Tag: Rostec

  • Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusija baigė BREM-80 bandymus: skelbia startavusią gamybą, bet kyla klausimų dėl realių galimybių

    Rusijos valstybinis koncernas „Rostec“ pranešė baigęs modernizuotos šarvuotos technikos evakuacijos mašinos BREM-80 bandymus ir teigė, kad serijinė gamyba jau pradėta, o technika perduodama kariuomenei. Pasak gamintojų, sprendimai esą kurti įvertinus karo Ukrainoje patirtį, kur technikos atgabenimas iš mūšio lauko tapo ypač rizikingas.

    BREM-80 yra skirta iš mūšio zonos evakuoti apgadintus ar nebejudančius šarvuočius, pirmiausia tankus, ir atlikti dalį remonto darbų lauko sąlygomis. Tokios mašinos svarbios ne tik logistikai, bet ir tam, kad mūšio lauke likusi technika nepatektų priešininkui ar nebūtų sunaikinta artilerijos bei dronų.

    Kas pasikeitė modernizuotame variante

    Vienas pagrindinių atnaujinimų, apie kurį kalba Rusijos gamintojai, yra mechanizuotas sukabinimo įrenginys, leidžiantis prijungti tempiamą techniką neišlipant įgulai. Tradiciškai įgulos nariai turi išeiti į atvirą erdvę pritvirtinti lynų, o šiuolaikinėse kovos sąlygose tai ypač pavojinga dėl dronų, snaiperių ir artilerijos ugnies.

    Gamintojai tvirtina, kad naujas mechanizmas išbandytas esant maksimalioms apkrovoms, tempiant sunkią šarvuotą techniką per nelygų reljefą. Vis dėlto nepriklausomų duomenų, patvirtinančių bandymų apimtį ir jų rezultatus realiomis fronto sąlygomis, viešai nepateikta.

    Be to, „Uralvagonzavod“ ir „Rostec“ nurodo, kad mašina sustiprinta prieš kumuliacinius užtaisus, dronus ir artilerijos skeveldras. Taip pat skelbiama apie naujas ryšio priemones, vadinamas šeštos kartos radijo sistema, bei atsparumo trukdymui patikras elektroninės kovos aplinkoje.

    Kuo svarbi T-80 bazė ir kokie pažadai kelia abejonių

    BREM-80 sukurta T-80 tanko važiuoklės pagrindu ir naudoja dujinės turbinos variklį. Gamintojai akcentuoja privalumą šaltyje, teigdami, kad variklis gali būti užvedamas per kelias minutes net esant iki minus 40 laipsnių Celsijaus temperatūrai, kas teoriškai svarbu šiauriniuose regionuose.

    Modernizuotas variantas taip pat turi buldozerio peilį, kuris gali būti naudojamas keliams valyti, pravažoms paruošti ar pačiai mašinai stabilizuoti atliekant traukimo bei kitus darbus. Tokie sprendimai paprastai didina evakuacijos greitį ir mažina laiką, kurį technika praleidžia atviroje, apšaudymo rizikai jautrioje vietoje.

    Rusijos gamintojai taip pat tvirtina, kad BREM-80 traukos galimybių pakanka ne tik rusiškai ir sovietinei, bet ir sunkesnei vakarietiškai šarvuotai technikai, o kai kuriais atvejais esą įmanoma vilkti kelis tankus vienu metu. Tačiau tai yra gamintojo deklaracijos, kurios kol kas neturi viešai patvirtintų nepriklausomų įrodymų, o reali gynybos priemonių veiksmingumo statistika nėra skelbiama.

    Ką žinome apie gamybą ir pristatymus

    „Rostec“ komunikate teigiama, kad modernizuotas BREM-80 praėjo pilną bandymų ciklą, o serijinė gamyba pradėta ir mašinos jau tiekiamos Rusijos pajėgoms. Kiek vienetų pagaminta ir perduota, nenurodoma, todėl įvertinti gamybos mastą ir realų diegimo tempą šiuo metu sudėtinga.

