CP v2

Tag: Romėnų imperija

  • Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos aptiktas romėnų laivo sudužimas: jūros dugne rasta šimtai amforų

    Prie Sicilijos krantų, netoli Mazara del Vallo miesto, aptiktas romėnų laikų laivo sudužimas, kurio radiniai jau vadinami vienu reikšmingiausių pastarųjų metų povandeninės archeologijos atradimų Italijoje. Laivas, kaip nurodo Italijos kultūros institucijos, tikėtina datuojamas laikotarpiu tarp 2 ir 1 amžiaus prieš Kristų.

    Nuolaužos yra maždaug už trijų jūrmylių nuo kranto, apie 46 metrų gylyje. Toks gylis laikomas pasiekiamu specializuotoms narų komandoms, tačiau tyrimams vis dažniau pasitelkiama ir nuotolinė įranga, leidžianti tiksliai fiksuoti objektų padėtį bei sumažinti riziką radiniams.

    Kas rasta jūros dugne?

    Italijos kultūros ministerija skelbia, kad jūros dugne aptikta šimtai amforų, daugiausia priskiriamų Dressel 1A tipui. Tokios amforos plačiai siejamos su romėnų prekyba Viduržemio jūroje ir dažnai naudotos gabenti vyną bei kitus produktus.

    Be keramikos, identifikuotos ir dvi švininės inkarų dalys, taip pat dar viena iš švino pagaminta konstrukcija. Tokie radiniai gali padėti tiksliau nustatyti laivo konstrukcijos ypatybes, krovinio pobūdį ir galimą maršrutą.

    Tyrimai tęsis, teritorija bus saugoma

    Italijos kultūros ministras Alessandro Giuli pabrėžė, kad tai išskirtinis atradimas, atskleidžiantis senovės jūrų prekybos mastą ir maršrutus, kuriais Viduržemio jūra tapo civilizacijų sankirta. Pasak jo, tolesni darbai leis atkurti istoriją ne tik mokslo bendruomenei, bet ir plačiajai visuomenei.

    „Jūra ir toliau grąžina brangius mūsų istorijos fragmentus, o Mazara del Vallo laivo sudužimas pasakoja apie žmones, maršrutus ir prekybą, pavertusią Viduržemio jūrą civilizacijų kryžkele“, – sakė Alessandro Giuli.

    Atradimas nustatytas po bendros patikros, kurią atliko Carabinieri Kultūros paveldo apsaugos padalinys Palerme, Sicilijos regiono Jūros superintendencija ir Carabinieri povandeninis padalinys Mesinoje. Pranešama, kad tyrimus paskatino privačių asmenų pateikta informacija, o operaciją papildomai rėmė patrulinis laivas iš Trapanio.

    Dabar vietovė bus toliau dokumentuojama, siekiant atkurti archeologinį kontekstą ir parengti apsaugos priemones. Praktikoje tai paprastai reiškia tikslius fotogrametrinius matavimus, radinių žymėjimą, būklės vertinimą ir sprendimus, ar objektus palikti vietoje, ar dalį jų kelti konservavimui.

    Dar vienas radinys netoli Sicilijos

    Vos prieš kelias dienas netoli Sicilijos paskelbta ir apie kitokio pobūdžio atradimą: prie Panarea salos, Eolų salyne, po vandeniu identifikuotas didelis krateris ir nauji hidroterminiai šaltiniai. Šie duomenys svarbūs vertinant povandeninio vulkaninio komplekso raidą ir galimus aktyvumo scenarijus.

    Nurodoma, kad struktūra yra maždaug vienos jūrmylės atstumu į šiaurės rytus nuo Panarea, 60–80 metrų gylyje. Kraterio matmenys įspūdingi, apie 100 metrų ilgio ir 60 metrų pločio, o šalia fiksuotos dujų emisijos iš jūros dugno.

  • Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Kembridžšyre planuotas didelis saulės elektrinės projektas turėjo aprūpinti elektra tūkstančius namų ūkių, tačiau darbai buvo netikėtai sustabdyti dar iki realių statybų pradžios. Į vietą atvykusi sunkioji technika taip ir neišvažiavo į lauką, nes prieš klojant infrastruktūrą buvo atlikti privalomi tyrimai.

    Vystytojai vykdė geofizinius skenavimus ir bandomuosius kasinėjimus 76 akrų, arba maždaug 31 hektaro, plote netoli Great Staughton. Tokie patikrinimai paprastai skirti įsitikinti, kad statybos nepažeis svarbių archeologinių sluoksnių ar kitų saugomų objektų.

    Tyrimų rezultatai parodė ne pavienius radinius, o aiškų, tankų struktūrų tinklą po viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Žemėlapiuose išryškėjo keliai, šoninės gatvės, pastatų kontūrai ir zonos, kurios savo logika primena planuotą gyvenvietę, o ne atsitiktinę ūkio veiklos paliktą pėdsaką.

