Tag: Romėnų imperija

  • Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Saulės elektrinė Kembridžšyre sustojo: po 76 akrų lauku aptiktas beveik 2 000 metų romėnų miestas

    Kembridžšyre planuotas didelis saulės elektrinės projektas turėjo aprūpinti elektra tūkstančius namų ūkių, tačiau darbai buvo netikėtai sustabdyti dar iki realių statybų pradžios. Į vietą atvykusi sunkioji technika taip ir neišvažiavo į lauką, nes prieš klojant infrastruktūrą buvo atlikti privalomi tyrimai.

    Vystytojai vykdė geofizinius skenavimus ir bandomuosius kasinėjimus 76 akrų, arba maždaug 31 hektaro, plote netoli Great Staughton. Tokie patikrinimai paprastai skirti įsitikinti, kad statybos nepažeis svarbių archeologinių sluoksnių ar kitų saugomų objektų.

    Tyrimų rezultatai parodė ne pavienius radinius, o aiškų, tankų struktūrų tinklą po viršutiniu dirvožemio sluoksniu. Žemėlapiuose išryškėjo keliai, šoninės gatvės, pastatų kontūrai ir zonos, kurios savo logika primena planuotą gyvenvietę, o ne atsitiktinę ūkio veiklos paliktą pėdsaką.

    Teritorijai suteikta teisinė apsauga

    Į situaciją įsitraukė Historic England, o vėliau buvo priimtas sprendimas teritorijai suteikti scheduled monument statusą. Tai viena griežčiausių teisinės apsaugos formų Jungtinėje Karalystėje, taikoma nacionalinės reikšmės paveldo objektams.

    Praktikoje toks statusas reiškia, kad žemės darbai, kasinėjimai ar infrastruktūros įrengimas gali būti draudžiami arba leidžiami tik itin ribotai ir su specialiais leidimais. Dėl to projekto vystytojai buvo priversti koreguoti planus, o dalis numatytos teritorijos liko neliečiama.

    „Turėjome perplanuoti sprendinius taip, kad nei kabeliai, nei atramos, nei metalinės konstrukcijos nepažeistų saugomų sluoksnių“, – teigė projekto atstovai, komentuodami pakeitimus po tyrimų.

    Po dirva slėpėsi romėnų laikų miestas

    Specialistai nurodė, kad aptikta gyvenvietė siekia romėnų laikotarpį ir galėjo gyvuoti kelis šimtmečius, pradedant maždaug nuo pirmojo amžiaus vidurio. Tai reiškia, kad po lauku išlikę objektai gali būti beveik 2 000 metų senumo.

    Geofiziniai duomenys leidžia atpažinti urbanistinę struktūrą: pagrindinių kelių ašis, mažesnių gatvių tinklą, gyvenamųjų ir ūkinių pastatų zonas, taip pat vietas, kurios galėjo būti skirtos amatams ar prekybai. Tokia apimtis rodo ne pavienę sodybą, o ištisą miestelį.

    Šis atvejis išryškina, kaip sparčiai plečiami atsinaujinančios energetikos projektai vis dažniau susiduria su paveldo apsaugos reikalavimais. Dideli žemės plotai, reikalingi saulės elektrinėms, dažnai sutampa su istoriškai intensyviai naudotomis teritorijomis, todėl išankstiniai tyrimai tampa ne formalumu, o lemiamu projekto etapu.

  • Anglijos lauke rastas masyvus romėnų aukso žiedas: spėjama, kam jis galėjo priklausyti

    Pietvakarių Anglijoje metalo ieškikliu apsiginklavęs 68 metų vyras lauke aptiko išskirtinį Romos laikų aukso žiedą. Radinys jau perduotas Pietvakarių paveldo fondui ir eksponuojamas Somerseto muziejuje, kur jį gali pamatyti lankytojai.

    Paveldo specialistai nurodo, kad žiedas neįprastai didelis ir itin kruopščiai pagamintas, jo masė siekia 48 gramus. Pagrindinis akcentas – brangakmenis su išgraviruotu Viktorijos, romėnų pergalės deivės, atvaizdu: ji pavaizduota važiuojanti kovos vežimu, kurį traukia du arkliai.

    Radėjas pasakojo, kad tai ne pirmas jo sėkmingas išėjimas į tą patį lauką. Anot vyro, metais anksčiau čia pat jam pavyko aptikti romėniškų monetų lobį, o tokia sėkmė, kaip jis teigė, yra daugelio ieškotojų svajonė.

    Už abu radinius vyrui išmokėta 26 200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių dydžio atlygis, tai sudaro apie 24 100 eurų. Tokie atvejai dažnai siejami su teisiniu radinių registravimu ir vertinimu, kai reikšmingi archeologiniai objektai įsigyjami viešosioms kolekcijoms, kad būtų išsaugoti ir prieinami visuomenei.

    Pietvakarių paveldo fondas pranešime žiedą pavadino nepaprastu ir Jungtinei Karalystei itin reikšmingu atradimu. Pasak fondo kuratorės Amal Hreyshe, radinys leidžia spėti, kad tai galėjo būti turtingo žmogaus papuošalas, susijęs su vietos administracija arba didesnio ūkio savininku.

    „Manome, kad jis priklausė pasiturinčiam žmogui, galbūt vietos administracijos atstovui arba ūkio valdos savininkui Pietų Somersete, kuris tuo laikotarpiu buvo gana turtingas regionas“, – sakė Amal Hreyshe.

    Kuratorės teigimu, šis regionas romėnų laikais išsiskyrė vilomis ir sodybomis, o per jį driekėsi romėnų kelias, vadinamas Foso keliu, kuris skatino prekybą ir judėjimą. Tokie kontekstai archeologams svarbūs, nes padeda suprasti, kodėl prabangūs dirbiniai galėjo atsidurti konkrečioje vietovėje.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie radiniai vertingi ne vien dėl tauriųjų metalų ar meistrystės, bet ir dėl istorinių užuominų apie vietos visuomenę, prekybos ryšius bei turto koncentraciją. Muziejinė aplinka leidžia žiedą tirti toliau ir pristatyti jį kaip platesnio Romos laikų Britanijos paveikslo dalį.