Tag: Rožių žiemojimas

  • Kaip teisingai apsaugoti rožes žiemai: kurioms pakanka žemės kaupelio, o kurioms reikia dengti

    Kaip teisingai apsaugoti rožes žiemai: kurioms pakanka žemės kaupelio, o kurioms reikia dengti

    Rožių apsauga žiemą gali lemti ne tik tai, ar krūmas peržiemos, bet ir kaip gausiai jis žydės kitą sezoną. Tačiau vieno universalaus sprendimo nėra – vienoms rožėms užtenka žemių kaupelio, kitoms būtina papildoma, kvėpuojanti danga.

    Kaip aiškinama portale deccoria.pl, apsaugos būdas turėtų būti parenkamas pagal veislę ir konkrečias sodo sąlygas. Ypač jautrios šalčiui būna daugelis stambiažiedžių veislių ir skiepytos rožės, o dalis parkinių ar laukinių rožių neretai žiemoja ir be sudėtingų priemonių.

    Rožėms pavojingas ne vien stiprus šaltis. Jas silpnina ir sausas vėjas, atlydžių bei pakartotinio įšalo kaita, taip pat ankstyvos pavasario saulės poveikis. Todėl žieminė apsauga dažniausiai skirta sumažinti staigius temperatūros svyravus, ypač ties krūmo pagrindu.

    Dar viena kritiška vieta – skiepo vieta. Jei nušąla kilnioji rožės dalis, augalas gali pradėti leisti laukinius ūglius iš poskiepio, ir tuomet krūmas jau nebeturės pasodintos veislės savybių.

    Kada dengti rožes ir ko vengti

    Ošlonas rekomenduojama dėti tik po pirmųjų šalnų, kai vėsūs orai įsitvirtina – dažniausiai tai būna lapkritį. Per anksti ir per sandariai uždengus, po danga kaupiasi drėgmė, didėja puvimo rizika, o kartais net paskatinamas naujų, šalčiui jautrių ūglių augimas.

    Prieš dengiant verta atlikti sanitarinį apgenėjimą ir surinkti nukritusius lapus, ypač jei jie pažeisti ligų. Toliau svarbiausia – parinkti apsaugą pagal rožės atsparumą šalčiui, o ne visiems krūmams taikyti vienodą „storu sluoksniu“ principą.

    Kurioms rožėms užtenka kaupelio, o kurioms reikia dangos

    Krūminės (taip pat vadinamos krūminėmis ar parkinėmis) rožės laikomos viena atsparesnių grupių. Dalis jų gali peržiemoti grunte ir be papildomų priemonių, tačiau jaunesnius augalus (1–2 metų) ir mažiau atsparias veisles verta apsaugoti supilant apie 20–30 cm aukščio purios žemės kaupelį prie krūmo pagrindo.

    Arbatinėms rožėms paprastai reikia kruopštesnės apsaugos – svarbiausia apsaugoti krūmo pagrindą ir skiepo vietą. Aplink jas galima supilti aukštesnį kaupelį, geriausia iš sodo žemės (atneštos iš kitos vietos, kad neapnuogintumėte šaknų) ir subrendusio komposto mišinio, o viršų pridengti spygliuočių šakomis.

    Antžeminę dalį tokiu atveju patariama dengti orui laidžiomis medžiagomis: agrodanga, specialiu sodo gaubtu, džiuto maišu ar šiaudais. Svarbu, kad danga „kvėpuotų“ ir neįkalintų drėgmės.

    Daugelį kitų sodo rožių, įskaitant lysvines ar dirvos dangos rožes, dažniausiai pakanka apsaugoti žemės kaupeliais. Vijoklinėms rožėms, net jei veislė laikoma atsparia šalčiui, kartais gali prireikti papildomai pridengti antžeminius ūglius.

    Standartinės rožės: kodėl vien žemės neužtenka

    Skirtingų rožių apsaugos principas dažnai priklauso nuo krūmo formos ir skiepo vietos. Stambiažiedėms ir lysvinėms rožėms skiepas dažniausiai būna arti žemės, todėl aukštas žemių kaupelis gali apsaugoti skiepą, ūglių pagrindą ir apatinius pumpurus – net jei viršūnės apšals, krūmas turi iš ko atželti.

    Standartinėms (kamieninėms) rožėms skiepo vieta būna aukštai, ties laja, tad prie kamieno supilta žemė jos neapsaugos. Tokiu atveju reikia papildomos, kvėpuojančios lajos apsaugos, pavyzdžiui, iš žieminės baltos agrodangos, šiaudų ar džiuto.

    Jei kamienas jaunas ir lankstesnis, kartais siūloma atkabinti jį nuo atramos, paguldyti lają prie žemės ir pridengti visą augalą eglišakėmis. Vis dėlto senesnio, standaus kamieno per jėgą lenkti nereikėtų.

    Kokios medžiagos kaupeliam netinka

    Kaupelio tikslas – apsaugoti jautriausias vietas, bet tam svarbu pasirinkti tinkamą medžiagą. Ilgai drėgmę sulaikantys variantai, tokie kaip durpės, sunki molinga žemė ar smulkios frakcijos pušų žievė, gali daryti daugiau žalos nei naudos.

    Praktiškas patarimas – prieš dengiant surišti išsikerojusius ūglius. Taip lengviau uždėti dangą ir sumažėja rizika, kad šakos lūš nuo šlapio sniego svorio.