CP v2

Tag: Rotušės aikštė

  • Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno Rotušės aikštė po rekonstrukcijos: daugiau žalumos, vandens srovės ir erdvė renginiams

    Kauno senamiestyje užbaigta Rotušės aikštės rekonstrukcija, o atnaujinta erdvė sutapo su lauko kavinių sezono pradžia. Miestas skelbia, kad aikštėje įrengta nauja danga, suformuotos žalumos salelės, atnaujintas apšvietimas, o grindinyje integruotos vandens srovės jau tapo nauju traukos tašku.

    Kauno savivaldybės teigimu, Rotušės aikštės pokyčiai yra platesnio senamiesčio atnaujinimo tęsinys po Rotušės pastato ir Vilniaus gatvės sutvarkymo. Aikštė projektuota taip, kad būtų patogesnė kasdieniam judėjimui, lengviau pritaikoma renginiams ir geriau atlieptų senamiesčio lankytojų srautus šiltuoju metų laiku.

    Kas pasikeitė aikštėje

    Rekonstrukcijos metu, prižiūrint archeologams, atnaujintos požeminės komunikacijos ir ištirtas apie 4 000 kvadratinių metrų plotas. Savivaldybė pabrėžia, kad tai buvo vieni didžiausių tokio pobūdžio archeologinių darbų šioje miesto dalyje, todėl tvarkymo tempas priklausė ir nuo radinių fiksavimo.

    Važiuojamoji dalis aplink aikštę išliko grįsta akmenimis, o likusioje erdvėje įrengta granito danga. Aikštės paviršius suformuotas vienodo aukščio, atsisakyta bortelių ir ryškių iškilumų, todėl erdvė tapo patogesnė pėstiesiems, tėvams su vežimėliais ir žmonėms su judėjimo negalia.

    Vietoje anksčiau buvusio sunkiau pasiekiamo fontano sprendimo atsirado iš grindinio trykštančios vandens srovės šalia Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Toks sprendimas pastaraisiais metais dažnai pasirenkamas Europos miestų aikštėse, nes leidžia erdvę greitai transformuoti nuo žaidybinės zonos dieną iki renginių aikštės vakare.

    Erdvė poilsiui ir šventėms

    Pagal architektūrinę viziją aikštėje įrengtos skirtingų dydžių žalumos salelės, o aplink jas sumontuoti žiedo formos suoleliai. Taip kuriamos kelios mažesnės poilsio zonos, kurios padeda išskaidyti žmonių srautus ir suteikia pavėsio bei jaukumo įspūdį net ir atviroje, reprezentacinėje erdvėje.

    Centrinė aikštės dalis palikta atvira renginiams, koncertams, šventėms, taip pat paviljonams ar turgeliams. Miestas nurodo, kad atnaujintoje erdvėje jau vyko didesni susibūrimai, tarp jų ir Kauno 618-ojo gimtadienio renginių programa.

    Parkavimo tvarka grąžinta į ankstesnę

    Užbaigus rekonstrukciją, savivaldybė praneša grąžinusi ankstesnę parkavimo tvarką ir panaikinusi laikinai įrengtą oranžinę automobilių stovėjimo zoną. Rotušės aikštė ir jos prieigos priskirtos senamiesčio rinkliavos zonai, kur parkavimo valanda kainuoja 2 eurus.

    Taip pat nurodoma, kad senamiesčio zonoje, apimančioje teritoriją tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, rinkliava renkama visomis dienomis visą parą. Savivaldybė akcentuoja, kad pirmoji stovėjimo valanda yra įskaičiuota į sumažintos taršos zonos mokestį, todėl daliai vairuotojų papildomos išlaidos gali neatsirasti.

    „Dabar čia kur kas jaukiau ir patogiau. Norime, kad Senamiestis trauktų žmones, todėl galiu patikinti, kad darbų dar tikrai bus“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

  • Karolštato festivalis Kretingoje: vienam savaitgaliui atgims istorinė rotušė ir jos aikštė

    Birželio 12–13 dienomis Kretingos Rotušės aikštė taps istorijos ir šiuolaikinio meno scena: čia pirmą kartą rengiamas Karolštato festivalis kvies iš naujo pažinti miesto praeitį ir dabartį. Organizatoriai žada muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno programą, kuri bus kuriama specialiai šiai vietai.

