CP v2

Tag: Rosomak

  • Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainiečiai parodė mokymus Lenkijoje, bet dėmesį patraukė įtartinos DI nuotraukos

    Ukrainos 146-asis atskirasis remonto ir atkūrimo pulkas pranešė, kad jo kariai Lenkijoje baigė mokymus, susijusius su šarvuočiais „Rosomak“. Pasak padalinio, mokymai vyko modernioje bazėje, o juos vedė vietos instruktoriai, dirbantys su šio tipo technika.

    Skelbiama, kad programa apėmė šarvuočio sandarą, pagrindines sistemas, diagnostiką, techninę priežiūrą ir gedimų šalinimą. Po kurso dalyviai laikė baigiamuosius egzaminus ir gavo sertifikatus, patvirtinančius įgytas kompetencijas.

    Ukrainos žiniasklaida tokius mokymus sieja su praktiniu tikslu – kuo daugiau remonto darbų atlikti pačiai Ukrainai, neperkeliant technikos į Lenkiją. Tai ypač aktualu karo sąlygomis, kai logistika sudėtinga, o kovinė technika turi grįžti į rikiuotę kuo greičiau.

    Primename, kad Ukrainos pajėgos naudoja Lenkijos „Rosomak“, perduotus 2023 metais. Šie šarvuočiai su bokšteliu „Hitfist-30P“ pirmą kartą plačiau paminėti koviniuose veiksmuose per 2023 metų vasaros kontrpuolimą, o atviri šaltiniai fiksavo ir praradimus.

    Vis dėlto šį kartą didžiausią diskusiją sukėlė ne patys mokymai, o prie įrašo pridėtos keturios nuotraukos. Internautai atkreipė dėmesį į detales, kurios gali priminti dirbtinio intelekto sugeneruotų ar stipriai apdorotų vaizdų požymius: neįprastus užrašų kontūrus ant bokštelio, keistas proporcijas ir netipišką smulkių elementų geometriją.

    Žurnalistai kreipėsi į 146-ąjį pulką prašydami paaiškinti, ar vaizdai buvo redaguoti, tačiau iki publikavimo atsakymo nebuvo. Ekspertai pabrėžia, kad vien vizualūs įtarimai dar neįrodo klastotės, tačiau karo metu informacinėje erdvėje ypač svarbu tiksliai nurodyti, kaip ir kada medžiaga parengta.

    Tokie ginčai taip pat atspindi platesnę tendenciją: didėjant DI įrankių prieinamumui, vis sunkiau greitai atskirti autentišką nuotrauką nuo generuoto ar redaguoto vaizdo. Dėl to institucijos vis dažniau raginamos pateikti kontekstą, o auditorijai rekomenduojama vertinti vaizdus kritiškai, ypač kai jie susiję su karine tematika.

    Mokymai Lenkijoje vyksta ir platesnio tarptautinio bendradarbiavimo rėmuose. Nuo 2022 metų rudens Europos Sąjunga vykdo EUMAM Ukraine misiją, kurios tikslas – parengti Ukrainos karius įvairiose srityse, o dalis mokymų organizuojama Lenkijoje, įskaitant Jungtinio ginkluotės rūšių mokymo vadovybės centrą Žagane.

    Net jei dalis paviešintų vaizdų būtų redaguoti, tai savaime nepaneigtų pačių mokymų fakto. Tačiau situacija parodė, kad skaidrumas ir patikrinama vizualinė medžiaga tampa ne mažiau svarbūs nei pati žinia apie paramą ir praktinį karių rengimą.

  • PGZ perima Rafako halas Racibore: „Jelcz“ ir „Rosomak“ sutaria dėl gamybos starto iki 2026 pabaigos

    Lenkijos valstybinė gynybos pramonės grupė Polska Grupa Zbrojeniowa (PGZ) pranešė, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ pasirašė vienos iš Racibore esančių buvusios įmonės „Rafako“ halės subnuomos sutartį. Tai dar vienas žingsnis siekiant greitai pritaikyti apleistą pramoninę infrastruktūrą gynybos užsakymams ir sutelkti kelias gamybos kryptis vienoje vietoje.