    Teritorijai suteikta teisinė apsauga

    Į situaciją įsitraukė Historic England, o vėliau buvo priimtas sprendimas teritorijai suteikti scheduled monument statusą. Tai viena griežčiausių teisinės apsaugos formų Jungtinėje Karalystėje, taikoma nacionalinės reikšmės paveldo objektams.

    Praktikoje toks statusas reiškia, kad žemės darbai, kasinėjimai ar infrastruktūros įrengimas gali būti draudžiami arba leidžiami tik itin ribotai ir su specialiais leidimais. Dėl to projekto vystytojai buvo priversti koreguoti planus, o dalis numatytos teritorijos liko neliečiama.

    „Turėjome perplanuoti sprendinius taip, kad nei kabeliai, nei atramos, nei metalinės konstrukcijos nepažeistų saugomų sluoksnių“, – teigė projekto atstovai, komentuodami pakeitimus po tyrimų.

    Po dirva slėpėsi romėnų laikų miestas

    Specialistai nurodė, kad aptikta gyvenvietė siekia romėnų laikotarpį ir galėjo gyvuoti kelis šimtmečius, pradedant maždaug nuo pirmojo amžiaus vidurio. Tai reiškia, kad po lauku išlikę objektai gali būti beveik 2 000 metų senumo.

    Geofiziniai duomenys leidžia atpažinti urbanistinę struktūrą: pagrindinių kelių ašis, mažesnių gatvių tinklą, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų zonas, taip pat vietas, kurios galėjo būti skirtos amatams ar prekybai. Tokia apimtis rodo ne pavienę sodybą, o ištisą miestelį.

    Šis atvejis išryškina, kaip sparčiai plečiami atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau susiduria su paveldo apsaugos reikalavimais. Dideli žemės plotai, reikalingi saulės elektrinėms, dažnai sutampa su istoriškai intensyviai naudotomis teritorijomis, todėl išankstiniai tyrimai tampa ne formalumu, o lemiamu projekto etapu.

  • Anglijos lauke rastas masyvus romėnų aukso žiedas: spėjama, kam jis galėjo priklausyti

    Pietvakarių Anglijoje metalo ieškikliu apsiginklavęs 68 metų vyras lauke aptiko išskirtinį Romos laikų aukso žiedą. Radinys jau perduotas Pietvakarių paveldo fondui ir eksponuojamas Somerseto muziejuje, kur jį gali pamatyti lankytojai.

    Paveldo specialistai nurodo, kad žiedas neįprastai didelis ir itin kruopščiai pagamintas, jo masė siekia 48 gramus. Pagrindinis akcentas – brangakmenis su išgraviruotu Viktorijos, romėnų pergalės deivės, atvaizdu: ji pavaizduota važiuojanti kovos vežimu, kurį traukia du arkliai.

    Radėjas pasakojo, kad tai ne pirmas jo sėkmingas išėjimas į tą patį lauką. Anot vyro, metais anksčiau čia pat jam pavyko aptikti romėniškų monetų lobį, o tokia sėkmė, kaip jis teigė, yra daugelio ieškotojų svajonė.

    Už abu radinius vyrui išmokėta 26 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių dydžio atlygis, tai sudaro apie 24 100 eurų. Tokie atvejai dažnai siejami su teisiniu radinių registravimu ir vertinimu, kai reikšmingi archeologiniai objektai įsigyjami viešosioms kolekcijoms, kad būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.

    Pietvakarių paveldo fondas pranešime žiedą pavadino nepaprastu ir Jungtinei Karalystei itin reikšmingu atradimu. Pasak fondo kuratorės Amal Hreyshe, radinys leidžia spėti, kad tai galėjo būti turtingo žmogaus papuošalas, susijęs su vietos administracija arba didesnio ūkio savininku.

    „Manome, kad jis priklausė pasiturinčiam žmogui, galbūt vietos administracijos atstovui arba ūkio valdos savininkui Pietų Somersete, kuris tuo laikotarpiu buvo gana turtingas regionas“, – sakė Amal Hreyshe.

    Kuratorės teigimu, šis regionas romėnų laikais išsiskyrė vilomis ir sodybomis, o per jį driekėsi romėnų kelias, vadinamas Foso keliu, kuris skatino prekybą ir judėjimą. Tokie kontekstai archeologams svarbūs, nes padeda suprasti, kodėl prabangūs dirbiniai galėjo atsidurti konkrečioje vietovėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie radiniai vertingi ne vien dėl tauriųjų metalų ar meistrystės, bet ir dėl istorinių užuominų apie vietos visuomenę, prekybos ryšius bei turto koncentraciją. Muziejinė aplinka leidžia žiedą tirti toliau ir pristatyti jį kaip platesnio Romos laikų Britanijos paveikslo dalį.