CP v2

Tag: Royal Navy

  • Britų lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į šiaurę: NATO stiprina Arkties gynybą

    Britų lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į šiaurę: NATO stiprina Arkties gynybą

    Didžiosios Britanijos Karališkojo laivyno lėktuvnešis HMS Prince of Wales išplaukė į Šiaurės Atlantą ir Arkties kryptį, kur dalyvaus antrojoje NATO operacijos „Firecrest“ fazėje. Kartu su Danijos, Vokietijos ir Norvegijos jūrų pajėgomis siekiama sustiprinti Aljanso šiaurinį flangą, kuris pastaraisiais metais tapo vienu jautriausių saugumo taškų Europoje.

    HMS Prince of Wales yra vienas didžiausių Europoje pastatytų ir eksploatuojamų lėktuvnešių. Jo ilgis siekia apie 280 metrų, o vandentalpa sudaro maždaug 65 000 tonų, todėl šis laivas laikomas vienu galingiausių Karališkojo laivyno pajėgumų jūroje.

    „Queen Elizabeth“ klasės galia

    Šis laivas yra vienas iš dviejų „Queen Elizabeth“ klasės lėktuvnešių, kartu su HMS Queen Elizabeth sudarančių moderniausio britų jūrų smogiamojo kumščio branduolį. Šios klasės laivai pakeitė anksčiau eksploatuotus „Invincible“ tipo lėktuvnešius ir buvo sukurti veikti tiek nacionalinėse, tiek NATO operacijose.

    Nors projektuojant svarstytas branduolinis variklis, pasirinktas įprastinis sprendimas: elektros energiją laive generuoja dujinės turbinos ir dyzeliniai generatoriai. Viena ryškiausių konstrukcinių ypatybių yra dvi atskiros antstato salos, padedančios efektyviau valdyti skrydžių operacijas ir laivo navigaciją.

    Standartinėje komplektacijoje lėktuvnešis gali priimti iki 40 trumpam ir vertikaliam kilimui bei tūpimui pritaikytų orlaivių ir sraigtasparnių. Tai leidžia greitai prisitaikyti prie užduočių: nuo oro gynybos iki žvalgybos ir povandeninių grėsmių medžioklės.

    Kas plaukia kartu ir kas laive?

    Šiaurės Atlanto reise HMS Prince of Wales lydi eskadrinis minininkas HMS Dauntless, taip pat plaukia britų smogiamosios grupės štabo elementai. Tokia sudėtis rodo, kad misija orientuota ne į vieną laivą, o į pilną kovinį junginį, galintį veikti savarankiškai ir kartu su sąjungininkais.

    Laive numatoma dislokuoti modernius naikintuvus „Lockheed Martin“ F-35B „Lightning“, priešpovandeninius sraigtasparnius „Merlin Mk4 Commando“ bei bepiločius „Malloy“. Toks derinys didina galimybes vienu metu vykdyti oro erdvės kontrolę, žvalgybą ir jūros komunikacijų apsaugą.

    Kodėl šiaurė tapo prioritetu?

    NATO šiaurinis flangas pastaraisiais metais įgavo strateginį svorį dėl saugumo situacijos Europoje ir augančios konkurencijos Arkties regione. Šiaurės Atlantas yra gyvybiškai svarbus maršrutas pastiprinimui į Europą, o Arkties kryptis svarbi tiek stebėjimui, tiek atgrasymui, ypač didėjant karinio aktyvumo ir pratybų intensyvumui.

    Operacijoje „Firecrest“ akcentuojami keli tikslai: bendri mokymai, sąveika su sąjungininkais ir praktinis pasirengimas veikti sudėtingomis oro bei jūros sąlygomis. NATO tokio tipo misijomis siekia ne tik demonstruoti pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad įvairių šalių laivai bei aviacija galėtų veikti kaip viena sistema.

    „Grįžtame į Arktį ir Šiaurės Atlantą, kad tęstume pirmojo etapo pasiekimus ir maksimaliai išnaudotume mokymų, veiksmų bei integracijos su NATO sąjungininkais galimybes“, – sakė Karališkojo laivyno komandoras Richardas Hewittas.