    PGZ patvirtino, kad Racibore planuojami trys anksčiau skelbti projektai: „Jelcz“ važiuoklių ir specializuotų platformų surinkimas Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, šarvuotųjų transporterių „Rosomak“ korpusų suvirinimo linija bei erdvė programai San. Grupė akcentuoja, kad gamybos suartinimas turėtų pagerinti logistiką, suderinti tiekimą ir sumažinti siaurąsias vietas, kurios dažnai riboja gynybos pramonės tempus.

    „Jelcz“ atveju nurodoma, kad pirmieji automobiliai iš naujai paleistos linijos turėtų nuriedėti iki 2026 metų pabaigos. Ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 700 važiuoklių per metus, o tai reikšmingai išplėstų pajėgumus, kurių reikia tiek reguliariems kariuomenės pirkimams, tiek sparčiau augantiems gynybos projektams.

    „Vienoje vietoje sutelktos veiklos suteiks daugiau sinergijos ir leis efektyviau išnaudoti grupės bendrovių potencialą“, – sakė Polska Grupa Zbrojeniowa.

    PGZ pabrėžia, kad buvusios „Rafako“ infrastruktūros pritaikymas leidžia plėstis greičiau ir su mažesnėmis investicijomis, nes dalis patalpų jau pritaikyta didelių gabaritų gamybai. Pagal anksčiau pristatytą planą „Jelcz“ Racibore ketina naudoti kelias sales skirtingoms veikloms, įskaitant surinkimą, dažymo procesus ir metalo apdirbimą bei suvirinimą, kad gamyba būtų kuo labiau pilno ciklo.

    „Rosomak“ numatoma skirti atskirą erdvę korpusų gamybai, o tai turi tiesioginę reikšmę šarvuotų platformų tiekimo grandinei. PGZ signalizuoja, kad tokie sprendimai tampa strateginiai, nes gynybos pramonėje svarbiausia ne tik galutinis produktas, bet ir stabilus komponentų bei korpusų srautas, kurio trūkumas gali sustabdyti surinkimą net turint finansavimą ir užsakymus.

    Raciboro projektai siejami ir su platesniu „Rafako“ turto bei darbuotojų klausimu po įmonės bankroto. Teismo sprendimas dėl bankroto įsigaliojo 2025 metų sausį, o vėliau valstybės institucijos ir su valstybe susijusios bendrovės pradėjo ieškoti modelio, kaip išlaikyti pramoninį potencialą regione ir dalį kompetencijų nukreipti į gynybos sektorių.

    Tam tikslui buvo įsteigta bendrovė Raciborska Fabryka Komponentów (RFK), kurios akcininkais tapo ARP, Towarzystwo Finansowe Silesia ir „Polimex Mostostal“. PGZ anksčiau skelbė apie ketinimus, kad „Jelcz“ ir „Rosomak“ Racibore kurtų padalinius, o įmonės rengia detalesnius verslo planus, kaip organizuoti gamybą, investicijas ir darbuotojų poreikį.

    Šis atvejis atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dėl saugumo situacijos ir augančių karinių užsakymų valstybės ieško būdų greitai didinti pajėgumus, pasitelkdamos esamą pramoninę bazę. Buvusių energetikos ar sunkiosios pramonės objektų perorientavimas į gynybos gamybą leidžia sutaupyti laiko, tačiau kartu reikalauja aiškių tiekimo grandinių, kvalifikuotos darbo jėgos ir ilgalaikių užsakymų, kad investicijos būtų tvarios.

  • Lenkija atskleis paramos Ukrainai mastą: per dvejus metus įranga ir ginklai už apie 3,5 mlrd. eurų

    Lenkijos gynybos ministerija skelbia artimiausiu metu planuojanti išslaptinti detalesnius duomenis apie karinę paramą Ukrainai nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios. Varšuva teigia, kad dalis informacijos iki šiol buvo ribojama saugumo sumetimais, tačiau dabar siekiama aiškiau parodyti bendrą pagalbos apimtį.

