Mokslininkai, išnagrinėję didžiulę skaitmeninę Romos imperijos kelių duomenų bazę, pateikė netikėtą išvadą: sausumos susisiekimo tinkle Roma ne visada buvo svarbiausias centras. Analizė rodo, kad kai kurie kiti miestai buvo patogiau sujungti ir turėjo didesnę įtaką žmonių bei prekių judėjimui.
Tyrimas paremtas skaitmeniniu projektu Itiner-e, kuriame sužymėtas apie 300 000 kilometrų romėnų kelių tinklas Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose. Taikydami tinklų analizės metodus, tyrėjai vertino ne tik kelių kryptis, bet ir tai, kurie maršrutai bei atkarpos buvo kritiškai svarbūs visai sistemai.
Imperijos centrų žemėlapis pasikeitė
Rezultatai kvestionuoja populiarią nuostatą, kad visas romėnų kelių tinklas buvo sukonstruotas taip, jog viskas suktųsi vien apie Romą. Nors Roma išliko itin reikšminga, kai kurie miestai sausumos komunikacijai buvo dar geriau išsidėstę ir veikė kaip regioniniai mazgai.
Tarp ypač gerai sujungtų vietovių tyrėjai išskyrė Antiochiją, Ankyrą, Korintą ir Byzantioną, vėliau tapusį Konstantinopoliu. Tokie centrai galėjo efektyviau nukreipti srautus tarp skirtingų regionų ir stiprinti prekybos ryšius net tada, kai politinė trauka buvo Romoje.
Įdomi detalė išryškėjo ir Apeninų pusiasalyje: Roma, būdama geografiškai svarbi, ne visada buvo pagrindinis taškas intensyviausiems sausumos maršrutams. Pasak tyrėjų, didžiausią reikšmę judėjimui pusiasalio mastu turėjo kelias Adrijos pusėje, aplenkęs Romą.
Mitas apie idealiai tiesias romėnų trasas
Kita plačiai paplitusi idėja, jog romėnai esą tiesė beveik vien idealiai tiesius kelius, taip pat pasirodė per daug supaprastinta. Tiesios atkarpos išties buvo mėgstamos, kai tam netrukdė reljefas ir gamtinės kliūtys.
Vis dėlto kalnai, upės, slėniai ir jau egzistavusios gyvenvietės vertė inžinierius rinktis lankstesnius sprendimus. Tyrime pabrėžiama, kad romėnai naudojo tiltus, terasas, atramines sienas ir net uolų kirtimus, kad pritaikytų maršrutus sudėtingam kraštovaizdžiui.
Senovės keliai ir šių dienų infrastruktūra
Analizė atskleidė ir ryšį tarp senovinių bei šiuolaikinių transporto koridorių. Daugelyje regionų teritorijos, kuriose romėnų kelių tinklas buvo tankus, ir šiandien išlieka svarbios susisiekimui, tačiau šis ryšys nėra vienodas visur.
Tyrėjai pabrėžia, kad ne kiekvienas šiuolaikinis kelias tiesiog atkartoja romėnų maršrutą, nes per du tūkstančius metų keitėsi miestai, sienos, ekonomikos centrai ir regionų svarba. Be to, ši analizė daugiausia skirta sausumos susisiekimui, nors romėnų laikais didelį vaidmenį atliko ir upių bei jūrų keliai.
Pagrindinė išvada aiški: romėnų keliai nebuvo paprasta linijų sistema, išsišakojanti iš vienos sostinės. Tai buvo sudėtingas tinklas, kurio logiką formavo geografija, inžineriniai sprendimai ir regioninių centrų reikšmė visai imperijai.