CP v2

Tag: Romanai

  • Rachel Cusk romanas „Life of M“ ir Natalie Portman: kodėl knyga kursto gandus apie tikrą prototipą?

    Rachel Cusk romanas „Life of M“ ir Natalie Portman: kodėl knyga kursto gandus apie tikrą prototipą?

    Britų rašytojos Rachel Cusk naujas romanas „Life of M“ šią savaitę tapo viena aptarinėjamiausių literatūros naujienų, o diskusijas kaitina ne siužeto vingiai, bet klausimas, ar pagrindinė veikėja M turi realų prototipą. Socialiniuose tinkluose ir dalyje žiniasklaidos vis dažniau minima Natalie Portman pavardė.

    Knygos leidėjai romaną pristato kaip kūrinį apie šlovę, galią, grožį ir tiesą, tačiau skaitytojų dėmesys krypta į panašumus su Holivudo žvaigždės biografija. Pasak aptarimų, M vaizduojama kaip viena atpažįstamiausių mūsų laikų aktorių, kuri viešumoje kuria artumo įspūdį, bet privačiai elgiasi kitaip.

    Romane pasakotoja, pati rašytoja, siekia naudoti M kaip įkvėpimo šaltinį kitam projektui ir fiksuoja jos kasdienybę bei įpročius. Tokia struktūra primena šiuolaikines „rakto romano“ tradicijas, kai fikcija sąmoningai paliekama arti realybės, bet juridine ir menine prasme išlaikomas dviprasmiškumas.

    Pagrindiniai sutapimai, kuriais remiasi spėlionės, minimi ankstyvuose knygos puslapiuose. M pasakoja buvusi vaikų žvaigžde ir vaidinusi filme, kuris „akimirksniu užbaigė vaikystę“, o gerbėjai tai gretina su Portman ankstyva karjera ir vaidmenimis, atnešusiais staigią šlovę.

    Dar vienas dažnai aptariamas epizodas – užuominos apie tėvų bandymus koreguoti scenas scenarijuje ir apie patirtas patyčias mokykloje po filmo premjeros. Šios detalės viešojoje erdvėje anksčiau buvo siejamos su Portman pasakojimais interviu, todėl daliai skaitytojų jos pasirodė pernelyg atpažįstamos.

    Spėliones stiprina ir dar viena siužeto detalė: M karjeroje minimas ryškus vaidmuo filme apie jaunos merginos kelią į baletą. Kritikai ir skaitytojai tai natūraliai sieja su Portman vaidmeniu juostoje „Black Swan“, už kurį aktorė pelnė „Oskarą“.

    Viešojoje erdvėje taip pat aptariama, kad romano veiksmas vyksta mieste, kurį skaitytojai atpažįsta kaip Paryžių, o ir Cusk, ir Portman pastaraisiais metais siejamos su gyvenimu Prancūzijos sostinėje. Šis geografinis kontekstas, kartu su biografinėmis detalėmis, kuria papildomą „tikrumo“ sluoksnį.

    Priešpriešą kursto ir kalbos apie galimą nepasitenkinimą dėl tokio vaizdavimo. Viena dalis pranešimų remiasi anoniminiais šaltiniais, tvirtinančiais, kad Portman nemalonu būti siejamai su personažu ir kad ji neva nėra dalyvavusi kuriant knygą ar ją „leidusi“.

    Pati Cusk viešai vengia tiesių atsakymų, o tokia laikysena literatūros pasaulyje įprasta, kai autorius gina fikcijos teisę egzistuoti be „teismo proceso“ logikos. Interpretuojant kūrinį, ši įtampa tampa dalimi romano recepcijos: kuo labiau klausiama, „kas buvo prototipas“, tuo mažiau kalbama apie temų analizę.

    Ši istorija atskleidžia platesnę tendenciją, kai literatūros rinkodaroje vis svarbesnį vaidmenį įgauna socialinių tinklų kuriamas triukšmas. Ginčas dėl panašumų gali padidinti pardavimus ir matomumą, bet kartu rizikuoja nustelbti pačią knygą ir autoriaus stilistiką, dėl kurios Cusk ir pelnė pripažinimą.