    Lenkijos vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas nurodė, kad didžiausios paramos siuntos Ukrainą pasiekė 2022–2023 metais. Jo teigimu, jų vertė siekė apie 15 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 3,5 mlrd. eurų, o sprendimai dėl tokio masto perdavimų buvo priimti ankstesnės vyriausybės laikotarpiu.

    „Nėra tokios technikos, kuri būtų nenaudojama: net senesni T-72 ar PT-91 tebėra reikalingi mūsų karių rengimui“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Ministro teigimu, kritika, esą Ukrainai buvo perduodama tik nereikalinga ar sandėliuose stovėjusi sovietinė technika, neatitinka realybės. Jis pabrėžė, kad sprendimai dėl perdavimų esą buvo derinami su Lenkijos kariuomenės vadovybe, vertinant, kaip išlaikyti pačios Lenkijos gynybinius pajėgumus.

    Pasak jo, išslaptinimo procesas užtruks, nes reikia suderinti skaidrumo tikslą su operaciniu saugumu. Lenkijos institucijos siekia pateikti pilną vaizdą, kokios sistemos, kiek vienetų ir kokiais etapais buvo perduotos, kad informacija nebūtų interpretuojama fragmentiškai.

    Kokia ginkluotė minima viešai

    Viešai įvardijamų perdavimų sąraše minimi tankai T-72, PT-91 ir Leopard 2A4, taip pat pėstininkų kovos mašinos ir šarvuotieji transporteriai, tarp jų Rosomak, BWP-1 bei BRDM tipo technika. Taip pat nurodoma artilerija, įskaitant AHS Krab, 2S1 Goździk, BM-21 sistemas ir skirtingo kalibro minosvaidžius.

    Lenkijos pusė taip pat mini bepiločius orlaivius ir žvalgybos priemones, tarp jų Warmate ir FlyEye. Be to, kalbama apie perduotus MiG-29 orlaivius, Mi-24 sraigtasparnius bei oro gynybos sistemas ir jų komponentus, įskaitant OSA, taip pat senesnių sistemų NEVA ir kitų kompleksų elementus.

    Didelę paramos dalį sudaro amunicija ir pėstininkų ginkluotė: tankų, artilerijos ir minosvaidžių šaudmenys, taip pat lengvieji ginklai bei kario individuali ekipuotė. Tokia pagalba paprastai yra kritiškai svarbi, nes karo intensyvumas Ukrainoje reiškia nuolatinį atsargų poreikį, o tiekimo grandinės turi veikti be pertrūkių.

    Parama nuo 2024 metų

    Władysławas Kosiniakas-Kamyszas teigė, kad nuo 2024 metų iki dabar perdavimų vertė siekė apie 1,55 mlrd. zlotų, tai yra maždaug 360 mln. eurų. Pasak jo, į šią sumą patenka įvairi amunicija, atsarginės dalys ir įranga, taip pat raketinė ginkluotė, įvardijant PAC-3 tipo raketas, siejamas su „Patriot“ sistema.

    Ministras pabrėžė, kad Lenkija dalyvauja tarptautinėse koordinavimo struktūrose, kurios derina paramos kryptis ir prioritetus Ukrainai, o dalis perdavimų vyksta ir vykdant sąjungininkų įsipareigojimus. Varšuva akcentuoja, kad parama Ukrainai yra tiesiogiai susijusi su Lenkijos saugumu, nes Rusijos pajėgumų silpninimas fronte mažina grėsmes regionui.

  • Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainiečiai įvertino lenkišką „Rosomak“ fronte: verdiktas nustebino net skeptikus

    Ukrainos gynybos ministerija paviešino apžvalgą, kurioje fronto kariai dalijasi patirtimi naudojant lenkiškus šarvuotuosius transporterius „Rosomak“. Šie 8×8 ratiniai šarvuočiai Ukrainoje kariauja nuo 2023 metais, o karių vertinimas daugiausia teigiamas.

