būti dar senesnis

    Romoje, po kelių savaičių beveik be lietaus, Tibro upės vandens lygis smarkiai nukrito ir atidengė senovinio romėnų tilto liekanas netoli Šv. Petro bazilikos. Konstrukcija tradiciškai vadinama Pons Neronis, tačiau archeologai teigia, kad jos istorija gali būti painiojama jau ne vieną šimtmetį.

    Matomos akmeninės atramos ir mūro fragmentai upės vagoje pasirodo tik itin nusekus vandeniui, todėl tokie vaizdai laikomi retais. Specialistai pabrėžia, kad tokios „netikėtos ekspozicijos“ trumpalaikės: pakanka kelių stipresnių liūčių, ir upė vėl paslepia radinius po vandeniu bei nuosėdomis.

    Romos kultūros paveldo priežiūroje dirbanti archeologė Antonella Bonini aiškina, kad tiltas tradiciškai siejamas su Neronu dėl šio imperatoriaus garsumo ir ryšio su Vatikano apylinkėmis. Vis dėlto mokslininkų vertinimu, statinys gali būti senesnis ir labiau sietinas su imperatoriaus Kaligulos laikais vykdytais darbais.

    „Tiltas praeina pro Agripinos vilos vietą, šalia Kaligulos cirko, vėliau Nerono cirko, todėl istoriškai prigijo Nerono vardas, nes būtent jis čia geriausiai žinomas“, – sakė A. Bonini.

    Pasak jos, dalis tyrinėtojų tiltą priskiria Kaligulai, nes jis galėjo būti reikalingas susisiekti su kitoje upės pusėje buvusiais svarbiais objektais, siejamais su imperatoriaus aplinka. Archeologai taip pat mini prielaidą, kad tiltas galėjo egzistuoti jau 39 metais, tačiau šis datavimas remiasi istorinėmis rekonstrukcijomis ir lyginamaisiais šaltiniais.

    „Žinome, kad tiltas tikrai nebebuvo naudojamas bent jau trečio amžiaus pabaigoje arba ketvirto amžiaus pradžioje, o vėlesniuose Romos kataloguose jis nebeminimas“, – sakė A. Bonini.

    Ekspertai primena, kad miesto infrastruktūra keitėsi, o kai kurios perėjos prarado reikšmę, kai buvo pastatyti nauji tiltai. Šiuo atveju kaip alternatyvus objektas minimas Pons Aelius, siejamas su imperatoriumi Hadrianu ir jungęs jo mauzoliejų su miesto centru dabartinio Castel Sant’Angelo teritorijoje.

    Žemas Tibro vanduo šią vasarą tampa ir platesnės Italijos vandens krizės ženklu. Romos civilinės saugos vandens valdymo centro koordinatorius Giovanni Giganti teigia, kad upės debitas miesto atkarpoje smuko gerokai žemiau istorinio vidurkio.

    „Tibras išgyvena ryškią mažo vandens fazę: vidutinis debitas Romos mieste nukrito žemiau 80 kubinių metrų per sekundę, kai įprastai istorinis vidurkis siekia apie 150“, – sakė G. Giganti.

    Jo teigimu, situaciją lemia ne tik užsitęsę sausi periodai, bet ir mažesnės sniego atsargos Apeninuose, kurios įprastai papildo upių baseinus šiltuoju metų laiku. Hidrologai ir klimato specialistai vis dažniau pabrėžia, kad Viduržemio jūros regione didėja ekstremalių reiškinių kontrastas: ilgesnės sausros persipina su staigiomis, intensyviomis liūtimis.

    Nors archeologams tokie vandens lygio svyravimai kartais atveria netikėtų galimybių apžiūrėti sunkiai prieinamus objektus, paveldosaugininkai akcentuoja ir rizikas. Žemame vandenyje išryškėjusios struktūros patiria greitesnę eroziją, o staigūs srautų pokyčiai gali ardyti mūrą ir plauti pamatines dalis, todėl stebėsena ir dokumentavimas tampa ypač svarbūs.

    Kol Tibro lygis išlieka neįprastai žemas, romėnų tilto fragmentai tebematomi ir primena, kaip glaudžiai mieste persipina klimato iššūkiai ir senovės istorija. Specialistai neatmeta, kad artimiausiu metu gali būti imamasi papildomų matavimų ir fiksavimo darbų, kad ši trumpa „atsivėrimo“ akimirka duotų kuo daugiau mokslinės informacijos.