Archeologai, iš naujo įvertinę radinius iš prabangios romėnų vilos Bradinge, Britanijoje, pastebėjo detalių, kurios verčia kalbėti apie galimą masinį smurtą vėlyvuoju Romos laikotarpiu. Kelių žmonių kaulai aptikti išsibarstę ir neįprastose vietose, o dalis jų turi pažeidimų, galėjusių atsirasti prieš mirtį arba netrukus po jos.
Toks radinių vaizdas prastai dera su įprastais romėnų laidojimo papročiais, kai mirusieji būdavo palaidojami pagal aiškias ritualines normas. Tyrėjų vertinimu, tai gali reikšti staigų, chaotišką įvykį, po kurio kūnai nebuvo sutvarkyti ir palaidoti, kaip tikėtasi iš aukšto statuso šeimininkų aplinkos.
Vila, kuri turėjo klestėti
Bradingo vila laikoma viena iš išskirtinių romėnų rezidencijų: kompleksas buvo gyvenamas maždaug nuo II iki IV amžiaus ir garsėjo dekoratyviomis mozaikomis, rodančiomis šeimininkų turtą bei ryšius. Ilgą laiką manyta, kad šios vietos reikšmė sumenko palaipsniui, silpnėjant Romos įtakai Britanijoje.
Tačiau naujesnė interpretacija siūlo dramatiškesnį scenarijų: vilos gyvavimo pabaiga galėjo būti staigi ir smurtinė. Tokiai minčiai pagrindo suteikia ne tik kaulų išsidėstymas, bet ir tai, kad dalis liekanų atrodo atsidūrusios ten, kur jų neturėtų būti, jei būtų vykęs įprastas laidojimas.
Politinės represijos ar vietinis konfliktas?
Viena hipotezių sieja šiuos požymius su IV amžiaus vidurio politiniais neramumais. Tuo laikotarpiu imperatorius Konstancijus II, istorikų duomenimis, vykdė represijas prieš uzurpatoriaus Magnencijaus rėmėjus, o įtampos atgarsiai galėjo pasiekti ir tolimas provincijas.
Archeologai taip pat atkreipia dėmesį į numanomą radinių chronologijos spragą, siejamą su tam tikro laikotarpio monetų trūkumu. Tai gali reikšti, kad vilos veikla nutrūko netikėtai, nors pats monetų nebuvimas savaime dar nėra tiesioginis masinio smurto įrodymas.
Kartu pabrėžiama, kad masakros versija kol kas nėra oficialiai patvirtinta. Neatmetama ir žemiškesnė priežastis: vietinis konfliktas, užpuolimas ar smurto protrūkis, susijęs su didėjančiu nestabilumu Romos Britanijos saulėlydyje, kai silpnėjo administracinė kontrolė ir augo vidaus bei išorės grėsmės.
Ką gali atskleisti DNR ir datavimas
Tolesni tyrimai turėtų padėti tiksliau nustatyti aukų amžių, kilmę ir mirties aplinkybes. Planuojamos antropologinės analizės ir laboratoriniai tyrimai, įskaitant pažangesnius datavimo metodus.
Ypatingų vilčių dedama į DNR analizę, kuri gali atsakyti, ar žuvusieji buvo tarpusavyje susiję, priklausė vienai šeimai ar bendruomenei, ar atvyko iš kitų imperijos regionų. Tokie duomenys leistų patikimiau įvertinti, ar Bradingo vilos istorija baigėsi brutalia intriga, ar tai buvo dar viena neramaus laikotarpio tragedija.