    Ukraina nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios iš partnerių gavo įvairios vakarietiškos technikos, o Lenkija tapo viena aktyviausių tiekėjų. Tarp perduodamų platformų ryškiai išsiskiria „Rosomak“, kurį ukrainiečiai vadina patikimu ir greitai įvaldomu kovos įrankiu.

    Kas yra „Rosomak“?

    „Rosomak“ yra modulinės konstrukcijos ratinis šarvuotis su 8×8 pavara, priklausomai nuo versijos sveriantis maždaug 22–26 tonas. Modulinis principas leidžia kurti skirtingos paskirties variantus, nuo kovinių iki medicininės evakuacijos ar techninės pagalbos.

    Ukrainoje minima standartinė kovinė versija su „Hitfist-30“ bokšteliu, taip pat variantas, ginkluotas 120 mm kalibro minosvaidžiu, žinomas kaip „Rak“. Šie skirtumai svarbūs, nes realiame fronte vieniems daliniams reikia ugnies galios, kitiems – saugaus mobilumo ir greito perdislokavimo.

    Tipinėje kovinėje konfiguracijoje šarvuotis turi trijų žmonių įgulą ir gali gabenti iki aštuonių karių. Apžvalgoje akcentuojama ir mobilumo pusė: keliuose „Rosomak“ gali pasiekti iki 100 kilometrų per valandą greitį, o kai kurios versijos turi ir amfibines galimybes, leidžiančias savarankiškai įveikti vandens kliūtis.

    Ką kariai giria labiausiai?

    Ukrainos gynybos ministerijos medžiagoje kariai pirmiausia pabrėžia valdymo paprastumą ir greitą perpratimą. Tai praktinis privalumas kare, kuriame technika dažnai atkeliauja iš skirtingų šalių, o apmokymams ir logistikai tenka veikti labai trumpais terminais.

    Taip pat išskiriamas ginkluotės efektyvumas. Pagrindinis „Hitfist-30“ bokštelio ginklas yra 30 mm automatinė patranka „Mk 44 Bushmaster II“, o papildomai naudojamas 7,62 mm kulkosvaidis. Karių vertinimu, ugnies galia ir greita reakcija padeda tiek atremti puolimą, tiek paremti pėstininkus.

    Trečias dažnai minimas aspektas – manevringumas ir greitis, leidžiantys greitai pasiekti pozicijas, atlikti užduotis ir atsitraukti. Šis kriterijus ypač svarbus dabartiniame kare, kuriame sparčiai išaugo žvalgybos dronų ir smogiamųjų bepiločių vaidmuo, todėl užsibuvimas vienoje vietoje tampa pavojingas.

    „Ši technika išsaugo įgulos gyvybes net tada, kai priešas nuolat atakuoja dronais, o apgadinti šarvuočiai suremontuojami ir grąžinami į rikiuotę“, – teigiama apžvalgoje.

    Platesnis kontekstas: kodėl vertinimas svarbus?

    Tokie atsiliepimai svarbūs ne tik viešajai nuomonei, bet ir praktiniams sprendimams dėl tolimesnės paramos, remonto grandinių ir atsarginių dalių. Kuo platforma labiau tinka realioms sąlygoms, tuo efektyviau veikia logistika, o įgulos greičiau pereina nuo mokymų prie realių užduočių.

    Šarvuotųjų transporterių vaidmuo fronte pastaraisiais metais keičiasi: jie turi ne tik pervežti karius, bet ir užtikrinti kuo geresnę apsaugą nuo skeveldrų, artilerijos, minų bei bepiločių grėsmių. Ukrainiečių išvada apie „Rosomak“ universalumą ir atsparumą rodo, kad platforma atitinka bent dalį šių modernių reikalavimų.