    Kol kas lieka atviras klausimas, ar „Life of M“ taps metų literatūriniu konfliktu, ar tik dar vienu pavyzdžiu, kaip fikcija susiduria su garsenybių kultūra. Viena aišku: diskusija apie romano ribas ir viešumo kainą, panašu, tik stiprės.

  • Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Premija ir netikėtas pareiškimas

    Britų rašytojas Julianas Barnesas 2026 metų Astūrijos princesės premijos literatūros kategorijoje paskelbtas laureatu. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas spalio 23 dieną, o kartu su garbės ženklu ir diplomu skiriama ir 50 000 eurų piniginė premija.

    Žinia apie įvertinimą sutapo su paties rašytojo pasisakymais, kad romanas, kurį jis šiuo metu pristato, gali būti paskutinis jo grožinės prozos darbas. Barnesas pabrėžė, kad tai nereiškia visiško pasitraukimo iš rašymo: jis svarsto ir kitas formas, įskaitant esė.

    Kas yra Julianas Barnesas?

    Julianas Barnesas gimė 1946 metais Lesterio mieste ir daugiau nei keturis dešimtmečius išliko vienu ryškiausių britų literatūros balsų. Prieš visą dėmesį skirdamas kūrybai, jis dirbo leksikografu, apžvalgininku bei literatūros ir televizijos kritiku, o studijavo moderniąsias kalbas Oksfordo universitete.

    Tarptautinį pripažinimą rašytojas įtvirtino romanu „Flauberto papūga“, kuris išskyrė Barnesą gebėjimu derinti pasakojimą su eseistine refleksija. Vėliau jis tapo ir prestižinės Booker premijos laureatu už romaną „Pabaigos jausmas“, pelnytą po daugybės metų nuoseklaus darbo ir nominacijų literatūros lauke.

    Sveikata, amžius ir kūrybos kryptis

    Pastaruoju metu viešėdamas Barselonoje Barnesas užsiminė apie jam nustatytą kraujo vėžį, kurį pats apibūdino kaip valdomą. Rašytojas teigė, kad būtent šis gyvenimo etapas, įskaitant ir peržengtą 80 metų ribą, skatina pergalvoti kūrybinius planus bei prioritetus.

    Literatūros pasaulyje tokie sprendimai neretai siejami su natūraliu autorinio balso apibendrinimu, kai vėlyvojo laikotarpio kūriniai tampa tarsi reziumė. Barnesui būdingas intelektualus, tikslus ir santūriai ironiškas stilius ilgą laiką leido jam kalbėti apie atmintį, laiką, netektį ir tiesos trapumą, todėl bet koks jo atsitraukimas nuo romano žanro būtų reikšmingas įvykis skaitytojams ir leidėjams.

    Astūrijos princesės premija laikoma vienu svarbiausių Ispanijos ir Europos kultūros apdovanojimų, kasmet atkreipiančiu dėmesį į kūrėjus, kurių darbai daro apčiuopiamą įtaką visuomenei ir menams. Barnesas taps antruoju britu, gavusiu šį literatūros įvertinimą, po Doris Lessing, apdovanotos 2001 metais.

  • Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų trumpasis sąrašas: nuo kolonijinio Taivano iki nacių kino

    Kas pateko į trumpąjį sąrašą

    Tarptautinės „Booker“ premijos 2026 metų nugalėtojas bus paskelbtas jau šią savaitę, o komisija pristatė šešių knygų trumpąjį sąrašą. Tai vertimų į anglų kalbą konkursas, į kurį atrenkami Jungtinėje Karalystėje arba Airijoje išleisti kūriniai.

    Pagrindinis prizas siekia 57 000 eurų, o jis dalijamas autoriui ir vertėjui. Kiekvienam į trumpąjį sąrašą patekusiam autoriui ir vertėjui taip pat numatyta beveik 3 000 eurų išmoka.