    Renginio idėja siejama su Kretingos rotušės istorija: šiemet sukanka 405 metai nuo rotušės pastatymo ir 180 metų nuo jos nugriovimo. Festivalio sumanytojai teigia, kad miesto savivaldos simbolis bent trumpam sugrįš per performansus ir instaliacijas, o pagrindiniai veiksmai vyks būtent Rotušės aikštėje.

    „Festivalio metu, tik vienam savaitgaliui, šis miesto savivaldos simbolis atgis per muzikos, šokio, teatro, šviesų ir vizualinio meno performansus bei instaliacijas“, – sakė festivalio idėjos autorius ir koordinatorius, Kretingos rajono kultūros centro Egidijaus Radžiaus teatro režisierius Nerijus Gedminas.

    Atidarymas naktiniu performansu

    Birželio 12 dieną 23.00 valandą festivalį pradės performansas „Iš sapnų ir legendų…“. Jam muziką sukūrė kompozitorius Kristijonas Lučinskas, o kūrinys, anot organizatorių, sujungs baroko, renesanso ir šiuolaikinius motyvus.

    Šią istoriją šokiu pasakos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai bei Kretingos jaunieji šokėjai. Scenoje taip pat numatyti šešėlių teatro elementai ir animuoti miesto istorijos epizodai, kuriuos kuria Kretingos Simono Daukanto progimnazijos Tarpdisciplininio meno ir edukacijos centro „Dagys“ jaunieji menininkai.

    Antroji diena – nuo orkestro iki gatvės teatro

    Birželio 13 dieną 10.30 valandą programą pradės Klaipėdos brass kvinteto koncertas „Miestui ir Karolštato piliečiams“. Po jo vyks teatralizuota ceremonija prie Jono Karolio Chodkevičiaus paminklo, skirta miesto įkūrėjui pagerbti.

    Vėliau aikštėje laukiama cirko pasirodymo „Dvaro menestrelių išdaigos“, kuriame susilies akrobatika, judesys ir XVII amžiaus dvarų pramogų motyvai. Organizatoriai pabrėžia, kad ši programa orientuota į šeimas ir smalsius žiūrovus, kuriems svarbi gyva, lengvai patiriama istorija.

    Vienu ryškesnių akcentų pristatomas ansamblio „Hansanova“ koncertas su senoviniais instrumentais ir stilizuotais kostiumais, papildytas istorinio šokio pasirodymais. Numatyta, kad renesanso ir baroko epochų šokius pristatys Mykolo Romerio universiteto Sūduvos akademijos kolektyvas „Reverence“ ir Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro ansamblis „Dolce musica“.

    Renginio atmosferą sustiprins ir gatvės teatro dalis: improvizacijas žada klounų teatro studija „Dulidu“ bei asociacijos Kretingos jaunimo teatras nariai. Organizatoriai nurodo, kad programoje bus naudojamos ir didelio formato gatvės teatro lėlės, tad dalis veiksmų vyks judant per aikštę ir įtraukiant žiūrovus.

    Siekiama, kad taptų tradicija

    Festivalio rengėjai akcentuoja bendradarbiavimą tarp kultūros ir švietimo įstaigų bei jaunųjų ir profesionalių menininkų, atvykstančių iš Klaipėdos apskrities ir kitų regionų. Tikimasi, kad pirmasis Karolštato festivalis taps pagrindu kasmetiniam renginiui, didinančiam Kretingos žinomumą ir stiprinančiam regionų kūrybinius mainus.

    Skelbiama, kad renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Kretingos rajono savivaldybė. Organizatoriai kviečia atvykti į Rotušės aikštę abiem festivalio dienomis ir patirti programą kaip vientisą pasakojimą apie miestą, jo simbolius ir gyvą bendruomenę.

  • Kretingos miesto šventė ir Šv. Antano atlaidai: renginių programa birželio 6–14 dienomis

    Birželio 6–14 dienomis Kretingoje vyks miesto šventė, sujungianti 773 metų sukakties minėjimą ir Šv. Antano atlaidų renginius. Programa apima sporto varžybas, ekskursijas, parodas, koncertus, teatrines ceremonijas ir religines iškilmes įvairiose miesto erdvėse.

