Tag: Roskosmos

  • Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Zelenskis skelbia smūgį Rusijos kosmoso centrui: taikiniais tapo bazė ir naftos objektas

    Smūgis į objektą Samar os srityje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 15 dieną pranešė, kad Ukrainos pajėgos smogė „Progress“ raketų ir kosmoso centrui Rusijos Samaros srityje. Šis objektas siejamas su kosminių nešėjų gamyba ir eksploatavimu, o taip pat, pasak Ukrainos, su elektronikos komponentais.

    Zelenskis teigė, kad smūgiui panaudotos sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“. Nepriklausomas pataikymų masto ir padarytos žalos įvertinimas iš karto nebuvo pateiktas.

    Ukraina mini ir kitus taikinius

    Pasak Zelenskio, papildomi smūgiai suduoti Savasleikos aviacijos bazei Žemutinio Naugardo srityje. Ukraina tvirtina, kad iš šios bazės naudojami orlaiviai, dalyvaujantys raketų atakose prieš Ukrainą.

    Taip pat pranešta apie ataką prieš naftos infrastruktūros objektą Ust Lugos rajone, netoli sienos su Estija. Ukrainos vadovas paskelbė vaizdo įrašus, kuriuose matyti dūmų stulpai ir liepsnos tolimuose objektuose.

    „Mūsų planas dėl tolimojo nuotolio spaudimo Rusijai šiame kare yra įgyvendinamas, ir svarbu mažinti Rusijos karo potencialą“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ką sako Ukrainos kariuomenė

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas vėliau paskelbė daugiau detalių apie operaciją ir žvalgybinį vertinimą. Jų teigimu, pataikymai užfiksuoti tiek „Progress“ centro teritorijoje, tiek Savasleikos bazėje, o taikiniuose kilo gaisrai.

    Generalinis štabas nurodė, kad „Progress“ gaminami nešėjai, Ukrainos vertinimu, naudojami į orbitą kelti Rusijos kariniams, žvalgybiniams ir ryšių palydovams. Dėl Savasleikos bazės teigiama, kad joje veikia MiG-31K naikintuvai, siejami su raketomis „Kh-47M2 Kinzhal“.

    Fonas: tolimojo nuotolio atakų logika

    Pastaraisiais metais Ukraina vis dažniau atakuoja taikinius giliai Rusijos teritorijoje, siekdama mažinti Rusijos karinius pajėgumus ir didinti ekonominį spaudimą. Strategijoje ypač dažnai minimi energetikos objektai, nes naftos perdirbimas, terminalai ir sandėliavimas yra svarbūs tiek kariuomenės logistikai, tiek biudžeto pajamoms.

    Tokios atakos paprastai sukelia ne tik tiesioginius nuostolius, bet ir grandininį efektą: priverstinį gamybos stabdymą, papildomas saugumo priemones, logistikos trikdžius ir didesnes išlaidas infrastruktūros apsaugai. Kartu Ukraina pabrėžia, kad jos tikslas yra mažinti Rusijos gebėjimą tęsti karą, o ne plėsti konfliktą.

    Rusijos atakos prieš Ukrainą tęsiasi

    Ukrainos karinės oro pajėgos šeštadienį pranešė, kad per naktį Rusija paleido 152 dronus ir vadinamąsias klaidžiojančias kovines galvutes. Pirminiais duomenimis, iki 9 valandos ryto oro gynyba numušė arba neutralizavo 124 priešo bepiločius orlaivius, o smūgiai fiksuoti 16 vietų.

    Tuo pat metu regionų valdžia skelbė apie civilių aukas ir sužeistuosius. Chersono srityje per parą, vietos administracijos duomenimis, sužeisti 28 žmonės, tarp jų vaikas, o Dnipropetrovsko srityje pranešta apie žuvusį vaiką ir 11 sužeistųjų.

    Dar keturi žmonės, pasak vietos pareigūnų, sužeisti Sumų srityje, o Donecko, Zaporižios ir Charkivo regionuose fiksuoti papildomi sužeidimai. Situacija išlieka įtempta, o abiejų pusių smūgiai rodo, kad karas vis labiau persikelia į infrastruktūros ir logistikos taikinių erdvę.

  • NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA ir Rusijos įgula po 8 mėnesių ISS nusileido Kazachstane: ką spėjo nuveikti orbitoje

    NASA astronautas Chrisas Williamsas ir Rusijos kosmonautai Sergejus Kud-Sverčkovas bei Sergejus Mikajevas po maždaug aštuonių mėnesių Tarptautinėje kosminėje stotyje (ISS) sekmadienį sėkmingai grįžo į Žemę. Įgula nusileido su erdvėlaiviu „Sojuz MS-28“ Kazachstane, pietryčiuose nuo Džezkazgano.