    Karo Ukrainoje kontekste technikos evakuacijos grandis tapo vienu iš kritinių elementų, nes intensyvus dronų naudojimas ir nuolatinė artilerijos grėsmė riboja galimybes saugiai pasiekti apgadintas mašinas. Dėl to tokie atnaujinimai kaip nuotoliniu ar mechanizuotu būdu valdomas sukabinimas ar papildoma apsauga teoriškai gali turėti praktinę vertę, tačiau jų realų rezultatą lemia masinis panaudojimas ir išlikimas mūšio lauke.

    „Skelbti apie modernizaciją lengva, tačiau svarbiausia yra tai, kaip greitai tokia technika pasiekia dalinius ir kaip ji veikia realiomis sąlygomis“, – pažymima bendrame gamintojų pareiškime apibūdinant bandymų pabaigą ir planus tęsti tiekimą.

  • Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Rusija parodė dvivietį Su-57D: kam jis skirtas ir ar taps atsaku Lenkijos F-35?

    Internete pasirodžius naujoms rusų naikintuvo Su-57 nuotraukoms, dėmesį patraukė neįprasta detalė: matoma kitokios formos kabina leidžia manyti, kad tai dvivietė versija, dažniausiai įvardijama Su-57D. Rusija pastaruoju metu vis dažniau viešina šios platformos bandymus, siekdama parodyti, jog penktos kartos programa juda į priekį.

    Apie Su-57D viešai prabilta 2026 metais, kai Rusijos gynybos pramonės konglomeratas „Rostec“ paskelbė pirmuosius kadrus iš bandymų. Dvivietė konfigūracija kelia klausimų, nes šiuolaikiniai penktos kartos naikintuvai paprastai kuriami vienviečiai, o papildoma įgula reiškia didesnę masę, sudėtingesnę avioniką ir potencialiai prastesnes slaptumo charakteristikas.

    Rusijos valstybinei agentūrai TASS bandymų pilotas teigė, kad nauja modifikacija gali būti skirta vadinamojo oro vadavietės vaidmeniui. Tokia koncepcija numato, kad vienas orlaivis realiu laiku renka, apdoroja ir paskirsto duomenis, koordinuoja kitų platformų veiksmus, įskaitant bepiločius orlaivius.

    Lenkijos F-35 ir tinklaveika

    Ši idėja tiesiogiai siejasi su Vakarų doktrina, kurioje „Lockheed Martin“ F-35 laikomas ne tik naikintuvu, bet ir jutiklių bei duomenų sklaidos mazgu. Lenkija įsigyja F-35A, o regiono gynybos planavime vis svarbesnė tampa tinklaveika, kai oro, žemės ir jūros sistemos veikia vienoje informacinėje erdvėje.

    Vis dėlto vien deklaracijos dar nereiškia lygiaverčių pajėgumų. Vakarų analitikai nuolat pabrėžia, kad F-35 pranašumas remiasi brandžia programine įranga, jutiklių sinteze, ryšių kanalais ir plataus masto logistikos ekosistema, o šiuos elementus greitai atkartoti sudėtinga net turint pažangią aerodinaminę platformą.

    Ką žinoma apie Su-57 galimybes

    Su-57 yra didesnis už daugumą kitų penktos kartos naikintuvų: jo sparnų mojis siekia apie 14,1 metro, tuščio orlaivio masė yra apie 18 000 kilogramų, o maksimali kilimo masė – apie 35 000 kilogramų. Naikintuvas varomas dviem Saturn AL-41F1 varikliais, deklaruojamas maksimalus greitis su forsavimu siekia apie 2 machus, o lubos – iki 18 kilometrų.

    Ginkluotė numatyta daugiausia vidinėse ginkluotės skyriuose: tarp variklių yra dvi pagrindinės talpos, taip pat dvi mažesnės šoninės nišos greitam paleidimui. Rusija teigia, kad konstrukcijoje taikyti mažesnio radarinio matomumo sprendimai, tačiau realus slaptumo lygis ir jutiklių efektyvumas lieka sunkiai patikrinami nepriklausomais duomenimis.

    Kodėl kuriama dvivietė versija

    Dvivietis Su-57D gali turėti kelias paskirtis: nuo sudėtingesnių misijų valdymo ir bepiločių koordinavimo iki mokymo ir bandymų, kai antras įgulos narys perima dalį užduočių. Pastaraisiais metais spartėja tendencija, kai naikintuvai integruojami su vadinamaisiais lojaliaisiais sparno draugais, o DI ir automatizavimo įrankiai naudojami informacijos apdorojimui bei sprendimų paramai.