    Šventės pradžioje numatytas tinklinio turnyras Kretingos sporto centre, taip pat edukacinė ekskursija apie Kretingos pilies kalaviją Andulių-Ėgliškių piliakalnyje. Vakare suplanuotas Baltojo vakaro koncertas M. Valančiaus viešosios bibliotekos kiemelyje.

    Atlaidai ir koncertai bažnyčioje

    Birželio 8–11 dienomis Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje vyks šv. Mišios ir muzikos renginiai. Programoje numatyta oratorija Antanas Mončys, taip pat kamerinio choro „Kristale“ koncertas Tyli malda.

    Šalia bažnytinių renginių suplanuotas atminimo vakaras prie Kretingos Lurdo, kuriame pasirodys styginių kvartetas „Musica libera“. Vėlesnį vakarą vyks ekskursija Tarp žvaigždžių ir legendų, kuriai reikalinga išankstinė registracija.

    Parodos, amatai ir festivalio pradžia

    Birželio 10 dieną Rotušės aikštėje atidaroma Kosto Jagučio fotografijų paroda Praėjusio šimtmečio Kretinga, kuri bus eksponuojama iki rugpjūčio 28 dienos. Tą pačią dieną Kretingos muziejuje suplanuotas susitikimas dėl vieno eksponato parodos Kretingos pilies kalavijas.

    Birželio 12 dieną Rotušės aikštėje vyks tautodailės ir amatų šventė Nežiopsosi – nestokosi, taip pat vaikų futbolo turnyras Kretingos taurė. Kultūros centre atidaroma Lietuvos skulptorių darbų paroda Apie žmogų, o vakare numatytas bardų vakaras su „Keistuolių teatro“ aktorių grupe.

    Tą patį vakarą Rotušės aikštėje prasidės Karolštato festivalio atidarymas Po Rotušės skliautais: Karolštato festivalis. Iš sapnų ir legendų, kuriame dalyvaus Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto studentai, moksleiviai ir vietos teatrų bendruomenės.

    Pagrindinė šeštadienio programa ir šventės finalas

    Birželio 13 dieną vyks Šv. Antano atlaidų šv. Mišios ryte, dieną ir vakare, o Rotušės aikštėje suplanuota gausi Karolštato festivalio programa. Numatyti koncertai, istorinių ceremonijų inscenizacijos, cirko mokyklos pasirodymas, edukacija apie kardo valdymą ir šeimų erdvė prie Kultūros centro.

    Vakarinėje programoje miesto estradoje suplanuoti „Grupės 2“ koncertas, Paulinos Paukštaitytės pasirodymas, „Roko Yan“ koncertas, o vėliau numatytas fejerverkas 773 dangaus hitai. Po jo vyks šokių muzika su „Sauben“.

    Birželio 14 dieną vyks paskutinė atlaidų diena su ryto ir dienos šv. Mišiomis, 3×3 krepšinio turnyru Pranciškonų stadione ir Kretingos rajono garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija. Taip pat suplanuotas Gedulo ir vilties dienos minėjimas-koncertas Amžinoji vilties šviesa bei eisena į senąsias Kretingos miesto kapines pagerbiant tremties aukas.

    Dalis renginių, ypač ekskursijos, gali turėti ribotą dalyvių skaičių, todėl organizatoriai kviečia pasidomėti registracijos sąlygomis iš anksto. Planuojantiems atvykti į koncertus ir Rotušės aikštės renginius verta įsivertinti, kad intensyviausi srautai prognozuojami birželio 12–13 dienomis.

  • Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Parkavimo pokyčiai Rotušės aikštėje: ji priskirta Senamiesčio zonai, keičiasi įkainiai

    Kauno Rotušės aikštėje keičiasi parkavimo tvarka: aikštė ir jos prieigos priskiriamos Senamiesčio rinkliavos zonai. Tai daroma artėjant Rotušės aikštės rekonstrukcijos pabaigai ir siekiant suvienodinti parkavimo taisykles visame Senamiestyje.

    Iki šiol rekonstrukcijos laikotarpiu čia galiojo laikina oranžinė zona, kurioje parkavimas valandai kainavo 1 eurą. Savivaldybė pabrėžia, kad ši lengvata buvo taikoma kaip laikinas sprendimas, kol vyko darbai ir buvo ribojamas privažiavimas bei automobilių statymo galimybės.