    Po nusileidimo astronautai ir kosmonautai paprastai pirmiausia perduodami medikų komandai: tikrinama bendra būklė, širdies ir kraujagyslių sistemos reakcijos, dehidratacijos rizika, prisitaikymas prie gravitacijos. Vėliau įgula skraidinama į reabilitacijos ir pasirengimo centrus, kur prasideda kelių savaičių atsigavimo etapas.

    NASA nurodo, kad ši misija truko 241 dieną, per kurias įgula Žemę apskriejo 3 856 kartus ir įveikė daugiau kaip 164 mln. kilometrų. Agentūros teigimu, tyrimai buvo skirti ir praktinei naudai Žemėje, ir pasirengimui būsimoms kelionėms į Mėnulį bei Marsą.

    Pasak NASA, Chriso Williamso darbai apėmė mokslines užduotis, susijusias su naujų vėžio gydymo metodų tyrimais ir medžiagų gamyba mikrogravitacijoje, aktualia didelio našumo kompiuterių bei elektronikos pramonei. Tokie eksperimentai stotyje svarbūs tuo, kad mikrogravitacija leidžia tiksliau stebėti procesus, kuriuos Žemėje iškreipia konvekcija ir nusėdimas.

    Agentūra taip pat pranešė, kad Williamsas atliko du išėjimus į atvirą kosmosą. Per juos buvo ruoštasi stoties elektros sistemos atnaujinimams ir keičiamas sugedęs Kanados manipuliatoriaus „Canadarm2“ jungties mazgas, nuo kurio priklauso dalis stoties priežiūros darbų.

    Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“ teigė, kad ISS 74 misijos metu atliktas vienas rusiškas išėjimas į atvirą kosmosą, kai buvo montuojama įranga moksliniam eksperimentui, skirtam Saulės terahercinei spinduliuotei tirti. Taip pat prie stoties du kartus buvo prijungti krovininiai laivai „Progress MS“, atgabenę vandens, kuro ir dujų, būtinų gyvybės palaikymo sistemoms.

    Įgulos rotacija ISS vykdoma nuolat, kad stotyje nepertraukiamai būtų palaikomos tyrimų programos ir infrastruktūros priežiūra. Šį mėnesį į stotį atvyko pamaininė komanda: NASA astronautas Anilis Menonas ir „Roskosmos“ kosmonautai Piotras Dubrovas bei Ana Kikina, kurie prisijungė prie jau dirbusios tarptautinės grupės.

    NASA skelbia, kad artėjanti ekspedicija daug dėmesio skirs gamybai kosmose, įgulos sveikatos patikroms pasitelkiant DI metodus, taip pat biotechnologijoms, įskaitant žmogaus audinių biotipografiją. Pastarosios kryptys laikomos vienomis perspektyviausių, nes gali padėti ir medicinai Žemėje, ir ilgos trukmės misijoms, kai resursų bei logistikos galimybės yra ribotos.

    Nors JAV ir Rusijos santykiai Žemėje išlieka įtempti, ISS programoje abi šalys ir toliau bendradarbiauja vykdydamos įgulų keitimą, krovinių pristatymą ir stoties eksploataciją. Būtent ši tarpusavio priklausomybė, anot kosmoso sektoriaus ekspertų, padeda išlaikyti bent minimalų praktinį dialogą vienoje iš nedaugelio likusių bendrų didžiųjų tarptautinių programų.

  • Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Rusija iš Baikonuro išbandė naują raketą „Sojuz-5“: ką parodė pirmasis skrydis ir kas toliau

    Pirmasis „Sojuz-5“ bandymas

    Rusija naktį į penktadienį iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane atliko pirmąjį naujos vidutinės klasės raketos „Sojuz-5“ bandomąjį paleidimą. Apie tai pranešė valstybinė korporacija „Roskosmos“, o Kazachstano skaitmeninės plėtros ir aviacijos bei kosmoso sektoriaus institucijos patvirtino, kad startas įvyko pagal bandymų programą.

    Raketa kilo iš 45 aikštelės, o bandymas buvo vykdomas kaip skrydžio kūrimo ir sertifikavimo etapų dalis. Tokie skrydžiai paprastai skirti patikrinti visą grandinę nuo starto infrastruktūros iki pakopų darbo realiomis sąlygomis.

    „Pirmoji ir antroji pakopos veikė normaliai, o krovinio maketas buvo išvestas į suplanuotą suborbitinę trajektoriją“, – sakė „Roskosmos“.

    Pagal pateiktą informaciją, vietoj realaus palydovo buvo naudotas maketas, kuris po suborbitinio skrydžio nukrito į Ramųjį vandenyną. Tai įprasta pirmųjų bandymų praktika, leidžianti įvertinti skrydžio dinamiką ir saugą neįtraukiant brangios naudingosios apkrovos.