    NATO vadovaujamos strateginės misijos kontekste HMS Prince of Wales vertinamas kaip svarbi atgrasymo ir greito reagavimo priemonė. Tokie laivai suteikia mobilų oro pajėgumą jūroje, o tai ypač svarbu regione, kuriame atstumai dideli, o infrastruktūra ne visada leidžia greitai perdislokuoti aviaciją sausumoje.

  • AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    AUKUS žingsnis po žingsnio keičia karą: JAV ir Britanija iš bepiločio povandeninio laivo paleido torpedą

    Jungtinės Amerikos Valstijos ir Jungtinė Karalystė atliko bandymą, per kurį iš bepiločio povandeninio aparato buvo paleista sunkioji torpeda. Bandymas vyko pagal AUKUS susitarimo antrąjį ramstį, orientuotą į pažangias gynybos technologijas, įskaitant autonomines sistemas.

    Pagrindinis bandymo tikslas buvo ne kovinis panaudojimas, o praktinis patikrinimas, ar amerikietišką ginkluotę galima patikimai integruoti į britų valdomą autonominę platformą. Tokiuose bandymuose paprastai vertinama mechaninė tvirtinimo schema, elektros maitinimas, ryšys ir programinės įrangos sąsajos.

    Kas buvo išbandyta?

    Bandyme naudotas „Excalibur“ yra apie 12 metrų ilgio autonominis povandeninis aparatas, sukurtas britų bendrovės „MSubs“ pagal programą „Cetus“. Skelbiama, kad aparatas sveria apie 19 tonų ir turi erdvės naudingajam kroviniui, tačiau šį kartą torpeda buvo tvirtinama išorėje.

    Kaip nurodoma viešai, pasirinkta amerikiečių karinių jūrų pajėgų torpeda Mk 48 yra skirta kovai tiek su povandeniniais laivais, tiek su paviršiniais taikiniais. Ji yra apie 5,8 metro ilgio, 533 milimetrų kalibro ir per savo gyvavimo ciklą ne kartą modernizuota, įskaitant atsparumo įvairioms trikdymo priemonėms didinimą.

    Kodėl tai svarbu kariniam laivynui?

    Didieji autonominiai povandeniniai aparatai šiandien dažniausiai naudojami žvalgybai, stebėjimui ir minų paieškai, tačiau ginkluotės integracija keičia jų paskirtį. Apginkluotos platformos teoriškai galėtų veikti prieš įguluotus povandeninius laivus, sekti rizikingas zonas ir reaguoti į aptiktas grėsmes.

    Toks modelis taip pat sumažina tiesioginę riziką įgulai, nes pavojingiausios užduotys gali būti perduodamos bepiločiams sprendimams. Jungtinės Karalystės atstovai viešai pabrėžė, kad kryptis aiški: karinis laivynas juda link mišrios flotilės, kurioje veikia ir įguluotos, ir autonominės platformos.

    Platesnė tendencija ir kiti projektai

    Jungtinei Karalystei tai aktualu ir dėl riboto įguluotų povandeninių laivų skaičiaus: Royal Navy turi penkis „Astute“ klasės laivus iš planuotų septynių. Autonominiai aparatai galėtų perimti dalį ilgalaikio stebėjimo užduočių, o įguluotos platformos būtų sutelktos į sudėtingesnes misijas.

    Gynybos sektoriuje lygiagrečiai vystomi ir kiti sprendimai. JAV viešai mini bandymų kryptį su „Anduril“ kuriamu „Dive-XL“, Australija plėtoja „Ghost Shark“, o „Boeing“ dirba su didesniu „Orca“ tipo XLUUV projektu, rodančiu, kad autonominiai povandeniniai aparatai tampa vis svarbesne jūrinės gynybos dalimi.

  • Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Pirmas kartas istorijoje: britai iš lėktuvo numetė kovinę bepiločių valtį ir ji iškart pradėjo misiją

    Didžioji Britanija per bandymus virš Šiaurės jūros pirmą kartą pademonstravo sprendimą, kuris gali pakeisti bepiločių jūrinių sistemų panaudojimą: autonominė valtis buvo numesta iš transporto lėktuvo ir po nusileidimo į vandenį iškart galėjo vykdyti užduotis. Bandymas atliktas Royal Navy vykdomoje programoje Project Beehive, kuria siekiama kurti autonominius sprendimus būsimai hibridinei laivyno struktūrai.

    Per šešių dienų testų kampaniją naudota bepiločių paviršinių laivų klasės platforma „Kraken“ K3 SCOUT. Ji keturis kartus buvo išmesta iš „Airbus“ A400M maždaug iš 400 metrų aukščio, o kiekvieną kartą buvo naudojamas tas pats laivas, po nusileidimų išlikęs tinkamas eksploatacijai.

    Kaip veikia toks išmetimas

    Operacijai pritaikyta speciali parašiutinė sistema UMCADS ir naujas mechanizmas IN-Release, skirtas tiksliam krovinio atjungimui leidžiantis. Toks derinys leidžia sumažinti riziką, kad laivas bus pažeistas smūgio į vandenį metu, ir sutrumpina laiką nuo pristatymo iki misijos pradžios.

    Royal Navy pabrėžia, kad bandymai vyko esant Sea State 4 sąlygoms, kai bangų aukštis gali siekti apie 2,5 metro. Tai aplinkybės, kuriomis įprastos įgulos valties nuleidimas į vandenį gali būti sudėtingas, todėl sėkmingi bandymai vertinami kaip konstrukcijos atsparumo ir praktinio pritaikomumo indikatorius.

    Kuo tai keičia taktikas jūroje

    Iki šiol bepiločiai paviršiniai laivai dažniausiai būdavo atgabenami į operacijų zoną laivais arba nuleidžiami iš sraigtasparnių, o tai reiškė išankstinį pajėgų dislokavimą ir lėtesnę reakciją. Išmetimas iš didelio transporto lėktuvo leidžia autonominę platformą pristatyti greitai, tiesiai virš reikiamos akvatorijos, neįtraukiant papildomų plaukiojančių vienetų.

    Tokio tipo bepiločiai sprendimai gali būti naudojami žvalgybai, laivų apsaugai, patruliavimui, taikinių nustatymui ir tiksliesiems smūgiams paremti, taip pat logistikos ar medicininės evakuacijos scenarijams, kai svarbus greitis ir rizikos įguloms mažinimas. Praktikoje tai stiprina vadinamąjį paskirstytą jūrinį pajėgumą, kai užduotis vykdo keli autonominiai vienetai, o didesni laivai išlieka saugesniu atstumu.

    K3 SCOUT ir planai dislokuoti

    „Kraken“ K3 SCOUT yra susijusi su Royal Navy planu įsigyti 20 tokių laivų pagal Project Beehive programą. Skelbiama, kad platforma gali pasiekti iki 55 mazgų greitį, tai yra apie 102 kilometrus per valandą, o priklausomai nuo komplektacijos jūroje gali išbūti iki 30 dienų.

    Gynybos pramonės informacijoje taip pat minima, kad dalis K3 SCOUT vienetų gali būti ruošiami galimam dislokavimui Ormūzo sąsiaurio regione, kuris laikomas vienu strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių kelių. Ten nuolat akcentuojamos laivybos saugumo rizikos, todėl autonominių sistemų panaudojimas siejamas su greitesniu reagavimu ir mažesnėmis grėsmėmis įguloms.

    Ekspertai pažymi, kad tokios sistemos glaudžiai susijusios ir su platesne tendencija, kai moderniose jūrų pajėgose vis didesnę reikšmę įgauna DI pagrįstas sensorių duomenų apdorojimas, autonominis maršrutų planavimas ir nuotolinis valdymas. Vis dėlto galutinis tokių sprendimų mastas priklausys nuo patikimumo realiomis oro ir jūros sąlygomis, ryšio atsparumo bei aiškių saugaus naudojimo taisyklių.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.