    Priskyrus Rotušės aikštę Senamiesčio zonai, parkavimas valandai kainuos 2 eurus, o rinkliava bus renkama visomis dienomis ir visą parą. Toks režimas taikomas platesnėje Senamiesčio teritorijoje tarp Santakos parko ir Birštono gatvės, į kurią dabar įtraukiama ir Rotušės aikštė.

    „Grįžtame prie ankstesnės tvarkos – Rotušės aikštė ir jos prieigos priklausys Senamiesčio rinkliavos zonai ir čia automobilio parkavimas valandai kainuos 2 eurus. Atvykstantieji asmeniniais reikalais papildomai pinigų neišleis, nes į STZ mokestį įskaičiuota pirmoji valanda už automobilio stovėjimą“, – primena Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

    Pokyčiai siejami ir su Senamiestyje veikiančia sumažintos taršos zona, kurioje 2024 metais vasarą pradėtas taikyti 2 eurų mokestis. Savivaldybė teigia, kad šis sprendimas padėjo sumažinti tranzitinį eismą siauromis Senamiesčio gatvėmis maždaug trečdaliu.

    Įvažiavimą į sumažintos taršos zoną fiksuoja transporto priemonių atpažinimo vietos pagrindinėse prieigose, o vairuotojai papildomai informuojami švieslentėmis ir kelio ženklais. Savivaldybė ragina planuojant keliones į Senamiestį įsivertinti galiojančius mokesčius ir, jei įmanoma, rinktis alternatyvius susisiekimo būdus ar parkavimą už Senamiesčio ribų.

    Sprendimui dėl rinkliavos zonų pakeitimo Rotušės aikštėje pritarė miesto taryba. Tikimasi, kad suvienodinta tvarka sumažins painiavą vairuotojams ir padės nuosekliau valdyti srautus istorinėje miesto dalyje.

  • Kaunas švęs 618-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, maisto erdvių ir reginių mieste

    Kaunas švęs 618-ąjį gimtadienį: trys dienos koncertų, maisto erdvių ir reginių mieste

    Gegužės 22–24 dienomis Kaunas minės 618-ąjį gimtadienį, o pagrindinės šventės erdvės nusidrieks per svarbiausias miesto vietas. Renginiai vyks Santakos parke, Rotušės aikštėje, Kauno pilies prieigose, Nemuno saloje, Dainų slėnyje ir kitose lokacijose.

    Organizatoriai žada trijų dienų programą, kurioje numatyti koncertai, maisto erdvės, mugės, šeimų veiklos ir sporto pramogos. Šventės struktūra suplanuota taip, kad skirtingos veiklos vyktų lygiagrečiai, o miestas gimtadienį būtų galima patirti ne vienoje scenoje, bet ir judant tarp erdvių.

    Programa išsisklaidys po miestą

    Kauno miesto gimtadienis kasmet pritraukia ir vietos gyventojus, ir svečius, todėl akcentuojamas patogus pasiekiamumas bei skirtingų amžiaus grupių įtrauktis. Šventėje numatomi muzikos pasirodymai, meno ir prekybos erdvės, edukacijos bei bendruomeniškos iniciatyvos.

    „Kaunas – miestas, kurį kuriame kartu, o jo gimtadienis – mūsų visų šventė. Kviečiu dalyvauti: parengta plati ir įvairiapusė programa“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Kas laukia kiekvieną dieną

    Gegužės 22 dieną numatytos veiklos Santakos parke ir senamiestyje: planuojama meno mugė, vaikų pramogos, maisto erdvės ir vakariniai renginiai Rotušės aikštėje. Taip pat žadami atviri muzikos formatai, skirti plačiai auditorijai.

    Gegužės 23 dieną šventė įsibėgės: Santakos parke suplanuotos šeimų erdvės ir interaktyvios veiklos, o Kauno pilies prieigose lauks istorinės tematikos užsiėmimai bei ekspozicijos. Nemuno saloje numatyti festivaliniai renginiai, o vakare programą papildys reginiai, siejantys muziką, šviesą, ugnį ir vandenį.

    Gegužės 24 dieną akcentas kryps į sportą ir šeimų pramogas: numatomos treniruotės, varžybos, vaikų užsiėmimai po atviru dangumi ir sceniniai pasirodymai. Šventės pabaigoje suplanuotas baigiamasis koncertas Santakos parke ir šviesos instaliacija.