    Komisijos pirmininkė, rašytoja Natasha Brown teigė, kad atrinktos knygos „fiksuoja praėjusio šimtmečio akimirkas ir skamba istorijos aidu“. Pasak jos, iš naujo perskaičius kūrinius atsivėrė „viltis, įžvalgos ir degantis žmogiškumas“.

    Šių metų sąraše dominuoja moterys: penkios iš šešių atrinktų autorių yra moterys, taip pat moterys yra keturios iš šešių vertėjų. Knygos parašytos penkiomis skirtingomis kalbomis, o autoriai ir vertėjai kartu atstovauja aštuonioms tautybėms.

    Temos: istorija, tapatybė, valdžia

    Trumpasis sąrašas išsiskiria plačia geografija ir skirtingomis istorinėmis patirtimis: nuo 1930-ųjų kolonijinio Taivano iki propagandos formuojamų nacių Vokietijos kino studijų. Knygose daug dėmesio skiriama tapatybei, prievartai, atminčiai ir galios santykiams, tačiau kartu ieškoma ir žmogiško artumo.

    Tarptautinės „Booker“ premijos kontekste tai atliepia pastarųjų metų tendenciją stiprinti vertimų matomumą anglakalbėje rinkoje. Komisijos pasirinkimai dažnai tampa orientyru leidėjams ir skaitytojams, ieškantiems literatūros, kuri peržengia nacionalines ribas.

    Šeši kūriniai ir jų siužetai

    Taiwan Travelogue, Yáng Shuāng-zǐ, vertė Lin King, nukelia į 1930-uosius Taivaną, kai sala buvo Japonijos valdžioje. Romane pasakojama apie japonų rašytoją ir jos taivanietę vertėją, keliaujančias po salą, o istorijos centre atsiskleidžia jų artumas ir kolonijinio gyvenimo įtampa.

    She Who Remains, Rene Karabash, vertė Izidora Angel, vyksta nykstančioje Albanijos bendruomenėje, kur gyvenimą reguliuoja Kanun kodeksas. Pagrindinė veikėja, 33 metų Bekija, bandydama išvengti priverstinės santuokos pasirenka tapti vadinamąja prisiekusia mergele ir socialiai pereiti į vyro vaidmenį.

    The Witch, Marie NDiaye, vertė Jordan Stump, iš naujo iškelia 1996 metais prancūziškai publikuotą romaną apie Lucie, save laikančią vidutine ragana, įstrigusią slegiančioje santuokoje. Kūrinyje susipina kasdienybė, sapniškumas ir nerimas, o motinystė ir moteriškumas paverčiami centrine pasakojimo ašimi.

    The Nights Are Quiet In Tehran, Shida Bazyar, vertė Ruth Martin, pradeda pasakojimą Irano revoliucijos 1979 metais fone ir aprėpia keturis dešimtmečius. Knyga sudėliota iš keturių dalių, kurias pasakoja skirtingi vienos šeimos nariai, patiriantys tremtį, pasipriešinimą ir laisvės ilgesį.

    The Director, Daniel Kehlmann, vertė Ross Benjamin, pasitelkia 1930-ųjų Europą ir kino pasaulį, kai naciams perėmus valdžią režisierius G. W. Pabstas mėgina išsigelbėti bėgdamas į Holivudą. Tačiau Kalifornijoje jis nebeatrodo kaip žvaigždė, o romanas tyrinėja kūrėjo kompromisus, meno ir valdžios sandorius bei iliuzijų kainą.

    On Earth As It Is Beneath, Ana Paula Maia, vertė Padma Viswanathan, vyksta atokioje kolonijoje, pastatytoje vietoje, kur anksčiau buvo kankinami ir žudomi pavergti žmonės. Artėjant kalėjimo pabaigai paleidžiamas naujas siaubas: per pilnatį kaliniai išleidžiami, prižiūrėtojai ginkluojami, o prasideda medžioklė.

    Nugalėtojas bus paskelbtas gegužės 19 dieną per ceremoniją Londone, Tate Modern erdvėje. Tarptautinė „Booker“ premija laikoma vienu svarbiausių apdovanojimų, padedančių vertėjams ir autoriams pasiekti platesnę auditoriją.