    Klausimas, ar tai taps „kontra“ Lenkijos F-35, priklausys ne vien nuo Su-57D pasirodymo, bet ir nuo realios gamybos apimties, patikimų ryšių bei jutiklių tinklo, integracijos su bepiločiais ir eksploatacinio patikimumo. Kol kas viešinami vaizdai rodo ambiciją, tačiau atsakymą pateiks tik praktiniai rezultatai ir tai, kiek tokių orlaivių Rusija sugebės parengti kovinei tarnybai.

  • Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusija rodo „Voratinklį“: žada gaudyti dronus virš naftos perdirbimo ir energetikos objektų

    Rusijoje pristatytas naujas fizinės apsaugos sprendimas, kurį kūrėjai vadina „Voratinkliu“ ir teigia, kad jis turėtų padėti sulaikyti dronus, taikomus į naftos ir energetikos infrastruktūrą. Sistema buvo sukurta bendrovės „RT-Project Technologies“ kartu su „Standard Electric“ ir pademonstruota Rostec regioninės misijos metu Tverės srityje.

    Gamintojai nurodo, kad sprendimas šiuo metu pereina pilotinius bandymus keliuose kuro ir energetikos sektoriaus objektuose. „Voratinklis“ esą skirtas apsaugoti naftos saugyklas, kuro terminalus, naftos perdirbimo gamyklas, elektros pastotes, sandėlius ir kitus kritinės infrastruktūros elementus.

    Kaip veikia „Voratinklis“?

    Pagal viešai aprašytą koncepciją, aplink saugomą objektą įrengiama ištisinė atraminių kolonų, laikiklių ir plieninio tinklo konstrukcija. Rostec atstovas Aleksandras Nazarovas teigė, kad tokia nuolatinė „užtvara“ turėtų fiziškai „pagauti“ į objektą skrendančius dronus.

    Kūrėjai pabrėžia, kad konstrukcija montuojama tik varžtiniais sujungimais, be suvirinimo. Tai turėtų būti aktualu vietose, kur erdvė ribota arba kur suvirinimo darbai laikomi papildoma gaisro rizika, pavyzdžiui, šalia degių produktų talpyklų.

    Ką žada gamintojai ir ko trūksta?

    Teigiama, kad sistema gali būti pritaikoma objektams, kurių aukštis viršija 25 metrus, o saugomas plotas gali būti praktiškai bet kokio dydžio. Taip pat skelbiama, kad konstrukcija esą praėjo pilno masto seisminio atsparumo bandymus, o plieninės dalys gamybos etape cinkuojamos karštuoju būdu, kad būtų atsparesnės korozijai.

    Vis dėlto šiuo metu didžioji dalis informacijos apie efektyvumą remiasi pačių gamintojų ir valstybinės korporacijos Rostec pateikiamais teiginiais. Nepriklausomų bandymų rezultatų, kurie leistų patvirtinti deklaruojamą veiksmingumą prieš realius dronų tipus ir skirtingus smūgio scenarijus, viešai nepateikta.

    Platesnis kontekstas: dronai keičia infrastruktūros apsaugą

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijos naftos perdirbimo, kuro bazės ir naftos sandėliavimo objektai ne kartą tapo dronų atakų taikiniais, o tai siejama su Ukrainos pastangomis trikdyti logistiką ir mažinti kuro tiekimo stabilumą. Dėl to visame regione auga paklausa priemonėms, kurios mažintų nuostolius ne tik nuo sprogmenų, bet ir nuo gaisrų bei antrinių avarijų.

    Ekspertinėje praktikoje pabrėžiama, kad infrastruktūros apsauga nuo dronų paprastai remiasi kelių lygių principu: aptikimu, elektroninėmis priemonėmis ir fizinėmis kliūtimis. „Voratinklis“ aiškiai pozicionuojamas kaip paskutinės grandies, pasyvi, tačiau potencialiai greitai įrengiama priemonė, kurios reali vertė priklausys nuo to, kaip ji atlaikys įvairius smūgio kampus, greičius ir skirtingą dronų masę.