    Kas tai per raketa ir kodėl ji svarbi

    „Roskosmos“ teigia, kad „Sojuz-5“ kuriama kaip naujos kartos nešėja, kuri turėtų mažinti vieno paleidimo kainą ir didinti galimybes iškelti sunkesnius krovinius. Skelbiama, kad projektuojamas naudingosios apkrovos limitas gali siekti iki 17 tonų, priklausomai nuo trajektorijos ir misijos profilio.

    Dar vienas akcentas yra kuro sprendiniai: nurodoma, kad raketa turėtų naudoti aplinkai palankesnius kuro komponentus, palyginti su kai kuriomis senesnėmis sistemomis. Pastaraisiais metais tai tapo svarbiu kriterijumi kosmodromams, ypač kai paleidimai vykdomi arti gyvenamų teritorijų ar jautrių ekosistemų.

    Baikonuras ir Kazachstano interesai

    Baikonuras išlieka viena svarbiausių istorinių kosminių aikštelių pasaulyje: būtent iš čia 1961 metais startavo „Vostok 1“ su Jurijumi Gagarinu. Po Sovietų Sąjungos žlugimo kosmodromas liko Kazachstano teritorijoje, o Rusija jį eksploatuoja pagal nuomos sutartį.

    2004 metais Kazachstanas ir Rusija pradėjo bendrą „Baiterek“ projektą, kuriuo siekiama modernizuoti infrastruktūrą ir pereiti prie šiuolaikiškesnių, mažiau taršių paleidimo sprendimų. Kazachstano parlamentas 2021 metais pratęsė Rusijos Baikonuro nuomos terminą iki 2050 metų, taip įtvirtindamas ilgalaikį bendradarbiavimą.

    „Sojuz-5“ bandymas Kazachstanui svarbus ne tik kaip dar vienas paleidimas, bet ir kaip signalas apie didesnę šalies rolę kosmoso sektoriuje. Kartu su „Baiterek“ komplekso plėtra šalis siekia turėti daugiau praktinės kontrolės modernioje starto infrastruktūroje ir stiprinti savo pozicijas regione.

  • Rusai pagaliau paleido „Sojuz 5“: po beveik 10 metų laukimo raketa įveikė pirmąjį testą

    Rusai pagaliau paleido „Sojuz 5“: po beveik 10 metų laukimo raketa įveikė pirmąjį testą

    Rusija atliko pirmąjį naujos raketos „Sojuz 5“ bandomąjį skrydį po beveik dešimtmetį trukusių kūrimo darbų. Startas įvyko iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane, o misija buvo demonstracinė, skirta patikrinti pagrindines sistemos grandis.

    Pasak Roskosmos, abu raketos laipsniai veikė pagal planą, o skrydis vyko suborbitine trajektorija. Po jos raketa turėjo sugrįžti į atmosferą virš Ramiojo vandenyno zonos, kuri iš anksto buvo apribota laivybai ir aviacijai.

    „Pirmasis ir antrasis „Sojuz 5“ laipsniai veikė pagal planą, o raketa buvo išvesta į apskaičiuotą suborbitinę trajektoriją“, – teigė Roskosmos pranešime.

    „Sojuz 5“ yra dviejų pakopų, daugiau kaip 60 metrų aukščio raketa, kuri, pagal viešai skelbiamus parametrus, į žemąją Žemės orbitą galėtų iškelti apie 17–18 tonų naudingosios apkrovos. Tai priartina ją prie vidutinės klasės komercinių nešėjų, tačiau rinkoje svarbi ne tik keliamoji galia.

    Esminis skirtumas tas, kad „Sojuz 5“ nėra daugkartinio naudojimo raketa, todėl jos pakopos po skrydžio negrąžinamos. Pastarąjį dešimtmetį pasaulinėje rinkoje būtent pakartotinis pakopų panaudojimas tapo vienu pagrindinių kainą ir paleidimų dažnį lemiančių veiksnių.

    Dar vienas iššūkis Rusijai yra tarptautinės konkurencijos ir sankcijų aplinka, kuri riboja prieigą prie kai kurių technologijų, komponentų bei užsakymų. Dėl to „Sojuz 5“ realiausiai bus orientuota į Rusijos vidaus programas ir partnerius, su kuriais išliko bendradarbiavimo kanalai.

    Vis dėlto sėkmingas pirmasis demonstracinis skrydis yra svarbus etapas pačiam projektui: jis leidžia pereiti prie tolimesnių bandymų ir sertifikavimo, kuris būtinas reguliariems skrydžiams. Artimiausi rezultatai priklausys nuo to, kaip greitai pavyks užtikrinti stabilų gamybos tempą ir patikimą paleidimų grafiką.