    Ką verta žinoti planuojantiems

    Tokio masto renginiai įprastai reiškia intensyvesnius žmonių srautus miesto centre, todėl į šventę planuojantiems vykti rekomenduojama iš anksto numatyti atvykimo laiką ir maršrutą. Dalis programos vyks atvirose erdvėse, tad aktualu įvertinti oro prognozę ir pasirūpinti tinkama apranga.

    Visą detalią renginių darbotvarkę organizatoriai skelbia Kauno miesto savivaldybės kanaluose, kur paprastai pateikiami laikai, vietos ir atnaujinimai dėl eismo ar saugumo ribojimų. Programos turinys gali kisti, jei to prireiktų dėl oro sąlygų ar techninių aplinkybių.

  • Kauno 618-asis gimtadienis: 3 dienų programa nuo Santakos iki Nemuno salos ir Rotušės

    Kauno 618-asis gimtadienis: 3 dienų programa nuo Santakos iki Nemuno salos ir Rotušės

    Trys dienos šventės skirtingose erdvėse

    Gegužės 22–24 dienomis Kaunas minės 618-ąjį gimtadienį, o šventės renginiai pasklis po pagrindines miesto erdves. Organizatoriai kviečia į Santakos parką, Rotušės aikštę, Kauno pilies prieigas, Nemuno salą, Dainų slėnį ir kitas vietas.

    Numatyta trijų dienų programa, kurioje derės koncertai, maisto erdvės, meno mugė, šeimų veiklos ir sporto užsiėmimai. Vakarinėje dalyje žadami šviesos, ugnies ir vandens reginiai, skirti uždaryti dienos koncertų programą ir sutelkti žiūrovus centrinėse lokacijose.

    „Kaunas – miestas, kurį kuriame kartu, o jo gimtadienis – mūsų visų šventė. Kviečiu dalyvauti. Parengta plati ir įvairiapusė programa“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

    Gegužės 22 dieną: maistas, muzika ir vakaro šviesos

    Pirmąją šventės dieną Santakos parke planuojama meno mugė ir vaikų pramogos, taip pat veiks maisto erdvė „Open Kitchen“. Programoje numatytas ir festivalis „BandFest Kaunas 2026“, kuris orientuotas į gyvos muzikos pasirodymus.

    Vakarui miestas siūlys skirtingus pasirinkimus: bendrystę skatinančią Kauno gimtadienio vakarienę senamiestyje, „Open-Air“ diskoteką Rotušės aikštėje ir šviesos instaliaciją ant Santakos tilto. Tokia struktūra leidžia srautus paskirstyti tarp kelių taškų ir išvengti vienos perkrautos erdvės.

    Gegužės 23–24 dienomis: šeimų erdvės, festivalis ir finaliniai šou

    Gegužės 23 dieną Santakos parke ir jo prieigose numatytos šeimų erdvės, interaktyvi vandens siena, aitvarų edukacijos, gatvės krepšinio veiklos ir maisto zona. Greta planuojama tęsti meno mugės veiklą, o skirtingos pramogos pritaikytos tiek trumpam apsilankymui, tiek visai dienai mieste.

    Šalia Kauno pilies planuojama Turizmo gatvė, Viduramžių miestelis ir klasikinių automobilių paroda, taip išryškinant istorinį miesto centrą. Nemuno saloje numatytas festivalis „Audra“, o vakare Santakos parke suplanuoti koncertai ir finalinis ugnies, vandens ir muzikos šou „Stichijų Santaka“.

    Gegužės 24 dieną dėmesys kryps į sportą, šeimų užsiėmimus ir kultūrines veiklas. Programoje numatytos treniruotės, funkcinio sporto varžybos Dainų slėnyje, vaikų užsiėmimai po atviru dangumi, aitvarų dirbtuvės ir miuziklas „Kakė Makė ir laiko mašina“.

    Šventės pabaigoje planuojamas koncertas Santakos parke, o baigiamąjį akcentą papildys šviesos instaliacija „TARP“. Organizatoriai ragina iš anksto įsivertinti norimas vietas ir laikus, nes pagrindinėse erdvėse lankytojų srautai įprastai būna didžiausi vakarais.