CP v2

Tag: Rožiniai pelikanai

  • Odesos srityje nufilmuota reta akimirka: rožiniai pelikanai ir mažosios baltosios garnės ruošiasi migracijai

    Odesos srityje, Tuzlų limanų nacionaliniame gamtos parke, mokslininkai užfiksavo, kaip reti paukščiai intensyviai maitinasi ir telkiasi prieš rudeninę migraciją. Vaizdo įraše matyti rožiniai pelikanai ir mažosios baltosios garnės, besimaitinančios greta sekliose lagūnose.

    Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas. Pasak jo, paukščiai ruošiasi ilgam skrydžiui net ir karo fone, kai natūralias buveines nuolat pasiekia triukšmas.

    „Tai karo 2026 metų ruduo. Paukščiai aktyviai maitinasi ir ruošiasi rudeninei migracijai, nepaisant galingo karo triukšmo Tuzlų limanų nacionaliniame parke“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Kodėl šis laikotarpis ypač svarbus?

    Rudeninė migracija vandens paukščiams reiškia didžiulį energijos poreikį, todėl prieš išskrisdami jie kaupia riebalų atsargas. Lagūnos ir limanai tam itin tinkami, nes seklūs vandenys dažnai būna turtingi smulkia žuvimi ir bestuburiais, o tai leidžia greitai atkurti jėgas.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tokiose vietose paukščiams ypač svarbi ramybė: trikdymas gali priversti juos dažniau kilti į orą ir be reikalo eikvoti energiją. Tai aktualu ir saugomose teritorijose, ypač kai aplinkos foną papildo intensyvūs garsai.

    Mažosios baltosios garnės ir rožiniai pelikanai

    Mažosios baltosios garnės yra socialūs paukščiai, dažnai perintys kolonijomis, o jų mitybos pagrindą sudaro smulki žuvis, varliagyviai, vandens vabzdžiai ir vėžiagyviai. Skirtingai nei didžiosios baltosios garnės, kurios neretai ilgai tyko grobio, mažosios dažniau medžioja aktyviai, judėdamos seklumoje ir išbaidydamos žuvis.

    Rožiniai pelikanai yra vieni įspūdingiausių vandens paukščių: suaugę individai išsiskiria šviesiu plunksnų apdaru su rožiniu atspalviu ir dideliu sparnų mostu. Ukrainoje šis paukštis laikomas saugotinu, o tinkamų maitinimosi ir poilsio vietų išsaugojimas yra viena svarbiausių jo apsaugos sąlygų.

    Migracijos kryptys ir iššūkiai

    Pasak tyrėjų, mažosioms baltosioms garnėms gali tekti įveikti tūkstančius kilometrų iki žiemojimo vietų Afrikoje, o rožinių pelikanų maršrutai paprastai būna kiek trumpesni, tačiau vis tiek reikalauja didelių energijos atsargų. Tokios kelionės sėkmę lemia ne tik oras, bet ir tai, ar paukščiai pakeliui ras tinkamų šlapynių pailsėti ir pasimaitinti.

    Gamtininkai primena, kad šlapynių būklė Europoje ir kaimyniniuose regionuose turi tiesioginę įtaką migracijai, nes prastėjant buveinėms mažėja saugių sustojimų skaičius. Dėl to tokie parkai kaip Tuzlų limanai išlieka kritiškai svarbūs tiek retoms rūšims, tiek platesniems migracijos srautams.

  • Rožiniai pelikanai vėl Kachovkos apylinkėse po 150 metų: ekologas paaiškino, kas pasikeitė

    Kachovkos vandens telkinio apylinkėse, naujai susiformavusiose užliejamose pievose ir nendrynuose, pastebėtos rožinių pelikanų kolonijos. Tai reta ir reikšminga žinia, nes šios į Raudonąją knygą įtrauktos rūšies paukščiai šiame regione nebuvo fiksuojami maždaug 150 metų.

    Vietovė, kurioje pastebėti paukščiai, siejama su Didžiuoju Lugu – istoriniu Dniepro žemupio užliejamų teritorijų masyvu. Po Kachovkos hidroelektrinės susprogdinimo kraštovaizdis smarkiai pakito: atsivėrė seklumos, susiformavo nauji vandens ir sausumos mozaikos plotai, palankūs vandens paukščiams.

    Paukščių nufilmuoti televizijos komandai esą nepavyko, tačiau jų buvimą patvirtino kariškių pateikta vaizdo medžiaga. Joje matyti apie kelias dešimtis paukščių, o vienas drono operatorius pasakojo juos vandens paviršiuje pastebėjęs atsitiktinai skrisdamas nedideliame aukštyje.

    Ekologas Vadymas Maniukas teigė, kad rožiniai pelikanai prisitaiko tiek prie naujos buveinės, tiek prie karo sąlygų ir aplinkos triukšmo. Pasak jo, jei sprogimai ir kiti trikdžiai nepaveikia paukščių tiesiogiai, jie ilgainiui gali rodyti mažesnį atsargumą ir tęsti įprastą elgseną.

    „Kadangi sprogimai nepataiko tiesiai į paukščius, jie jaučiasi gana ramiai. Gamta labai lanksčiai reaguoja į žmogaus sukeltas situacijas“, – sakė ekologas Vadymas Maniukas.

    Specialistas priminė, kad Ukrainoje rožinių pelikanų įprastos teritorijos siejamos su Dunojaus užliejamomis vietovėmis ir Azovo jūros regionu. Tačiau istoriškai Didžiojo Lugo plotuose jie galėjo būti paplitę anksčiau, kol XIX amžiuje išnyko dėl intensyvios medžioklės ir kito žmogaus poveikio.

    Ekologas atkreipė dėmesį ir į praktinį aspektą: rožiniai pelikanai yra labai ėdrūs ir per parą gali suvartoti iki 2 kilogramų žuvies. Jie dažnai medžioja kolektyviai, sudarydami puslankį ir varydami žuvų būrius į seklumas, todėl kolonijų atsiradimas gali rodyti, kad naujai susidariusiose buveinėse netrūksta maisto.

    Vis dėlto prognozuoti, kaip toliau plėsis jų arealas, kol kas sudėtinga. Paukščių migraciją ir įsikūrimą lemia vandens režimo stabilumas, maisto bazė, trikdymo lygis bei tai, ar naujos seklumos ir nendrynai išliks pakankamai ilgai, kad taptų nuolatine buveine.