Ruduo daugeliui sodininkų yra metas, kai rožės genimos sanitariniu ir formuojamuoju pjūviu, kad augalai žiemą pasitiktų sveikesni. Dažnai nugenėtos šakelės keliauja į atliekas, tačiau dalis jų gali tapti vertinga medžiaga rožių dauginimui ir pavasarį virsti naujais krūmais.
Prieš šalnas paruoštos sumedėjusios rožių auginės paprastai nereikalauja šildomo šiltnamio ar sudėtingos įrangos. Užtenka aštraus sekatoriaus, švaraus substrato ir paprastos apsaugos nuo permirkimo bei staigių temperatūros svyravimų.
Kurios šakelės tinka auginukams
Sėkmę dažniausiai lemia pasirinkta medžiaga. Geriausiai tinka šių metų, bet jau sumedėję, maždaug pieštuko storio ūgliai, kurių mediena tvirta, o žievė nepažeista.
Silpni, dar žali ūglių galiukai rudenį ir žiemą neretai supūva, o seni, daugiametę medieną turintys stori stiebai įsišaknija gerokai sunkiau. Svarbu rinktis tik visiškai sveikas šakeles, be dėmių, apnašų ar kenkėjų pažeidimų, nes ligos lengvai persikelia į auginį.
Kaip paruošti rožės auginį
Įprastai auginys daromas 15–20 centimetrų ilgio, paliekant 3–5 gerai matomus pumpurus. Apatinis pjūvis daromas iškart po pumpuru įstrižai, o viršutinis pjūvis apie 1 centimetrą virš pumpuro tiesiai, kad ant žaizdos mažiau kauptųsi drėgmė.
Apatinėje dalyje nuimami lapai ir, jei yra, spygliai, kad jie nepūtų dirvoje. Rudenį dažnai rekomenduojama lapų nepalikti visai, nes žiemą jie didina drėgmės garinimą ir silpnina auginį, ypač jei žiema vėjuota.
Auginį galima sodinti į lengvą, laidų substratą, pavyzdžiui, sodo žemę maišant su smėliu ar perlitu. Šakelė įspraudžiama maždaug iki dviejų trečdalių ilgio, kad virš žemės liktų 1–2 pumpurai, o žemė švelniai prispaudžiama ir saikingai palaistoma.
Apsauga nuo šalčių ir permirkimo
Didžiausias pavojus žiemą yra ne tik šaltis, bet ir drėgmės perteklius bei temperatūrų šokinėjimas, kai dienomis atodrėkis, o naktimis staigus minusas. Dėl to auginiai gali išmirkti, supelyti arba būti iškilnoti įšalo.
Praktiška išeitis yra kiekvieną auginį pridengti perpjauta plastikine buteliu be kamštelio, kad viduje susidarytų stabilesnis mikroklimatas ir būtų oro cirkuliacija. Aplink pagrindą galima užberti sauso mulčio, pavyzdžiui, spygliuočių žievės ar sausų lapų, kad šaknų zona būtų mažiau veikiama įšalo.
Pavasarį, kai dienos sušyla, priedangas svarbu nuimti palaipsniui, kad jauni ūgliai nepatirtų streso. Pirmieji iš pumpurų pasirodę lapeliai paprastai būna ženklas, kad auginys sėkmingai peržiemojo ir pradėjo formuoti šaknų sistemą.